Žastinė arterija (arteria brachialis) yra viena svarbiausių viršutinių galūnių kraujagyslių, reikšminga tiek medicininei praktikai, tiek bendrai žmogaus kraujotakos supratimui. Ji užtikrina kraujo tiekimą rankai, todėl bet kokie šios arterijos pažeidimai ar ligos gali turėti rimtų pasekmių – nuo galūnės aprūpinimo deguonimi sutrikimų iki gyvybei pavojingų kraujavimų. Straipsnyje aptarsime žastinės arterijos anatomiją, fiziologiją, ligas bei pažeidimus, diagnostikos ir gydymo galimybes, taip pat pateiksime svarbiausias profilaktikos bei pirmosios pagalbos rekomendacijas.
Žastinės arterijos anatomija ir funkcija
Žastinė arterija yra pagrindinė viršutinės rankos arterija. Ji prasideda ties pažastimi, kur tęsiama nuo pažastinės arterijos (arteria axillaris), vėliau eina žašto vidine puse iki alkūnės. Ties alkūnės linkiu žastinė arterija dalijasi į dvi šakas – stipininę (arteria radialis) ir alkūninę (arteria ulnaris) arterijas. Šios šakos toliau aprūpina krauju dilbį, plaštaką ir pirštus.
Žastinė arterija atlieka esminę funkciją – perneša deguonimi prisotintą kraują į rankos audinius. Be šios arterijos tinkamos veiklos, sutriktų raumenų, nervų, odos ir kaulų aprūpinimas krauju, o ilgesnis išemijos (kraujo trūkumo) laikotarpis gali sukelti audinių nekrozę.
Topografiniai ypatumai
- Žastinė arterija yra lokalizuota žasto priekinėje bei vidinėje pusėje, po žasties raumenų sluoksniu, tačiau palyginti arti odos paviršiaus.
- Palyginti su kitomis kūno arterijomis, žastinė arterija lengvai pasiekiama, todėl čia dažnai matuojamas pulso dažnis ar atliekamos pavienės medicininės intervencijos.
- Žastinės arterijos vieta yra svarbi klinikine prasme – sunkiais kraujavimais ar traumomis, arterialinis spaudimas gali būti kontroliuojamas paspaudžiant šią arteriją prieš žasties kaulą.
Žastinės arterijos pažeidimai ir ligos
Žastinė arterija dėl savo paviršinio išsidėstymo ir didelės apimties dažnai patiria įvairius pažeidimus. Taip pat ją gali paveikti įvairūs kraujagyslių ligų procesai.
Trauminiai pažeidimai
- Atviri sužalojimai. Peilio, šautinės, stiklo žaizdos gali perpjauti ar pažeisti žastinę arteriją, sukeldamos didelį kraujavimą. Dėl arterijos kalibro ir didelio spaudimo, kraujo netekimas dažnai būna greitas ir pavojingas gyvybei.
- Uždari sužalojimai (kontūzijos, lūžiai). Žastinės arterijos užspaudimas ar plyšimas galimas dėl kaulų lūžių, stiprių sumušimų. Tokiais atvejais simptomai priklauso nuo kraujavimo intensyvumo ir susiformavusių hematomų.
Uždegiminės ir kraujagyslių ligos
- Embolija ir trombozė. Žastinėje arterijoje gali susidaryti trombai arba įstrigti kraujo krešuliai iš kitų širdies ar kraujagyslių sričių. Trombozė dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems širdies ritmo sutrikimais.
- Aterosklerozė. Riebalų plokštelės gali sumažinti žastinės arterijos spindį ir sutrikdyti kraujo tekėjimą rankai.
- Aneurizma. Žastinės arterijos aneurizmos pasitaiko retai, tačiau tai – potencialiai pavojinga būklė, kai kraujagyslės sienelė išsiplėčia ir yra plyšimo rizika.
Medicininės intervencijos ir komplikacijos
- Kraujagyslių punkcija ir kateterizacija. Žastinė arterija kartais naudojama arteriniam kraujui paimti ar slėgiui tirti intensyvios terapijos skyriuose. Netinkamai atlikus šias procedūras, galima sukelti kraujavimą ar suformuoti pseudoaneurizmas.
- Žastinės arterijos pažeidimas operacijos metu. Operuojant žastį ar petį, svarbu nepažeisti šios arterijos. Pažeidus kraujagyslę, gresia gausus kraujavimas, audinių išemija bei tolimesnės komplikacijos.
Simptomai žastinės arterijos pažeidimo ar ligos atveju
Žastinės arterijos pažeidimo simptomai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo. Kai kurie požymiai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
- Gaivus pulsacinis (ritmingas) kraujavimas – būdingas atvirų arterijos žaizdų požymis.
- Staigus silpnumas ar tirpimas rankoje – galimas audinių išemijos požymis dėl trombozės, embolijos ar arterijos spaudimo.
- Blyškumas, šaltis, jautrumo prarastis ar paralyžius galūnėje – rodo rimtus kraujotakos sutrikimus.
- Pulsacijos nebuvimas žasto arterijoje žemiau pažeidimo – objektyvus arterinės kraujotakos blokados požymis.
- Mėlynės, patinimas, hematomos – dažni uždarų pažeidimų lydovai.
- Skundas dėl stipraus skausmo žastyje, ypač jei pasireiškia staiga.
Sustojus kraujotakai žastinės arterijos srityje, reikia neatidėliotinai kreiptis į gydytoją, nes uždelsta pagalba gali baigtis negrįžtamais audinių pažeidimais ar net galūnės netekimu.
Diagnostika
Įtariant žastinės arterijos pažeidimus ar ligas, svarbus tikslios diagnostikos procesas, kad būtų galima laiku parinkti tinkamiausią gydymą:
Fizinė apžiūra ir anamnezė
- Gydytojas vertina pažeistos rankos: spalvą, temperatūrą, jautrumą, judesius, pulso buvimą žasto, stipininėje ar alkūninėje arterijoje.
- Atliekama palpacija, kad būtų įvertinta galimų kraujo išsiliejimų ar hematomų vieta.
- Dėmesys skiriamas paciento ligos istorijai – gretutinėms širdies ir kraujagyslių ligoms, traumoms.
Instrumentiniai tyrimai
- Ultragarsinis doplerinis tyrimas – dažniausiai pirmas pasirinkimas, leidžiantis vizualizuoti kraujotakos sutrikimus, trombus, aneurizmas ar susiaurėjimus.
- Angiografija – naudojama sudėtingesniais atvejais ar planuojant chirurginį gydymą; leidžia gauti tikslius kraujagyslės vaizdus po kontrastinės medžiagos suleidimo.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – informatyvus metodas įtariant sudėtingesnius sužalojimus ar minkštųjų audinių komplikacijas.
- Kraujo tyrimai – diagnozuojant uždegimines ar krešumo sutrikimo priežastis.
Gydymo principai
Žastinės arterijos pažeidimų ar ligų gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į pažeidimo tipą, sunkumą ir paciento sveikatos būklę. Skirstoma į konservatyvų ir chirurginį gydymą:
Skubi pagalba traumuotai arterijai
- Spaudimas žaizdos vietoje – pagrindinė pirmosios pagalbos priemonė esant arteriniam kraujavimui.
- Galūnės pakėlimas virš širdies lygio – sumažina kraujo netekimą.
- Tampriai užspausti žastinę arteriją galima naudoti turniketą (tik kraštutiniu atveju, griežtai ribotą laiką).
Konservatyvus gydymas
- Esant nedideliems pažeidimams be didelio arterinės kraujotakos sutrikimo, taikomas poilsis, vietinės priemonės, laikinas rankos imobilizavimas.
- Gydymui gali būti naudojami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai – antikoaguliantai ar antitrombocitiniai, jei diagnozuojama trombozė ar embolija.
- Esant uždegimui – antibakterinis ar priešuždegiminis gydymas kaip nurodė gydytojas.
Chirurginis gydymas
- Kraujagyslių siuvimas – esant atviram arterijos pažeidimui ar plyšimui.
- Arterinės fistulės ar aneurizmos ekscizija ir kraujagyslės atstatymas.
- Apėjimo (by-pass) operacijos – sudėtingų trombozių ar užsikimšusių kraujagyslių atveju.
- Rekonstrukcinės procedūros, jeigu arterija nepataisoma – galimas autotransplantatas ar sintetinė kraujagyslės dalis.
Gydymo pasirinkimas visada priklauso nuo individualios situacijos ir turi būti atliekamas specialistų komandos.
Profilaktika ir rekomendacijos
Nors ne visus pažeidimus ar ligas galima numatyti ar išvengti, tam tikros priemonės mažina žastinės arterijos sužalojimų riziką:
- Naudokite apsaugines priemones (pavyzdžiui, dirbant su aštriais objektais ar sportuojant kontaktinius sportus).
- Venkite perteklinio spaudimo žasto srityje – ypač ilgalaikio spaudimo.
- Gydykite ir kontroliuokite širdies bei kraujagyslių ligas: arterinę hipertenziją, širdies ritmo sutrikimus, cholesterolio kiekį.
- Atsisakykite žalingų įpročių: rūkymo, perteklinio alkoholio vartojimo.
- Maitinkitės subalansuotai, palaikykite fizinį aktyvumą.
Kada nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją būtina skubiai kreiptis, jei:
- Pastebėjote gausų pulsacinį kraujavimą iš žasto zonos, kurio nepavyksta sustabdyti spaudimu.
- Atsirado rankos blyškumas, šaltumas, nejautra, negalėjimas pajudinti pirštų po traumos.
- Pajutote stiprų staigų skausmą, dilgčiojimą, tirpimą ar paralyžių rankoje.
- Pulsas žemiau traumos vietos nebepalpuojamas ar labai susilpnėjęs.
Ankstyva diagnostika ir kvalifikuotos pagalbos suteikimas – svarbiausias veiksnys išsaugant galūnės funkciją bei išvengiant sunkių komplikacijų.
Išvados
Žastinė arterija – viena svarbiausių žmogaus viršutinės galūnės kraujagyslių, nuo kurios priklauso visos rankos gyvybingumas. Ji dažnai nukenčia traumos ar kraujagyslių ligų atvejais, o pažeidimo pasekmės gali būti itin rimtos. Supratus jos anatomiją, svarbą, dažniausias patologijas ir pirmuosius simptomus, galima laiku kreiptis pagalbos ir išvengti negrįžtamų padarinių. Visada rekomenduojama konsultuotis su gydytoju, jei kyla bent menkiausių įtarimų dėl arterinės kraujotakos sutrikimo ar patirtos traumos žasto srityje. Savidiagnostika ar savigyda gali sukelti daugiau žalos nei naudos, todėl atsakingas požiūris į savo sveikatą ir sąmoninga profilaktika – geriausia prevencija.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
