Regėjimas – vienas svarbiausių mūsų pojūčių, todėl natūralu, kad suprastėjus akims ar susidūrus su regos problemomis ieškome būdų jį pagerinti. Pastaraisiais metais populiarėja idėja, jog regėjimą galima atstatyti be operacijų: internetu, socialiniuose tinkluose ir žurnalų puslapiuose gausu patarimų, akių pratimų bei natūralių metodų aprašymų. Tačiau ar šios priemonės iš tiesų veiksmingos, o gal kai kurie pažadai paremti tik mitais? Straipsnyje apžvelgsime, ką apie regėjimo atstatymą be operacijų sako medicininiai tyrimai, kokie natūralūs būdai tikrai gali padėti, ir kokie – ne.
Kas lemia regėjimo pablogėjimą?
Regėjimo sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: paveldimumo, amžiaus, ligų, ilgalaikio darbo prie kompiuterio ar netinkamos gyvensenos. Viešai dažniausiai aptariami šie bendri regėjimo sutrikimai:
- Trumparegystė (miopija)
- Toliaregystė (hipermetropija)
- Astigmatizmas
- Presbiopija (su amžiumi susijęs matymo pablogėjimas iš arti)
Dauguma šių būklių atsiranda dėl pačių akies obuolio formos pokyčių arba lęšiuko elastingumo sumažėjimo. Tos struktūrinės savybės, deja, paprastai negali būti grąžinamos į pradinę būseną natūraliais būdais – tam dažniausiai reikalingos optinės pagalbinės priemonės (akinių ar kontaktinių lęšių nešiojimas) arba chirurginės intervencijos. Tačiau kai kuriais atvejais galima pristabdyti regėjimo blogėjimo procesą ar pagerinti kai kurias subjektyvias problemas ir be operacijos.
Ar akių pratimai iš tiesų padeda pagerinti regėjimą?
Akių pratimų populiarumas
Straipsniai apie vadinamuosius „Bateso metodo“ pratimus, žvilgsnio nukreipimą į tolį ar arti, masažą ar akių sukiojimą išlieka populiarūs jau ne vieną dešimtmetį. Daugelis žmonių sako jaučiantys pagerėjimus, mažėjantį nuovargį, kartais net geresnį matymą.
Mokslinis požiūris
Akių raumenys, kaip ir bet kurie kiti kūno raumenys, gali būti treniruojami, tačiau jų stiprinimas tinkamiausias tam tikrais atvejais: pavyzdžiui, esant akių raumenų įtampai, šleikštumui (strabizmui), kai akys nesuderintai juda. Visgi silpnas regėjimas, nulemtas lęšiuko ar akies obuolio formos, nėra tiesiogiai susijęs su raumenų stiprumu. Atliekant akių pratimus trumparegystės ar toliaregystės atstatyti nepavyksta, nes jie nekeičia nei akies ilgumo, nei lęšiuko struktūros.
Kam akių pratimai gali būti naudingi?
Pratimai gali padėti tiems, kurie dažnai jaučia akių nuovargį, paraudimą ar sausumą dėl darbo su kompiuteriu arba ilgų distancijų žiūrėjimo. Tai vadinama „kompiuteriniu akių nuovargiu“. Paprasti pratimai (pvz., 20-20-20 taisyklė: kas 20 minučių pažiūrėti 20 sekundžių į objektą 20-ies metrų atstumu) sumažina įtampą, bet neatstato regėjimo aštrumo.
Mityba ir vitaminai: ar galima pagerinti regą natūraliai?
Vitaminų svarba
Vitaminai ir antioksidantai, ypač A, C, E, cinkas ir liuteinas, svarbūs normaliam akių funkcionavimui. Pavyzdžiui, vitamino A trūkumas ilgainiui gali lemti naktinį aklumą ar net visišką regos praradimą.
Ar regėjimas gerėja dėl vitaminų?
Jei nesergate sunkiu vitaminų trūkumo sukeltu akių sutrikimu, papildomas vitaminų vartojimas dažniausiai neturi įtakos regėjimui. Žmonės, maitinantys normaliai ir gaunantys pakankamai reikalingų medžiagų su maistu, paprastai nepatiria reikšmingo regėjimo pagerėjimo dėl papildų, nors profilaktiškai naudinga užtikrinti, kad racione būtų užtektinai žalių lapinių daržovių, morkų, moliūgų ar žuvies.
Mitų apie natūralų regėjimo atstatymą paneigimas
- Mitas 1: „Akiniai silpnina akis“. Yra įsitikinimas, kad akiniai „pripratina“ akis ir jos silpnėja labiau. Tačiau mokslas sako, jog akiniai neturi jokios įtakos akies biologiškai sąlygotiems pokyčiams – jie tik koreguoja vaizdą, pagerina matymą ir apsaugo nuo papildomo akių įtempimo.
- Mitas 2: „Regėjimo pratimus praktikuojant ilgai, akys visiškai atsistato“. Deja, nėra įrodymų, kad taisant trumparegystę ar toliaregystę akių aplankstymais būtų pagerinamas pagrindinis regėjimo aštrumas. Pratimai palengvina įtampą, bet nepakeičia akies anatomijos.
- Mitas 3: „Morkos, mėlynės ar žuvų taukai išgydys trumparegystę“. Šie produktai naudingi kaip bendros mitybos dalis ir palaiko akių sveikatą, bet nesustabdo ir nepakeičia jau progresavusio regėjimo sutrikimo.
Kada būtina kreiptis į specialistą?
Pastebėjus, kad regėjimas blogėja, atsiradus neryškiam matymui, daiktų išsikraipymui, akispūdžiui, objektų dvigubinimuisi ar akių skausmui, negalima savarankiškai gydytis ar bandyti taisyti regą vien natūraliais būdais. Tik gydytojas oftalmologas, atlikęs specialius tyrimus (regos aštrumo testą, akių dugno tyrimą, refrakcijos analizę), gali tiksliai nustatyti sutrikimo pobūdį ir parinkti efektyviausią gydymo metodą.
Patarimai akių sveikatai be operacijų
- Laikykitės darbo ir poilsio režimo, reguliariai darykite pertraukas dirbdami su kompiuteriu.
- Venkite per didelio žiūrėjimo į ryškius ekranus, ypač tamsoje.
- Stenkitės būti gryname ore – natūralus apšvietimas naudingas akims.
- Įtraukite į racioną žalių lapinių daržovių, ryškių vaisių ir žuvies.
- Nerūkykite – rūkymas didina riziką susirgti katarakta bei geltonosios dėmės degeneracija.
- Naudokite saulės akinius, kad apsaugotumėte akis nuo UV spindulių.
- Reguliariai atlikite profilaktinius akių patikrinimus, net jei nejaučiate regėjimo sutrikimų.
Ką iš tiesų gali natūralios priemonės ir nepilnai invazinės technologijos?
Natūralūs įpročiai, subalansuota mityba ir akių poilsis leidžia išlaikyti optimalią akių būklę, lėtina laipsnišką regėjimo silpnėjimą su amžiumi ar dėl darbo pobūdžio. Tačiau regėjimo atstatymas iki idealaus lygio galimas tik chirurginėmis priemonėmis (pvz., lazerine korekcija, lęšiuko keitimu esant kataraktai) arba, esant tam tikroms būklėms, – naudoti optinę korekciją (akinius, kontaktinius lęšius). Nepilnai invazinės terapijos, tokios kaip naujosios farmakologinės priemonės ar biotechnologiniai implantai, vis dar tiriamos.
Išvada: reali regėjimo atstatymo be operacijos galimybė
Nors regėjimo atstatymas be operacijos skamba patraukliai, šiuo metu nėra įrodyta, kad natūralūs metodai ar akių pratimai tiesiogiai atstato regėjimą esant trumparegystei, toliaregystei ar astigmatizmui. Jie gali pagerinti akių komfortą, pristabdyti nuovargį ar padėti išsaugoti akių sveikatą ilgesniam laikui, tačiau anatominiai regos pokyčiai be chirurgo ar akinių pagalbos neišnyksta. Svarbiausia – reguliariai stebėti savo akių būklę, laikytis specialistų rekomendacijų ir nepamiršti profilaktinių patikrų. Jeigu kyla abejonių dėl regėjimo ar jį lydi nerimą keliantys simptomai, visuomet kreipkitės į gydytoją oftalmologą.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
