Wernickės afazija, dar žinoma kaip sensorinė ar suvokimo afazija, yra sudėtingas kalbos sutrikimas, atsirandantis dėl tam tikros smegenų dalies pažeidimo. Ši būklė dažniausiai paveikia gebėjimą suprasti kalbą ir efektyviai komunikuoti, nors sergančiojo gebėjimas kalbėti gali išlikti. Dėl to žmogaus kalba tampa sunkiai suprantama, neretai nesusijusi ar net beprasmė. Straipsnyje aptarsime, kas yra Wernickės afazija, kokios jos priežastys, simptomai, kaip ji diagnozuojama, kokios taikomos gydymo ir reabilitacijos strategijos, ir kaip galima padėti sergantiems šia būkle.
Kas yra Wernickės afazija?
Wernickės afazija – tai kalbos sutrikimas, pasireiškiantis sunkumais suprasti tiek sakomą, tiek rašytinę kalbą. Šią afazijos formą pirmą kartą XIX amžiaus pabaigoje aprašė vokiečių neurologas Karlas Wernicke, po kurio pavardės ir pavadinta liga. Pagrindinis šios afazijos bruožas – žmogus kalba laisvai, sklandžiai, su taisyklinga gramatika ir normaliu kalbėjimo tempu, tačiau žodžių parinkimas bei sakinių turinys dažnai būna netikslūs arba nesuprantami. Ši afazija priskiriama prie vadinamųjų „sklandžiųjų afazijų“.
Wernickės sritis smegenyse
Pagrindinis Wernickės afazijos pažeidimo taškas yra vadinamoji Wernickės sritis – smegenų žievės dalis, esanti kairiojoje viršutinėje smilkinio skiltyje. Būtent ši vieta yra atsakinga už garsinės ir rašytinės kalbos supratimą. Kai ši sritis pažeidžiama, žmogus praranda gebėjimą prasmingai susieti žodžius su jų prasme, todėl suprasti kalbą tampa sunku arba neįmanoma.
Wernickės afazijos priežastys
Pagrindinė Wernickės afazijos priežastis – ūmus ar lėtinis Wernickės srities pažeidimas. Dažniausios priežastys:
- Insultas (dažniausiai išeminio tipo, kai dėl kraujotakos sutrikimo pažeidžiama smegenų dalis, atsakinga už kalbos suvokimą)
- Galvos smegenų trauma (pvz., stiprus smūgis ar sužeidimas, paveikiantis smegenų žievės smilkininę skiltį)
- Navikai ar augliai smegenyse (ypač tie, kurie vystosi smilkininėje skiltyje kairėje pusėje)
- Infekcinės ar uždegiminės centrinės nervų sistemos ligos (pvz., encefalitas)
- Neurodegeneracinės ligos (rečiau – smegenų atrofija, kuri gali vystytis sergant Alzheimerio ar kitomis demencijos formomis)
Retesniais atvejais Wernickės afazija gali išsivystyti po sudėtingų neurochirurginių procedūrų ar didelio nuolatinio smegenų aprūpinimo deguonimi sutrikimo.
Pagrindiniai simptomai
Wernickės afazija pasižymi savitais kalbos pokyčiais, kurie iš karto pastebimi bendraujant su pacientu. Dažniausi simptomai:
- Kalbėtojo žodžiai yra aiškiai tariami, sakiniai gramatiškai teisingi, tačiau kalba praranda prasmę (kasdienėje kalboje ji dažnai vadinama „žodžių mišraine“)
- Žmogus gali kalbėti ilgai, be pertraukų, vartodamas daug perteklinių ar nereikalingų žodžių (logoria, „perteklinis plepėjimas“)
- Dažnai įterpiami ne tik netikslūs žodžiai, bet ir vadinamieji neologizmai – nauji, aplinkiniams nesuprantami žodžiai
- Žmogus nesupranta klausimų ar jam sakomos informacijos – sunku atlikti paprastas žodines užduotis (pvz., parodyti daiktą pagal pavadinimą, vykdyti laikomas instrukcijas)
- Skaitymas ir rašymas taip pat gali būti stipriai sutrikęs: asmuo sunkiai supranta parašytą tekstą, jo raštas dažnai būna panašus į jo kalbą – žodžių junginiai neturi prasmės
- Žmogus dažnai nesuvokia, kad jo kalba yra nesuprantama, todėl gali pasirodyti visiškai ramus ar net įsitikinęs, kad kalba teisingai
Skirtingai nei kitų afazijų atvejais, Wernickės afazijos metu dažniausiai nėra sutrikęs lūpų, liežuvio ar balso klosčių judrumas – fiziškai kalbėti žmogus gali be kliūčių.
Palyginimas su kitomis afazijos formomis
Svarbu pastebėti skirtumą tarp Wernickės (sensorinės) ir Broca (motorinės) afazijos. Broca afazijos metu žmogus supranta kalbą, sunkiau kalba, tačiau Wernickės atveju – žmogus šneka sklandžiai, tačiau nesupranta nei kalbos, nei savo kalbos turinio.
Diagnostika
Wernickės afazijos diagnozė grindžiama išsamia ligonio kalbos vertinimo, neurologiniu ištyrimu bei vaizdiniais tyrimais. Diagnostikos eiga dažniausiai apima:
- Gydytojo neurologo ar logopedo pokalbį su pacientu, kai vertinama spontaniška kalba, reagavimas į klausimus, komandomis įvykdymas, kartojimas ir vardijimas
- Specialūs kalbos testai, įvertinantys kalbos suvokimą, produkciją, skaitymo ir rašymo įgūdžius
- Smegenų vaizdiniai tyrimai – galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), siekiant nustatyti pažeidimą smilkininėje skiltyje
- Konsultacijos su kitais specialistais – jei įtariamos papildomos neurologinės ar psichologinės problemos
Ankstyva ir tiksli diagnostika labai svarbi – tinkamai įvertinus problemos pobūdį, galima sudaryti efektyvų reabilitacijos planą ir padėti pacientui prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo.
Gydymas ir reabilitacija
Specifinio, medikamentais pagrįsto gydymo Wernickės afazijai šiuo metu nėra – visas gydymas ir pagalba sutelkti į reabilitaciją, kalbos funkcijų atstatymą arba kompensavimą.
Kalbos terapija
- Pagrindinis gydymo metodas – kalbos ir komunikacijos terapija (logoterapija), kurią atlieka patyrę logopedai
- Terpijos metu taikomi specialūs pratimai, padedantys lavinti žodžių suvokimą, apdorojimą, galimus alternatyvios komunikacijos sprendimus (gestų kalba, paveikslėlių naudojimas)
- Efektyviausia pradėti kalbos terapiją kaip įmanoma greičiau po afazijos vystymosi
- Individualus, šeimyninis ar grupinis darbas – terapijos planas adaptuojamas pagal kiekvieno paciento poreikius ir pradinį kalbėjimo lygį
Pagalba ir psichologinė parama
- Skiriama dėmesio ir psichologinei pagalbai – žmogus gali jaustis izoliuotas, nusivylęs, išgyventi depresiją dėl komunikacijos sunkumų
- Talkinantys psichologai, socialiniai darbuotojai ar palaikymo grupės gali padėti prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo ir rasti naujų bendravimo būdų
Technologijų įtraukimas
- Naudojami išmanieji įrenginiai, specialios programos ar programėlės, palengvinančios bendravimą (pvz., paveikslėlių lentelės, kalbos sintezatoriai ar žinučių rašymas)
- Naujos technologijos kasmet gerina sergančiųjų afazija gyvenimo kokybę – svarbu jas taikyti individualiai, atsižvelgiant į asmeninius poreikius
Kiekvieno paciento pažanga yra labai individuali ir priklauso nuo pažeidimo dydžio, vietos, priežasties ir bendros sveikatos būklės. Kartais pavyksta pasiekti ženklų pagerėjimą, tačiau kai kurie simptomai gali išlikti visam gyvenimui.
Komplikacijos
Wernickės afazija gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, kasdienius santykius, nepriklausomumą ir gebėjimą dirbti. Dažniausios komplikacijos apima:
- Socialinė izoliacija ir bendravimo sunkumai
- Emociniai sunkumai – depresija, nerimas, savivertės sumažėjimas
- Kasdienės veiklos apribojimai – sunku atlikti įprastus darbus, tvarkyti finansus, skaityti instrukcijas ar laikytis gydymo rekomendacijų
- Padidėjusi priklausomybė nuo artimųjų arba globėjų pagalbos
Siekiant išvengti komplikacijų, labai svarbi reguliarus bendravimo įgūdžių lavinimas, socialinis dalyvavimas ir šeimos parama.
Gyvenimas su Wernickės afazija: ką gali daryti artimieji?
Artimųjų įsitraukimas itin svarbus sergančiųjų kasdienybėje. Nors afazijos pilnai išgydyti dažnai nepavyksta, artimieji gali labai padėti:
- Skatinti kantrybę ir neskubinti bendraujant
- Naudoti paprastus sakinius, aiškius gestus, rašymą, paveikslėlius
- Stengtis kalbėti lėtai, aiškiai, vengti foninio triukšmo ar per daug žmonių vienu metu
- Palaikyti emocinį ryšį, rodyti pagarbą ir dėmesį, kurie itin svarbūs sergančiam žmogui
- Informuoti kitus bendravimo aspektus – gydytojus, draugus, kolegas, kad būtų užtikrintas geresnis supratimas ir palaikymas
Kartu labai svarbu nepamiršti ir savo psichologinės gerovės bei kreiptis pagalbos, jei rūpinimasis tampa pernelyg sudėtingas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus staiga atsiradusius kalbos sutrikimus, nesuprantamus žodžius ar sunkumus suvokti klausimus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Ypač pavojinga, jei šie simptomai atsiranda staiga (pvz., po ūmios traumos ar kartu su kitais insulto požymiais: veido, rankos, kojos silpnumu, regos, pusiausvyros sutrikimu). Laiku suteikta specializuota pagalba itin svarbi tolimesniam žmogaus sveikimui.
Išvados
Wernickės afazija yra sudėtingas kalbos suvokimo sutrikimas, stipriai įtakojantis sergančiojo gebėjimą komunikuoti ir suprasti pasaulį. Nors šis sutrikimas neretai išlieka ilgalaikis, ankstyva diagnostika, specializuota kalbos terapija bei artimųjų parama ženkliai pagerina gyvenimo kokybę. Jei pastebite afazijos požymius sau ar artimam žmogui, svarbu kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus – tik profesionalus vertinimas ir individualus gydymo planas gali užtikrinti geriausią galimą rezultatą.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
