Sėdmeninė vaisiaus padėtis – tai būklė, kai kūdikis nėštumo pabaigoje arba gimdymo pradžioje įsitaiso taip, kad gimdymo takų link juda ne galva, o sėdmenys ar kojos. Ši padėtis pasitaiko maždaug 3–4 % nėštumų vėlyvuoju laikotarpiu ir kelia papildomą dėmesį tiek gydytojams, tiek besilaukiančiai moteriai. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl susidaro sėdmeninė vaisiaus padėtis, kokios galimos komplikacijos, kaip atliekamas bandymas apsukti kūdikį ir kokie yra gimdymo būdai esant šiai situacijai.
Kas yra sėdmeninė vaisiaus padėtis?
Sėdmenine vaisiaus padėtimi vadinama tokia kūdikio padėtis, kai jis gimdoje išsidėstęs taip, kad apačioje yra sėdmenys arba kojos, o galva – viršuje. Dažniausiai gydytojai apibūdina šią padėtį remdamiesi vaisiaus dalies, nukreiptos į gimdos kaklelį, tipu. Skiriamos trys pagrindinės sėdmeninės padėties formos:
- Švari sėdmeninė padėtis (nugarinė sėdmeninė padėtis): apačioje yra sėdmenys, o kojos ištiestos aukštyn palei kūdikio kūną.
- Maišyta (pilna) sėdmeninė padėtis: apačioje yra ir sėdmenys, ir sulenktos kojytės.
- Kojinė (kojomis žemyn) padėtis: apačioje yra viena ar abi kojos, kurios pirmos pasirodys gimdymo metu.
Optimalu, kai kūdikis iki 36-tos nėštumo savaitės apsisuka ir galva būna žemyn. Tačiau kai kuriais atvejais sėdmeninė vaisiaus padėtis išlieka net ir gimdymo pradžioje.
Priežastys, lemiančios sėdmeninę padėtį
Dažniausiai kūdikiai savaime apsisuka galva žemyn apie 32–36 nėštumo savaitę. Tačiau yra situacijų, kai jie užsilieka arba renkasi sėdmeninę poziciją dėl tam tikrų priežasčių. Nėra vienos priežasties, tačiau dažniausiai sėdmeninę vaisiaus padėtį lemia:
- Ankstyvas nėštumo amžius. Iki 28 savaitės sėdmeninė padėtis yra labai dažna ir dažniausiai nekelia nerimo, nes didžioji dauguma vaisių vėliau apsisuka galva žemyn.
- Daugiavaisis nėštumas. Dvyniams ar daugiau vaikų laukiančioms moterims dažniau pasitaiko sėdmeniniai vaisiai dėl mažiau vietos apsisukti.
- Per daug arba per mažai vaisiaus vandenų. Šie pokyčiai gali apsunkinti vaisiaus judėjimą ir apsisukimą.
- Nestandartinė gimdos forma arba miomos. Gimdos pertvaros, dariniai ar forma gali riboti vaisiaus judėjimą.
- Placenta previa. Kai placenta dengia gimdos kaklelį, vaisiui sunkiau apsisukti galva žemyn.
- Trumpas virkštelės ilgis. Tai apriboja vaisiaus judesius.
- Kūdikio raidos ar vystymosi sutrikimai. Kai kuriais atvejais tam tikri vaisiaus vystymosi sutrikimai lemia išlikimą sėdmeninėje padėtyje.
Vis dėlto, dažnai sėdmeninė vaisiaus padėtis susiformuoja be aiškios priežasties, o daug kūdikių ir be gydytojų įsikišimo sėkmingai apsiverčia iki gimdymo.
Pavojai ir galimos komplikacijos
Sėdmeninė vaisiaus padėtis siejama su didesniu komplikacijų rizikos laipsniu motinai ir kūdikiui, ypač jei bandoma gimdyti per natūralius takus. Dažniausios komplikacijos:
- Galvos užstrigimas. Sėdmenys ar kojos gali praeiti, tačiau didžiausia kūno dalis – galva – gali įstrigti gimdymo metu.
- Virkštelės užspaudimas ar iškritimas. Kojinei arba maišytai padėčiai budingas virkštelės iškritimas prieš gimimą, kas gali sumažinti ar nutraukti kraujo tiekimą kūdikiui.
- Gimdymo takų pažeidimai, plyšimai. Taip pat dažniau pasitaiko motinos gimdymo takų traumų.
- Kūdikių trauma. Yra rizika pečių ar stuburo traumoms, kaulų lūžiams gimdymo metu, ypač jei padėtis atpažįstama vėlai.
- Padidėjęs cezario pjūvio poreikis. Daugelis atvejų rekomenduojama atlikti planinį ar skubų cezario pjūvį, kad sumažinti galimų komplikacijų riziką.
- Perinatalinė mirtis ir ilgalaikės komplikacijos. Retais atvejais galimi sunkūs neurologiniai sutrikimai ar net kūdikio žūtis.
Nors daugeliui sėdmeninėje padėtyje gimusių naujagimių komplikacijų nepastebima, rizika vis tiek yra didesnė nei galvinėje padėtyje gimusiems vaikams.
Sėdmeninės padėties diagnostika
Vaisiaus padėtis dažniausiai nustatoma trečiojo nėštumo trimestro pabaigoje, atliekant įprastinius patikrinimus. Diagnostikai taikoma:
- Pilvo palpacija. Gydytojas apčiuopia pilvą ir nustato, kur yra tankiausia kūdikio dalis (paprastai – dubuo ar galva).
- Vidaus apžiūra. Kartais atliekama makšties apžiūra, jei yra įtarimų dėl kitokios padėties.
- Ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Tai tiksliausias metodas, leidžiantis aiškiai nustatyti vaisiaus orientaciją, tipą ir įvertinti kitus papildomus veiksnius (vaisiaus svorį, gimdos, placentos padėtį ir pan.).
Paprastai padėtis vertinama nuo 34–36 nėštumo savaitės. Jei echoskopu patvirtinama sėdmeninė padėtis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, svarstomi tolimesni veiksmai.
Galimybės apsukti vaisių – išorinė galvos apgręžimo procedūra
Jeigu kūdikis iki 36 savaitės nesivertė galva žemyn, galima atlikti vadinamąją išorinę galvos apgręžimo (eksternalinio versija) procedūrą. Šis būdas taikomas prižiūrint gydytojui specialisto, dažniausiai akušerio-ginekologo, ligoninėje.
Procedūros esmė
Išorinės apgręžimo metu gydytojas delnais ir pirštais švelniai spaudžia moters pilvą, stengdamasis fiziškai apversti kūdikį galva žemyn. Prieš procedūrą dažnai duodami vaistai (tokolitikai), kurie laikinai atpalaiduoja gimdą ir sumažina gimdos aktyvumą, taip palengvinant apgręžimą. Viskas atliekama stebint ultragarsu, kad būtų įvertinta vaisiaus padėtis, placenta, virkštelės padėtis bei vaisiaus širdies tonai.
Sėkmės tikimybė ir rizika
- Išorinė apgręžimo procedūra sėkminga 40–60 % atvejų, kartais sėkmingumas didesnis pirmakartėms nėščiosioms.
- Procedūra gali būti nemaloni arba sukelti trumpalaikį diskomfortą, tačiau daugeliui moterų nebūna stipraus skausmo.
- Komplikacijos retai, bet galimos: laikini vaisiaus širdies ritmo pakitimai, priešlaikinis vandenų nutekėjimas, placentos atšoka ar net skubus cezario pjūvio poreikis. Dėl to procedūrą rekomenduojama atlikti tik ligoninėje, kur galima greitai reaguoti, jei reikėtų.
Kada apgręžimas netaikomas?
- Atliekant priešlaikinį gimdymą (ypač anksčiau nei 37 savaitė);
- Placenta uždengia gimdos kaklelį arba yra kitų gimdos patologijų;
- Mažai vaisiaus vandenų arba dvynių nėštumas;
- Ūminė vaisiaus būklė arba struktūriniai defektai.
Jei apgręžimo procedūra nėra galima arba ji nebuvo sėkminga, gydytojas aptaria kitus gimdymo planavimo variantus.
Gimdymo galimybės esant sėdmens padėčiai
Šiuolaikinė akušerija propaguoja individualizuotą sprendimą. Gimdymo takų pasirinkimas priklauso nuo vaisiaus rūšies, kūno masės, motinos dubens pločio, nėščiosios sveikatos ir gydymo įstaigos galimybių. Yra dvi pagrindinės gimdymo galimybės:
Cezario pjūvis
Didžiojoje dalyje pasaulio – Lietuvoje taip pat – pirmenybė teikiama planiniam cezario pjūviui esant sėdmeninei vaisiaus padėčiai. Tai sumažina sunkių kūdikio traumų, nepageidaujamų komplikacijų, virkštelės užspaudimo ar kitos pavojingos netikėtos situacijos riziką. Ypač tai taikytina, jei pirmas nėštumas, kūdikis didelis (daugiau nei 3,8 kg), yra maišyta arba kojinė sėdmeninė padėtis, neišnešiotumas ar stebimi kiti rizikos veiksniai.
Tyrimai rodo, kad cezario pjūvis saugiau tiek kūdikiui, tiek mamai, kai nėra idealios klinikinės komandos, turinčios sėkmės patirties priimant sėdmeninį gimdymą natūraliais takais.
Natūralus gimdymas
Natūralus gimdymas sėdmeninėje vaisiaus padėtyje rekomenduojamas tik tiksliai atrinktais atvejais, kai:
- Vaisius – ne per didelis, sveikas ir brandus.
- Moters dubuo – pakankamai platus.
- Vaisius išsidėstęs švarioje sėdmeninėje padėtyje, t. y. nėra kojinės ar maišytos pozicijos.
- Gimdymą prižiūri patyrusi akušerių ir gydytojų komanda su reikiama įranga.
Visuomet turi būti mediciniškai pagrįstas budėjimas dėl galimos skubios intervencijos (cezario pjūvio), jei prasidėtų komplikacijos.
Mokslinių mitų apie sėdmeninę padėtį paneigimas
Dažnai visuomenėje sklando mitai, pavyzdžiui, kad sėdmeninė vaisiaus padėtis susijusi su motinos ūgiu, amžiumi ar judėjimo stoka, tačiau moksliniai duomenys tokio ryšio nepatvirtina. Taip pat neturi pagrindo populiarūs mitai, kad specialūs pratimai, padėtys ar liaudiškos „apsukimo“ apeigos gali žymiai ir patikimai pakeisti vaisiaus padėtį. Duomenys apie tokių metodų efektyvumą labai riboti, o esminį poveikį daro tik mediciniškai prižiūrimas išorinis apgręžimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei paskutinio nėštumo trimestro metu per patikrinimą išgirstate, kad kūdikis yra sėdmeninėje padėtyje, svarbu:
- Reguliariai lankytis pas prižiūrintį gydytoją ar akušerį-ginekologą;
- Atsakingai laikytis gydytojo rekomendacijų dėl papildomų tyrimų ar apgręžimo galimybių;
- Nepradėti savarankiškos savidiagnostikos ir nesivadovauti nepagrįstais patarimais iš nepatikimų šaltinių;
- Skubiai kreiptis į gydytoją, jei pajuntate pilvo skausmus, kraujavimą, vaisiaus judesių sumažėjimą ar kitus nerimą keliančius simptomus.
Specialisto pagalba padės pasirinkti optimalų ir saugų kelią tiek jums, tiek kūdikiui.
Išvados
Sėdmeninė vaisiaus padėtis – tai neabejotinai iššūkis tiek nėščiajai, tiek medikų komandai. Nors daugeliu atvejų vaisius iki gimdymo savaitės apsisuka savarankiškai, tam tikrais atvejais būtina medicininė priežiūra, galimų rizikų ir būsimų žingsnių aptarimas su gydytoju. Šiuolaikinė akušerija siūlo patikimas ir saugias strategijas tiek bandant apsukti vaisių, tiek gimdymui pasirinkus optimalų kelią. Svarbiausia – laikytis gydytojų rekomendacijų, nebijoti klausti ir priimti saugius sprendimus dėl savo ir kūdikio sveikatos.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
