Vanduo – gyvybiškai svarbus kiekvieno žmogaus kūnui. Tai ne tik pagrindinė mūsų organizmo sudedamoji dalis, bet ir būtina daugeliui gyvybinių procesų, tokių kaip medžiagų apykaita, temperatūros reguliavimas, kraujotaka. Vis dėlto pastaruoju metu vis dažniau girdime patarimus gerti kuo daugiau vandens, o internete gausu teiginių, kad kone visi kenčia nuo „slapto dehidratacijos“ sindromo. Tačiau kyla klausimas – ar iš tikrųjų daugiau visada yra geriau? Ar galima per daug gerti vandens, ir kokias pasekmes tai gali sukelti mūsų sveikatai?
Kaip vanduo veikia žmogaus organizmą
Vanduo užpildo apie 60% suaugusio žmogaus kūno masės ir atlieka esminių funkcijų: perneša maistingas medžiagas, šalina medžiagų apykaitos produktus, padeda reguliuoti temperatūrą, saugo audinius ir organs. Kol kūnas gauna tiek vandens, kiek reikia, visi šie procesai vyksta sklandžiai. Dehidratacija arba vandens trūkumas gali sukelti nuovargį, galvos skausmus, sunkumą susikaupti, tačiau per didelis kiekis vandens gali būti taip pat pavojingas.
Kiek vandens iš tiesų reikia?
Vienas populiariausių patarimų – „gerti bent aštuonias stiklines vandens per dieną“, tačiau tai nėra universali taisyklė. Vandens poreikis priklauso nuo daugybės individualių veiksnių: amžiaus, lyties, fizinės veiklos, klimato, sveikatos būklės, net ir mitybos. Dalis skysčių gaunama su maistu, sultimis, arbata ar net kava – organizmas moka panaudoti visus skysčius, kuriuos suvartojame.
Dauguma sveikatos specialistų rekomenduoja gerti tiek vandens, kiek reikia, kad nekiltų troškulys, o šlapimas būtų šviesios spalvos. Tai paprastas būdas įvertinti, ar organizme yra pakankamai skysčių. Tačiau jei pradedame gerti didelius kiekius vandens net ir nejaučiant troškulio, iškyla rizika gauti jo per daug.
Kas atsitinka, kai vandens gauname per daug?
Vandens perteklius ir jo pasekmės
Nors dažnai kalbama apie dehidrataciją, vandens perteklius – būklė, vadinama hiponatremija arba vandens intoksikacija – yra mažiau žinoma, tačiau gali būti itin pavojinga. Hiponatremija atsiranda, kai išgeriamas didžiulis kiekis vandens per trumpą laiką, dėl ko atskiestame kraujyje stipriai sumažėja natrio koncentracija. Natris yra vienas pagrindinių elektrolitų, padedančių reguliuoti skysčių pusiausvyrą tarp organizmo ląstelių ir kraujo. Kai natrio koncentracija sumažėja, vanduo ima skverbtis į ląsteles, jos išsipučia ir gali būti pažeistos.
Pagrindiniai hiponatremijos simptomai
- Galvos skausmas
- Pykinimas ir vėmimas
- Nuovargis, silpnumas
- Raumenų mėšlungis ar traukuliai
- Dezorientacija, sumišimas
- Kraštutiniais atvejais – sąmonės netekimas ar net mirtis
Ši būklė gali ištikti, kai per kelių valandų laikotarpį išgeriamas keli litrai vandens, ypač jei tuo pačiu netenkama daug druskų – pavyzdžiui, sunkiai sportuojant ar bėgant maratoną. Pasaulyje užfiksuota atvejų, kai pernelyg didelis vandens vartojimas baigėsi tragiškai.
Kada kyla didžiausia rizika?
Kam pavojingiausia per didelis vandens kiekis?
Dažniausiai rizikuoja žmonės, intensyviai sportuojantys ir stengiantis atsistatyti organizmą gerdami tik vandenį, bet ne papildydami elektrolitus. Taip pat į rizikos grupę patenka žmonės, kurie dėl tam tikrų psichologinių ar medicininių priežasčių polinkio išgerti nepamatuotai daug skysčių. Kai kurios ligos ar vaistai, pavyzdžiui, diuretikai, gali būti susiję su elektrolitų balanso sutrikimais.
Vaikai ir pagyvenę žmonės yra dar jautresni natrio koncentracijos sumažėjimui, todėl jiems reikia ypatingo dėmesio.
Dažniausi mitai apie vandens vartojimą
- Mitras 1: „Kuo daugiau gersi, tuo sveikesnis būsi.“
Per didelis vandens kiekis nėra sveikatos garantas. Veikiau priešingai – tai gali būti pavojinga.
- Mitras 2: „Kava ir arbata tinka tik ribotai, nes šalina vandenį iš organizmo.“
Naujausi tyrimai rodo, kad įprastomis dozėmis kava ar arbata nesukelia skysčių trūkumo – jos taip pat prisideda prie bendro dienos skysčių kiekio.
- Mitras 3: „Skaidrus šlapimas – gerai, tamsesnis – blogai.“
Nors šviesus šlapimas dažniausiai reiškia pakankamą skysčių kiekį, pernelyg skaidrus šlapimas gali signalizuoti, kad vandens išgeriate per daug.
Kaip atpažinti ir išvengti pernelyg didelio vandens vartojimo?
Atsakingo vandens vartojimo patarimai
- Gerkite vandenį tada, kai jaučiatės ištroškę.
- Atkreipkite dėmesį į šlapimo spalvą – jeigu jis labai skaidrus ir dažnai šlapinatės, sumažinkite suvartojamo vandens kiekį.
- Fizinių krūvių, ypač vasarą, metu rinkitės papildyti organizmą ir mineralais, ne tik vandeniu.
- Neverskite savęs gerti fiksuoto kiekio stiklių per dieną, jeigu nejaučiate, kad to reikia.
- Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite neįprastus simptomus, pvz., nuolatinį nuovargį, pykinimą ar dezorientaciją.
Išvados – ar galima per daug gerti vandens?
Vanduo – būtinas kiekvienam, tačiau daugiau ne visada reiškia geriau. Per didelis jo kiekis gali sukelti elektrolitų disbalansą ir rimtas sveikatos problemas. Svarbiausia – klausyti savo kūno signalų, stebėti savijautą ir nepasiduoti populiariems mitams, kad „kuo daugiau vandens – tuo geriau“. Jei kyla abejonių dėl savo skysčių vartojimo ar organizmo būklės, geriausia pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu. Atsakingas elgesys padės išvengti tiek dehidratacijos, tiek vandens pertekliaus rizikos.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
