Bartolino cista – tai sąlyginai dažnas bei ginekologijoje gerai žinomas susirgimas, apie kurį moterys dažnai nedrąsiai kalba net gydytojo kabinete. Tai skysčiu užpildytas darinys, susidarantis dėl Bartolino liaukos latako užsikimšimo, dažniausiai pasireiškiantis reprodukcinio amžiaus moterims. Su Bartolino cista galima susidurti bet kokio amžiaus, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama 20–40 metų moterims. Šis straipsnis pateikia išsamią informaciją apie Bartolino cistos priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymą bei galimus pavojus, remiantis šiuolaikinėmis medicinos žiniomis.
Kas yra Bartolino cista?
Bartolino cista – tai skysčiu užpildyta ertmė, susiformavusi vienoje iš Bartolino liaukų, kurios yra mažos, supilvo dydžio struktūros abiejose makšties angos pusėse. Sveikos moters Bartolino liauka gamina gleivinį skystį, padedantį drėkinti makšties prieangį, ypač lytinių santykių metu. Jei liauka arba jos latakas užsikemša, skystis kaupiasi ir susiformuoja cista. Dauguma Bartolino cistų yra gerybinės, tačiau dalis jų gali komplikuotis infekcija ir sukelti rimtesnes problemas.
Bartolino cistos priežastys
Pagrindinė Bartolino cistos susidarymo priežastis – liaukos latako užsikimšimas, dėl kurio natūraliai išskiriamas sekretas negali laisvai pasišalinti. Latakas gali užsikimšti dėl įvairių priežasčių:
- Švelnaus ar stipraus uždegimo (infekcijos) smulkiuose makšties prieangio latakuose.
- Skausmingo ar mechaninio traumavimo (pvz., po lytinių santykių, ginekologinių procedūrų).
- Ląstelių ataugų ar randėjimo po anksčiau buvusių infekcijų.
- Tam tikrų lytiškai plintančių ligų, ypač gonorėjos, chlamidiozės, Trichomonas vaginalis sukeliamų uždegimų.
- Retesniais atvejais – nežinomų priežasčių arba asmeninius polinkius turintiems asmenims.
Ne kiekvienas Bartolino liaukos latako užsikimšimas virsta cista – tai priklauso nuo individualių anatominių savybių ir kitų veiksnių. Užsikimšimą kartais paskatina sumažėjęs imunitetas ar nuolatinis makšties gleivinės dirginimas.
Infekciniai veiksniai
Infekcija – dažniausias veiksnys, lemiantis ne tik Bartolino cistos susidarymą, bet ir jos komplikacijas. Ligą dažniausiai sukelia šios bakterijos:
- Escherichia coli (E. coli)
- Staphylococcus aureus
- Neisseria gonorrhoeae
- Chlamydia trachomatis
- Mišri mikroflora
Infekcija gali į Bartolino liauką patekti iš artimiausios makšties ar tarpvietės aplinkos, ypač jei sutrikusi intymi higiena ar yra kitų gretutinių uždegimų.
Simptomai ir požymiai
Dauguma Bartolino cistų iš pradžių nesukelia jokių simptomų ir randamos apžiūros metu. Tačiau augant darinys gali pradėti varginti arba komplikuotis. Tipiški Bartolino cistos požymiai:
- Neskausmingas ar nestipriai skausmingas patinimas apatinėje makšties angos dalyje.
- Kietas ar minkštas, elastingas gumbelis prie makšties prieangio, dažniau vienoje pusėje.
- Nedidelis diskomfortas vaikštant, sėdint ar lytinio akto metu.
- Sunkesniais atvejais – ūmus skausmas, paraudimas, šiluma, pulsuojantis patinimas – tai jau rodo Bartolino abscesą (pūlinį).
- Padidėjusi kūno temperatūra, bendras negalavimas (jeigu yra infekcija).
Nesudėtingos Bartolino cistos dažniausiai būna iki 1–4 cm dydžio, o padidėjus – gali tapti kliūtimi kasdienėje veikloje ir lytiniame gyvenime.
Skirtumai tarp cistos ir absceso
Bartolino cista – neskausmingas ar silpnai skausmingas darinys, o Bartolino abscesas – tai ta pati cista, tačiau jau su pūlingu uždegimu. Pastarojo būklė reikalauja aktyvesnio gydymo ir medicininio stebėjimo.
Diagnozė ir tyrimai
Bartolino cistos diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniu ištyrimu – tai apčiuopiamas, aiškiai jaučiamas darinys makšties prieangyje, paprastai vienoje pusėje. Diagnozei gali padėti ir papildomi tyrimai:
- Ginekologinė apžiūra, kartais naudojant veidrodėlius (speculumą).
- Ultragarsinis tyrimas, jei reikia atmesti kitų cistų ar navikų galimybę.
- Pūlinio atveju – pūlio užsėjimas ir mikrobiologinis ištyrimas, siekiant nustatyti sukėlėją.
- Retkarčiais rekomenduojamas biopsinis ištyrimas, ypač vyresnėms nei 40 metų moterims dėl retos, bet galimos onkologinės rizikos.
- Lytiškai plintančių infekcijų (gonorėjos, chlamidiozės) tyrimai.
Svarbu atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus, pvz., limfmazgių patinimą, odos ar gleivinės navikus, makšties cistas.
Gydymas
Bartolino cistos gydymo taktika priklauso nuo jos dydžio, simptomų sunkumo ir komplikacijų rizikos.
Nesudėtingos, simptominės cistos
- Daugelis mažų, neskausmingų Bartolino cistų gali būti stebimos, kartais jos išnyksta savaime.
- Rekomenduojama laikytis tinkamos lytinių organų higienos, vengti dirginančių priemonių.
Simptominės arba komplikuotos cistos
- Jei cista sukelia diskomfortą, ją gali reikėti chirurgiškai atverti ar pašalinti.
- Namuose galima daryti šiltas sėdimąsias voneles (po 2–3 kartus per dieną apie 10–15 min.), tačiau tai neatstoja gydytojo konsultacijos.
- Antibiotikų skyrimas būtinas, jei yra infekcijos ar pūlinio požymių.
- Puolant recidyvams ar nuolat vėl atsirandant cistoms, gali būti siūlomos kitos priemonės.
Chirurginis gydymas
Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Incizija ir drenavimas – cistos pjūvis ir skysčio pašalinimas, dažniausiai taikomas ūmiai pūliuojant.
- Marsupializacija – chirurginis cistos sienelės prisiuvimas prie makšties gleivinės, kad būtų užtikrintas nuolatinis sekreto ištekėjimas. Šis metodas veiksmingas pasikartojančioms ar didelėms cistoms.
- Bartolino liaukos pašalinimas (ekscizija) – kraštutinė priemonė, taikoma itin dažniems recidyvams arba, įtariant onkologiją, vyresnio amžiaus moterims.
- Kateterio (pvz., Word kateterio) įvedimas – specialaus vamzdelio įstatymas į cistos vietą 2–4 savaitėms, siekiant suformuoti naują lataką.
Visos chirurginės procedūros turėtų būti atliekamos tik gydytojo sprendimu. Kai kuriais atvejais moterims nereikalingas joks aktyvus gydymas, tačiau svarbu gydytojo stebėjimas bei karštligiškų bandymų gydytis savarankiškai vengimas.
Namų gydymo priemonės ir įspėjimai
- Šiltos sėdimosios vonelės ir kruopšti higiena gali sumažinti diskomfortą, bet negydo infekcijos ar didelės cistos.
- Nereikėtų bandyti cistos išspausti ar pradurti savarankiškai – tai gali paskatinti infekcijos išplitimą.
Esant įtariamam pūliniui, dideliam skausmui, karščiavimui ar bendram silpnumui, būtina skubi gydytojo apžiūra.
Galimos komplikacijos
Nors Bartolino cista dažniausiai yra gerybinė ir savaime išnykstanti, galimos šios komplikacijos:
- Pūlinys (abscesas) – dažniausia komplikacija, pasireiškianti itin skaudžiu, greitai didėjančiu patinimu, pakyla temperatūra.
- Pasikartojančios cistos ar pūliniai – gali reikalauti sudėtingesnių gydymo metodų.
- Randėjimas ir nuolatiniai makšties prieangio pakitimai.
- Labai retai – šios vietos navikai, todėl vyresnio amžiaus moterims ar įtariant kitą patologiją būtinas nuodugnus ištyrimas.
Profilaktika ir gyvenimo būdas
- Laikykitės tinkamos intymios higienos, venkite agresyvių muilų ir dušo gelių intymioje srityje.
- Naudokite prezervatyvus, rankitės saugius lytinius santykius – taip sumažinsite lytiškai plintančių infekcijų riziką.
- Venkite ilgalaikio sėdėjimo ar mechaninio spaudimo tarpvietės srityje.
- Stebėkite sveikatos ženklus, ypač jei esate buvusios cistos ar absceso atvejį.
- Sveika mityba, pakankamas skysčių vartojimas, reguliarus judėjimas gali padėti palaikyti bendrą organizmo atsparumą infekcijoms.
Kada kreiptis į gydytoją?
Visada rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei:
- Patinsta arba pastebite darinį makšties prieangyje.
- Jaučiate didėjantį ar stiprėjantį skausmą, paraudimą, karštį, silpnumą.
- Pakilo temperatūra arba pastebėjote pūlingas išskyras.
- Darinys ima sparčiai didėti ar kliudo kasdienei veiklai.
- Esate vyresnė nei 40 metų ir pastebite pokyčių tarpvietės srityje – būtina atmesti onkologines ligas.
Problemos sprendimas turėtų būti patikėtas gydytojui ginekologui, kuris, įvertinęs situaciją, paskirs tinkamiausią gydymą ir paaiškins svarbiausias prevencines priemones. Svarbu nepamiršti, kad savidiagnostika ir savigyda gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
