Barto lūžis: simptomai, priežastys ir gydymo metodai

Barto lūžis: simptomai, priežastys ir gydymo metodai

Barto lūžis yra viena dažniausiai pasitaikančių dilbio kaulo (stipinkaulio) traumų, dažniausiai diagnozuojama vaikams ir suaugusiems po kritimo ant ištiestos rankos. Šio lūžio metu yra pažeidžiamas stipinkaulio distalinis galas, o kaulo fragmentas pasislenka į delno pusę. Barto lūžis laikomas atvirkščiu Kolio lūžiui ir pasižymi savita simptomatika, gydymo taktika bei galimomis komplikacijomis. Tinkamas šios traumos atpažinimas ir gydymas labai svarbūs norint užtikrinti rankos funkcijos išsaugojimą ir sumažinti ilgalaikio neįgalumo riziką.

Kas yra Barto lūžis?

Barto lūžis – tai distalinės stipinkaulio dalies intraartikuliarinis (apimantis sąnarį) lūžis, kai kaulo fragmentas nuo lūžio linijos pasislenka į delninę (voliarinę) pusę. Pirmą kartą aprašytas John Rhea Barton 1838 metais, šis lūžis dažnai painiojamas su kitais dilbio lūžiais, nors turi keletą specifinių požymių. Dažniausiai trauma nutinka patyrus stiprų smūgį ar kritus ant ištiestos rankos, kai riešo sąnarys stipriai išsilenkia į delno pusę.

Barto lūžio priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausios priežastys

  • Kritimas ant ištiestos rankos: Dažniausiai Barto lūžis atsiranda krentant iš aukščio ar paslydus, kai instinktyviai remiamasi ranka, o riešas yra stipriai išlenktas į priekį.
  • Eismo įvykiai: Susidūrimai dviračiu, motociklu ar automobiliu gali sukelti stiprius rankos traumavimus ir būti šio lūžio priežastis.
  • Sportinės traumos: Aktyviai sportuojant, ypač kontaktiniuose ar „kritimo“ sportuose (pvz., riedėjimas, slidinėjimas), rizika patirti dilbio kaulų lūžį yra padidėjusi.

Rizikos veiksniai

  • Vyresnis amžius ir osteoporozė, mažinanti kaulų tankį ir elastingumą.
  • Vaikų ir paauglių „aktyvumo pikas“ – daug judėjimo, žaidimų, rizikingų užsiėmimų.
  • Kritimai namuose, ypač tarp senjorų dėl pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimų.
  • Darbas ar hobiai, kuriuose dažnai kyla traumos pavojus (statybos, ekstremalus sportas, slidinėjimas ir pan.).

Barto lūžio simptomai

Barto lūžis turi keletą būdingų simptomų, dėl kurių dažniausiai pacientas nedelsdamas kreipiasi į gydymo įstaigą:

  • Aštrus, stiprus skausmas: Dažniausiai juntamas iškart po traumos, skausmas lokalizuotas riešo srityje.
  • Patinimas, kraujosruvos: Riešo srities audiniai greitai patinsta, gali atsirasti mėlynės.
  • Riešo deformacija: Matomas nelygumas, iškrypimas ar net „laiptelio“ forma ties riešo sąnariu į delninę pusę.
  • Judesių ribojimas: Sunku ar neįmanoma judinti riešo, sumažėja rankos funkcionalumas.
  • Švelnus spaudimas ir jautrumas: Net nedidelis prisilietimas sukelia išskirtinį jautrumą.
  • Gali būti tirpimas, dilgčiojimas: Jei lūžis užspaudžia nervus, gali pasireikšti jutimų pokyčių pirštuose.

Simptomų intensyvumas priklauso nuo lūžio tipo, kaulų poslinkio ir kartu pažeistų aplinkinių audinių.

Barto lūžio diagnostika

Pirmas žingsnis – apžiūra ir įvertinimas

Pradinis gydytojo ortopedo ar traumatologo vertinimas orientuojasi į aiškius potrauminės traumos požymius: skausmo lokalizaciją, patinimo laipsnį, deformaciją, judesio ribojimus. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėra nervų, kraujagyslių pažeidimų.

Instrumentiniai tyrimai

  • Rentgeno nuotrauka: Dažniausiai pakanka vienos ar kelių rentgeno projekcijų, kurios atskleidžia tipinę lūžio liniją ir kaulo fragmentų pasislinkimą.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Gali būti skiriama sudėtingiems lūžiams, kai būtina tiksliau įvertinti sąnario ar kitų kaulo struktūrų pažeidimą.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Retai, bet gali būti naudojama įtarus sunkius minkštųjų audinių, raiščių ar nervų pažeidimus.

Tikslus ir laiku atliktas įvertinimas leidžia gydytojui pasirinkti optimalų Barto lūžio gydymo planą ir geriausiai prognozuoti gijimą.

Barto lūžio gydymas

Konservatyvus gydymas

  • Uždaroji repozicija: Nedidelių kaulo poslinkių atveju gydytojas gali bandyti grąžinti kaulo fragmentą į vietą nenaudodamas pjūvio (per odą). Po to ranka imobilizuojama.
  • Gipsavimas: Sėkmingai atlikus repoziciją, skiriamas gipsinis ar termoplastinis įtvaras, kuris prilaiko riešą nejudrų 4–6 savaites, priklausomai nuo amžiaus bei gijimo tempo.
  • Stebėjimas: Svarbu reguliariai tikrinti gijimą rentgeno nuotraukomis, kad būtų išvengta sekundinio (vėlyvo) kaulo fragmentų pasislinkimo.

Konservatyvus gydymas galimas tik tuo atveju, jei lūžis lengvas, nėra didelio fragmentų poslinkio, stiprūs minkštųjų audinių ar nervų pažeidimai.

Chirurginis gydymas

Didesnio kaulo fragmentų pasislinkimo, įstrigusių sąnario dalių, sudėtingos lūžio formos atvejais dažniausiai rekomenduojamas chirurginis gydymas:

  • Atvira repozicija ir vidinė fiksacija: Jei uždaros repozicijos metu nepavyksta atstatyti kaulo anatomijos, atliekamas pjūvis, o stipinkaulis suformuojamas ir fiksuojamas metalinėmis plokštelėmis, varžtais ar vielutėmis.
  • Minimaliai invazinės technikos: Kai kada įmanoma kaulo fragmentus sujungti smulkesniais implantais, be didesnių pjūvių.
  • Papildomas imobilizavimas: Po operacijos dar 2–4 savaites uždedamas įtvaras, kol kaulai stabilizuojasi.

Šios intervencijos leidžia išsaugoti rankos funkciją, greičiau pradėti reabilitaciją ir sumažina randėjimo ar deformacijų riziką.

Reabilitacija ir gijimo laikotarpis

  • Gipsavimo ar operacijos laikotarpiu reikia vengti aktyvaus judėjimo, laikytis gydytojo nurodymų.
  • Po imobilizacijos laikotarpio pradedami riešo ir rankos judesių pratimai, skiriama kineziterapija, masažai, o kartais ir fizioterapijos procedūros.
  • Bendra gijimo trukmė priklauso nuo lūžio sunkumo, amžiaus ir bendros sveikatos būklės, dažniausiai svyruoja nuo 6 iki 12 savaičių.

Reabilitacija – labai svarbi, nes padeda atkurti pilną riešo judrumą, jėgą, sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką.

Galimos komplikacijos

  • Riešo sąnario sustingimas: Dėl ilgalaikio imobilizavimo sumažėja riešo judrumas, gali formuotis raumenų ir raiščių sąaugos.
  • Netaisyklingas kaulų suaugimas: Jei fragmentai grįžta į neteisingą padėtį, vystosi riešo deformacijos, blogėja funkcija, padidėja lėtinio skausmo rizika.
  • Sąnario artrozė: Įtraukus į lūžį riešo sąnarį, vėliau gali formuotis kremzlės susidėvėjimas ir lėtinis skausmingumas.
  • Kraujagyslių, nervų pažeidimai: Gali atsirasti pirštų tirpimas, kraujotakos sutrikimai.
  • Infekcija (po operacijos): Reta, bet rimta komplikacija, ypač jei buvo atviras lūžis ar atlikta chiruginė intervencija.

Laiku pradėtas ir tinkamai vykdomas gydymas bei aktyvi reabilitacija gerokai sumažina komplikacijų tikimybę.

Ligos profilaktika prieš Barto lūžį

  • Vengti rizikingų situacijų, ypač slidžių paviršių ar nestabilių laiptų.
  • Naudoti apsaugas riešams aktyviai sportuojant ar dirbant rizikingus darbus.
  • Palaikyti gerą kaulų sveikatą – tinkama mityba, vitamino D ir kalcio vartojimas, reguliarus fizinis aktyvumas.
  • Vyresniems žmonėms – reguliariai tikrintis dėl osteoporozės, prireikus naudoti pritaikytus ėjimo pagalbinius įrankius.
  • Vaikams ir paaugliams – tėvų ar globėjų priežiūra aktyvaus žaidimo metu, švietimas apie saugų elgesį.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Kai po traumos juntamas stiprus skausmas riešo ar dilbio srityje, matoma deformacija, stiprus tinimas ar hematoma.
  • Jei negalite judinti riešo, pirštų arba pajuntate tirpimą, dilgčiojimą rankoje.
  • Esant bet kokiems atviriems žaizdų pakitimams ar matomiems kaulo fragmentams.
  • Jei po gydymo atsiranda karščiavimas, paraudimas, išskyros iš žaizdos (po operacijos), blogėja rankos funkcionavimas.

Savidiagnostika ir savigyda šioms traumoms griežtai nerekomenduojama – net tinkamai nesutvirtintas lūžis gali sukelti rimtų pasekmių ateityje.

Pagrindiniai mitai apie Barto lūžį

  • Barto lūžiai pasitaiko tik pagyvenusiems žmonėms: Šie lūžiai būdingi bet kuriame amžiuje, ypač vaikams ir jaunuoliams dėl aktyvumo bei rizikingų užsiėmimų.
  • Po gipsavimo ranka visada bus silpna: Laiku pradėjus kineziterapiją ir laikantis reabilitacijos programos, galima visiškai atkurti rankos jėgą ir judrumą.
  • Gali užtekti tiesiog „ištempti“ ar „sulaužytą“ kaulą atstatyti namie: Tokie veiksmai gali sukelti neatitaisomą žalą, todėl gydymą turi atlikti tik sveikatos priežiūros specialistai.

Santrauka

Barto lūžis – tai rimta riešo trauma, reikalaujanti tikslios diagnostikos ir profesionalaus gydymo. Svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, jei po traumos atsiranda stiprus skausmas, patinimas ar matoma deformacija. Tinkamas gydymo ir reabilitacijos planas užtikrina sėkmingą kaulo suaugimą ir padeda visiškai atkurti kasdienę rankos funkciją. Norėdami išvengti šios traumos, rūpinkitės savo kaulų sveikata, laikykitės saugumo principų sportuojant, darbo ar laisvalaikio metu, o kilus įtarimų dėl lūžio – nedelskite pasikonsultuoti su gydytoju. Ši informacija skirta pažinčiai su Barto lūžio problema, tačiau tikslią diagnozę ir gydymo planą gali pateikti tik medicinos specialistas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *