Žalingas svajojimas

Žalingas svajojimas

Svajojimas yra natūrali žmogaus patirties dalis – daugelis mūsų mėgsta pasinerti į savo mintis, kurti įsivaizduojamas situacijas ar svajones apie ateitį. Tačiau kai kuriems asmenims svajojimas peržengia ribas – tampa pernelyg dažnas, intensyvus ar trukdo kasdieniam gyvenimui. Tokia būsena vadinama žalingu (arba patologiniu) svajojimu. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra žalingas svajojimas, kokios jo priežastys, simptomai, galimos pasekmės, ir kaip su tuo kovoti remiantis naujausiais moksliniais duomenimis.

Kas yra žalingas svajojimas?

Žalingas svajojimas (angl. maladaptive daydreaming) – tai psichologinė būsena, kai žmogus itin dažnai ir intensyviai pasineria į fantazijas, svajones ar įsivaizduojamas situacijas, kurios ima kenkti jo kasdieniam gyvenimui, socialiniams ryšiams, profesinei veiklai ar emocinei savijautai. Ši būsena pirmą kartą aiškiau aprašyta tik XXI a. pradžioje ir, nors oficialiai psichikos sutrikimų klasifikacijose (kaip DSM-5 ar ICD-11) dažnai nėra išskiriama kaip atskiras sutrikimas, žalingas svajojimas vis dažniau aptariamas psichologijos ir psichiatrijos tyrimuose bei praktikoje.

Skirtingai nei įprastas svajojimas, žalingas svajojimas gali užtrukti valandas, būti labai stipriai išgyvenamas, o asmuo dažnai praranda ryšį su dabarties realybe. Šis sutrikimas gali pasireikšti nuo vaikystės arba išsivystyti vėliau ir dažnai siejamas su kitomis emocinėmis problemomis ar psichikos sutrikimais.

Galimos žalingo svajojimo priežastys

Nėra vienos aiškios žalingo svajojimo priežasties. Psichologijos tyrėjai sutaria, kad dažniausiai tai yra daugybės veiksnių sąveikos rezultatas:

  • Su vaikyste susiję išgyvenimai. Daugelis žalingai svajojančių asmenų vaikystėje patyrė emocinių traumų, izoliaciją, patyčias ar kitus stresorius, todėl svajojimas galėjo tapti pabėgimo (angl. “coping”) mechanizmu.
  • Nesprendžiamos emocinės problemos. Dažnai žalingas svajojimas susijęs su nerimu, depresija, socialiniu nerimu, vienatve ar kitomis emocinėmis problemomis.
  • Kūrybingumo perteklius. Kai kurie asmenys natūraliai yra labai kūrybingi, turi stiprią vaizduotę ir tam tikromis aplinkybėmis ši savybė ima užgožti realų gyvenimą.
  • Malonumo paieška. Svajonės gali suteikti stiprių pozityvių jausmų – pasitenkinimo, valdžios, artumo, įvertinimo, kurių trūksta realybėje.
  • Dažnai pasikartojantys nuobodulys ir nepasitenkinimas kasdienybe. Žalingas svajojimas būdingesnis tada, kai žmogus realybėje nesijaučia patenkintas ar motyvuotas.
  • Sąsajos su kitais sutrikimais. Numatyta, kad žalingas svajojimas dažniau pasireiškia asmenims, turintiems dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), obsesinius-kompulsinius arba disociacinius sutrikimus.

Žalingo svajojimo simptomai ir požymiai

Atpažinti žalingą svajojimą gali būti sunku, nes daugelis žmonių mėgsta „paklaidžioti mintimis“. Visgi yra tam tikri požymiai, išskiriantys žalingą svajojimą nuo natūralaus fantazavimo:

  • Svajonių dažnumas ir trukmė – kasdien valandomis trunkantis pasinėrimas į fantazijas.
  • Stiprus įsitraukimas – svajojimo metu žmogus nejaučia aplinkos, visai atsitraukia nuo realybės.
  • Kontrolės praradimas – žmogui sunku sąmoningai sustabdyti svajojimą, dažnai jis pradeda fantazuoti net nenorėdamas.
  • Svajojama apie sudėtingus, nuolat besitęsiančius siužetus – tai ne epizodiškos svajonės, o įtemptos, tarsi serialai mintyse vykstančios istorijos.
  • Gyvos emocijos ir išraiškos – svajojimo metu gali keistis mimika, žmogus judina lūpas ar net garsiai kalba, vaikšto pirmyn–atgal, gestikuliuoja.
  • Realaus gyvenimo apleidimas – nukenčia darbas, mokslai, asmeniniai santykiai dėl nuolatinio pasitraukimo į svajonių pasaulį.
  • Emocinis diskomfortas – kylantys kaltės, gėdos ar liūdesio jausmai dėl negalėjimo valdyti savo svajonių.

Žalingo svajojimo pasekmės ir komplikacijos

Nevaldomas žalingas svajojimas ilgainiui daro neigiamą poveikį psichinei sveikatai ir kasdieniam funkcionavimui. Dažniausios pasekmės:

  • Socialinė izoliacija – žmogus ima vengti bendravimo, draugų ar šeimos, nes svajonės tampa prioritetiniai.
  • Akademinis ir profesinis nepasiekimas – produktyvumas krenta, formuojasi neatliktų darbų, užduočių ar mokslų „skolos“.
  • Emocinės problemos – stiprėja nerimas, depresija, kyla abejonių dėl savivertės, apima bejėgiškumo jausmas.
  • Miego problemos – užsitęsęs svajojimas gali trikdyti miegą, sukelti nemigą ar sutrikusį poilsio ritmą.
  • Priklausomybei artimos apraiškos – žalingas svajojimas gali pasireikšti kaip priklausomybė, kai noras svajoti stiprėja net kompensuojant realybės problemas.

Diagnostika: kaip atpažinti žalingą svajojimą?

Oficialioje medicininėje diagnostikoje žalingas svajojimas nėra priskirtas prie atskirų sutrikimų, todėl dažnai sunku tiksliai jį nustatyti. Tačiau pasaulyje yra sukurti specialūs klausimynai, pvz., Maladaptive Daydreaming Scale (MDS), naudojami moksliniuose tyrimuose ar klinikinėje praktikoje.

Diagnostikos procese svarbu:

  • Atskleisti fantazijų dažnumą, trukmę, įsitraukimo lygį ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui.
  • Aptarti kartu esančius psichinius sutrikimus: ADHD, nuotaikos, nerimo ar disociacinius sutrikimus.
  • Atlikti individualų, psichiatro ar psichologo pokalbį: detalus anamnezės surinkimas leidžia atskirti žalingą svajojimą nuo natūralaus polinkio fantazuoti ar kūrybinio minčių darbo.

Labai svarbu savidiagnostikos vengti ir, kilus įtarimams, konsultuotis su psichikos sveikatos specialistu, nes tinkamas gydymas parenkamas tik individualiai.

Žalingo svajojimo gydymas

Iki šiol nėra unifikuotų, visuotinai pripažintų gydymo metodikų būtent žalingam svajojimui, tačiau remiantis klinikiniais tyrimais efektyvios gali būti šios priemonės:

Kognityvinė elgesio terapija (KET)

Tai viena dažniausiai taikomų psichoterapijos rūšių. Jos metu padedama identifikuoti ir koreguoti automatinius minties modelius, išmokstama atpažinti žalingą svajojimo pradžią ir ieškoti alternatyvaus elgesio modelio, stiprinami socialiniai ir emociniai įgūdžiai.

Mindfulness ir dėmesingo įsisąmoninimo praktikos

Meditacijos, kvėpavimo pratimai ir kiti dėmesio sutelkimo metodai padeda geriau atpažinti savo mintis, nepasiduoti automatiniam panirimui į fantazijas ir gyventi čia ir dabar.

Psichodinaminė terapija

Tinka, kai žalingas svajojimas susijęs su ankstyvomis traumomis, nesąmoningais konfliktais, paslėptomis baimėmis ar neišgyventais jausmais.

Nustatytų elgesio tvarkaraščių kūrimas

Aiškus dienos ritmas, veiklų supl, reguliari fizinė veikla ar socialinis aktyvumas mažina „laisvo laiko“ spragas, kuriose paprastai įvyksta žalingas svajojimas.

Farmakologinis gydymas

Kol kas nėra vaistų, skirtų gydyti būtent žalingą svajojimą. Tačiau, jei kartu pasireiškia kiti psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, depresija ar ADHD), gydytojas gali paskirti atitinkamą vaistų kursą. Savarankiškai vaistų vartoti negalima.

Praktiniai patarimai ir rekomendacijos

  • Venkite ilgų nuobodulio periodų – užsiimkite prasminga veikla, sportuokite, dalyvaukite socialiniuose renginiuose.
  • Venkite izoliacijos – palaikykite ryšius su artimaisiais, aktyviai įsitraukite į bendravimą, prisijunkite prie grupinių užsiėmimų.
  • Stebėkite savo svajojimo įpročius – užrašykite, kokiose situacijose dažniausiai prasideda žalingas svajojimas.
  • Išmokite atpažinti „trigerius“ – situacijas, kurios paskatina žalingą svajojimą (nuobodulys, vienatvė, stresas).
  • Neignoruokite emocijų – jei jaučiate nerimą, liūdesį ar kitus nemalonius jausmus, ieškokite profesionalios pagalbos.

Mitų paneigimas

  • „Žalingas svajojimas – tai tiesiog didelė vaizduotė“. Natūrali kūryba ir produktyvus svajojimas nesutrinka žmogaus gyvenimo; žalingas svajojimas – kenkiantis, užgožiantis realybę ir trukdantis funkcionuoti.
  • „Svajojimas nėra pavojingas“. Jei svajojimas trukdo dirbti, mokytis ar bendrauti, sukeliant emocinį diskomfortą, svarbu ieškoti pagalbos.
  • „Žalingas svajojimas išnyks savaime“. Be specialistų pagalbos ar gyvenimo būdo pokyčių tokia būklė paprastai negerėja.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina nedelsti ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, jei:

  • Jaučiate, kad svajonės nuolat atitraukia nuo realybės ir dėl to nukenčia darbas, mokslai ar santykiai.
  • Kylą stiprus emocinis diskomfortas, kaltė, gėda ar bejėgiškumas.
  • Svajojimas tampa neberibojamas, išgyvenate „priklausomybės“ ženklus.
  • Atsiranda kitų psichinės sveikatos sutrikimų simptomų: nuolatinė nuotaikos prislėgta būsena, nerimas, miego sutrikimai.

Išvados

Žalingas svajojimas yra realesnė problema, nei dažnai manoma ir gali žymiai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę. Pastebėjus šią problemą savyje ar artimųjų elgesyje, svarbu reaguoti laiku – ieškoti pagalbos, atvirai kalbėtis ir nedelsti. Net jei ši būsena dar nėra oficialiai pripažįstama kaip psichikos sutrikimas, ji gali būti sėkmingai valdoma, pasitelkus šiuolaikinės psichologijos ir psichiatrijos priemones.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *