Žiemą šunims reikia daugiau dėmesio nei įprastai. Šaltis, ledas ir sniegas gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir sveikatos problemų. Todėl verta žinoti, kaip apsaugoti augintinį per visą šaltąjį sezoną.
Ne visada svarbu, kokios veislės šuo
Didelis ir kailinis šuo nebūtinai geriau pakelia speigą. Pasitikėti vien veisle ar kailio tankumu nereikėtų. Daug svarbiau stebėti patį gyvūną ir jo elgesį lauke.
Jei šuo dreba, nenori eiti toliau ar sustoja dažniau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jam per šalta. Įspėti gali ir pakitusi ausų, letenų ar uodegos spalva. Tokie pokyčiai kartais rodo nušalimą.
Pasivaikščiojimo tempas ir trukmė taip pat turi reikšmės. Pravartu pradėti greitesniu žingsniu, kad šuo sušiltų. Vėliau galima leisti jam ramiau pauostinėti aplinką. Ilgas lėtas vaikščiojimas šaltyje gali paskatinti sušalti dar labiau.
Ne visi šunys patys parodo, kada jiems jau gana. Ypač žaismingi augintiniai gali nenorėti grįžti į vidų net tada, kai jau per šalta. Tokiais atvejais šeimininkui tenka nuspręsti už juos.
Apranga gali praversti, bet ne visada būtina
Šunų batukai ir paltukai gali suteikti papildomos šilumos bei apsaugos. Kai kuriais atvejais naudingi ir šilti, specialiai pritaikyti drabužiai. Vis dėlto jų reikia ne kiekvienam šuniui.
Svarbiausia pasirinkti atsargiai. Jei augintiniui pasidarys per karšta, sluoksnį visada galima nuimti. Didesnio dėmesio dažniau reikia šuniukams ir vyresniems šunims, nes jie gali turėti mažiau kūno riebalų ir prasčiau sulaikyti šilumą.
Jei kyla abejonių, kaip vertinti peršalimą ar perkaitimą, verta pasitarti su veterinaru. Taip lengviau suprasti, ko konkrečiam šuniui iš tiesų reikia.
Žiemą ypač svarbi priežiūra
Žiemos metu dažnai kenčia pėdutės ir nagai. Kad nagai mažiau lūžinėtų, juos reikėtų laikyti trumpus. Jei letenos sausos ar sutrūkinėjusios, galima naudoti apsauginį balzamą.
Tinka ir paprastesnės priemonės, padedančios suminkštinti odą. Svarbiausia, kad pėdutės nebūtų pernelyg sausos. Taip sumažėja ir nemalonūs pojūčiai, ir pažeidimų rizika.
Ilgesnį kailį taip pat verta pakirpti. Jei plaukai kimba tarp letenų pagalvėlių, šuo gali prasčiau slysti ant ledo ar suplūkusio sniego. Be to, taip lengviau išvengti sniego gumulų, kurie susidaro ant letenų ar kojų.
Trumpaplaukiams šunims žiema irgi gali būti nemaloni. Einant per sukietėjusį sniego paviršių, jų letenų oda gali suskilinėti. Prieš pasivaikščiojimą plonas apsauginis sluoksnis ant pėdučių gali padėti sumažinti dirginimą.
Stebėkite pavojus lauke
Didelės pusnys gali smarkiai sumažinti matomumą. Prie kelio reikia būti ypač atsargiems, nes mažesnis šuo sniege gali paprasčiausiai pasislėpti.
Taip pat verta saugotis apledėjusių vietų. Vyresni šunys ant jų gali lengvai paslysti. Druska ant kelių dažniausiai sukelia tik sausumą, bet dideli jos kaupai geriau būtų apeinami.
Judėjimo reikia ir tada, kai lauke per šalta
Pasivaikščiojimas suteikia ne tik fizinio krūvio. Jis padeda ir protiškai išsikrauti. Kai lauke per šalta ilgesniam aktyvumui, judėjimo galima pasiūlyti namuose.
Puikiai tinka atnešimo žaidimas arba paprastas slėpynės variantas. Tokia veikla skatina judėti, bet nėra per sudėtinga.
Protinei veiklai pravers galvosūkiai šunims arba daiktai, kuriuos galima atnešti iš lauko ir leisti pauostyti. Kvapai augintiniui suteikia naujų įspūdžių, net jei lauke jis praleidžia mažiau laiko.
Jei žiemą šuo juda mažiau, reikėtų atkreipti dėmesį ir į mitybą. Sumažėjęs aktyvumas gali greitai paveikti svorį. Todėl svarbu nepersistengti su maistu.
Namų ir interjero temų autorė. Rašo apie praktiškus sprendimus, remonto patirtis ir gyvenamosios aplinkos gerinimą.
