Beerso kriterijai (angl. Beers Criteria) – tai svarbus klinikinis įrankis, skirtas padėti sveikatos priežiūros specialistams atpažinti ir išvengti vyresnio amžiaus žmonėms netinkamų ar rizikingų vaistų paskyrimo. Šie kriterijai apima sąrašą vaistų ar vaistų grupių, kurių vartojimas senstant gali būti susijęs su didesne nepageidaujamų reakcijų ir komplikacijų rizika. Kadangi vyresnio amžiaus pacientai dažnai vartoja daugybę skirtingų medikamentų ir pasižymi didesniu jautrumu šalutiniam vaistų poveikiui, Beerso kriterijai tapo svarbiu orientyru tiek gydytojams, tiek pacientams bei jų artimiesiems. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra Beerso kriterijai, kodėl jie svarbūs, kokie vaistai dažniausiai įtraukiami į šį sąrašą, kas lemia riziką, kaip naudojami šie kriterijai klinikinėje praktikoje bei ką reikėtų žinoti vyresnio amžiaus pacientams ir jų šeimos nariams.
Kas yra Beerso kriterijai?
Beerso kriterijai – tai keletą kartų peržiūrėtas ir atnaujintas sąrašas vaistų, kurių reikėtų vengti arba vartoti atsargiai vyresnio amžiaus žmonėms. Jį pirmą kartą 1991 m. paskelbė geriatrė dr. Mark Beers, siekdama sumažinti netinkamą vaistų vartojimą ir su tuo susijusias komplikacijas. Šiuo metu sąrašą prižiūri ir reguliariai atnaujina Amerikos geriatrų draugija (American Geriatrics Society).
Kriterijai yra pagrįsti moksliniais įrodymais, vertinant tokius aspektus kaip vaisto efektyvumas, saugumas, galimos sąveikos su kitais vaistais ar ligomis, polifarmacija (daug skirtingų vaistų vartojimas) bei fiziologiniai senėjimo ypatumai. Beerso kriterijai taikomi žmonėms, kurių amžius yra 65 m. ir daugiau.
Kodėl vyresnio amžiaus žmonėms reikalingi specifiniai vaistų pasirinkimo kriterijai?
Senstant keičiasi žmogaus organizmo fiziologija: sumažėja inkstų ir kepenų veikla, pakinta vaistų įsisavinimas, pasiskirstymas organizme, metabolizmas ir išsiskyrimas. Šie pokyčiai gali padidinti vaistų koncentraciją kraujyje ir sukelti stipresnį ar ilgesnį nei įprasta poveikį. Be to, daugelis senjorų turi ne vieną lėtinę ligą, todėl vartoja keletą ar net keliolika skirtingų vaistų – išauga nepageidaujamų reakcijų ir vaistų tarpusavio sąveikų rizika.
Netinkamas vaisto pasirinkimas ar dozavimas gali lemti sunkias komplikacijas, pavyzdžiui, griuvimus, painiavą, ūminį inkstų ar kepenų pažeidimą, hospitalizaciją. Todėl Beerso kriterijai padeda sumažinti šias rizikas, skatindami peržiūrėti paskirtus vaistus, vengti netinkamų ar pavojingų preparatų bei ieškoti saugesnių alternatyvų.
Kaip yra sudaromas netinkamų vaistų sąrašas?
Beerso kriterijų sudarymas remiasi griežta moksline metodologija. Darbo grupė, sudaryta iš įvairių sričių gydytojų, farmakologų, epidemiologų bei geriatrijos specialistų, vertina mokslinių tyrimų duomenis apie vaistų sukeliamą šalutinį poveikį vyresnio amžiaus žmonėms. Kriterijai apima:
- Vaistus, kurie geriatrinėje populiacijoje dažniausiai sukelia nepageidaujamą poveikį ar yra mažiau veiksmingi
- Vaistus, kurie pavojingi sergant tam tikromis ligomis ar būklėmis
- Vaistų derinius ar sąveikas, didinančias šalutinio poveikio riziką
- Vaistus, kurių dozės ar vartojimo trukmė senjorams turėtų būti ribojami
Kiekvienam vaistui ar vaistų grupei pateikiami argumentai, pagrįsti moksliniais šaltiniais, ir siūlomos alternatyvos ar aiškios rekomendacijos.
Dažniausiai į Beerso kriterijus įtraukiamos vaistų grupės
Pagrindinės vaistų grupės, kurios dažniausiai įtraukiamos į Beerso kriterijų netinkamų vyresnio amžiaus žmonėms vaistų sąrašą, yra šios:
Benzodiazepinai ir kiti raminamieji
- Benzodiazepinai (pavyzdžiui, diazepamas, alprazolamas, lorazepamas) dažnai skiriami nerimui ar nemigai gydyti, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms padidina kritimų, painiavos, atminties sutrikimų, sunkios kvėpavimo slopinimo riziką.
- Kiti raminamieji, tokie kaip zolpidemas ar zaleplonas, taip pat gali didinti kognityvinius sutrikimus ir griuvimus.
Anticholinerginiai vaistai
- Šie vaistai mažina tam tikrų neuromediatorių poveikį centrinėje ir periferinėje nervų sistemoje, bet sukelia burnos džiūvimą, šlapinimosi sutrikimus, užkietėjimą, painiavą ir net delyrą.
- Į šią grupę įeina tam tikri vaistai nuo alergijos, depresijos, šlapimo nelaikymo (pvz., amitriptilinas, difenhidraminas, oksibutininas).
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
- Preparatai kaip ibuprofenas, diklofenakas ir naproksenas gali didinti opų, kraujavimo iš virškinamojo trakto, inkstų funkcijos pažeidimo riziką.
- Ilgalaikis vartojimas ypač rizikingas žmonėms, turintiems širdies, kepenų, inkstų ligų.
Tam tikri antipsichotiniai ir antidepresantai
- Senesnio tipo antipsichoziniai vaistai, tokie kaip haloperidolis, gali sukelti stiprų šalutinį poveikį (ekstrapiramidinius simptomus, pažinimo sutrikimus, didesnį mirštamumą demencijos atveju).
- Tam tikri antidepresantai (pavyzdžiui, amitriptilinas) pasižymi stipriomis anticholinerginėmis savybėmis ir nerekomenduojami senjorams.
Raumenis atpalaiduojantys vaistai
- Tokie vaistai kaip ciklobenzaprinas, metaksalonas ar karisoprodolis, gali sukelti silpnumą, painiavą, padidinti kritimų riziką.
Kiti vaistai
- Vaistai nuo diabeto, tokie kaip gliiburidas ar chlorpropamidas, pasižymi daug didesne hipoglikemijos rizika vyresnio amžiaus žmonėms.
- Alfa adrenoblokatoriai (pvz., doksazosinas), kurie skiriami prostatos padidėjimui ar padidėjusiam kraujospūdžiui, didina ortostatinės hipotenzijos ir griuvimų riziką.
Beerso kriterijai praktikoje: kaip jie taikomi?
Beerso kriterijai nėra absoliutus draudimas vartoti į sąrašą įtrauktus vaistus, tačiau jie skirti atkreipti sveikatos priežiūros specialistų dėmesį ir skatinti kritiškiau įvertinti paskirtų vaistų būtinybę ir saugumą. Praktikoje jie taikomi:
- Peržiūrint vyresnio amžiaus pacientų vartojamų vaistų sąrašą – ypač kai pacientas patiria naujus simptomus (sumišimą, silpnumą, kritimus ir kt.)
- Išrašant naujus vaistus ar keičiant jau vartojamus preparatus
- Profilaktiškai – reguliaraus vizito metu ar prieš numatomas hospitalizacijas/operacijas
- Kartotinai įvertinant polifarmaciją, kai vartojama daug skirtingų vaistų (daugiau nei 5 vienu metu)
Beerso kriterijai taip pat naudingi farmacinėje konsultacijoje, slaugytojų ir socialinių darbuotojų praktikoje, palengvinant rizikingų vaistų vartojimo stebėseną ir pacientų edukaciją.
Kada galima skirti vaistus iš Beerso sąrašo?
Kai kuriais atvejais vaistai iš Beerso sąrašo gali būti būtini dėl individualių paciento ligų ar būklių, jeigu alternatyvūs gydymo būdai netinka arba nėra veiksmingi. Tokiais atvejais gydytojas privalo kruopščiai įvertinti riziką ir naudą, atidžiai stebėti pacientą dėl galimo šalutinio poveikio, pasirinkti mažiausią efektyvią dozę ir trumpiausią gydymo trukmę. Svarbu nepamiršti nuolat tikrinti, ar nėra galimybės vaisto pakeisti saugesne alternatyva ar sumažinti vartojamų vaistų kiekį.
Ką turėtų žinoti vyresnio amžiaus pacientai ir jų artimieji?
Beerso kriterijai – tai pirmiausia orientyras gydytojams, tačiau ir pacientams bei jų šeimai šie principai gali padėti geriau suprasti galimas rizikas ir paskatinti atvirą komunikaciją su savo sveikatos priežiūros specialistais. Svarbiausi patarimai:
- Reguliariai aptarkite su gydytoju ar vaistininku visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius preparatus ir žolinius papildus.
- Kiekvieno naujo ar jau seno vaisto paskirtį, naudą ir galimas rizikas – klauskite, kokios šalutinės reakcijos galimos jūsų amžiaus grupėje.
- Atkreipkite dėmesį į naujai atsiradusius simptomus – sumišimą, nuovargį, kritimus, širdies ritmo pokyčius – ir praneškite apie juos savo gydytojui.
- Nesistengite savarankiškai nutraukti ar keisti vaistų dozių nepasitarę su gydytoju – staigus kai kurių vaistų nutraukimas gali būti pavojingas.
- Jei reikia, pasitarkite dėl galimų alternatyvų ar vaistų sumažinimo.
Kiekvieno paciento situacija yra individuali, ir tik specialistas gali objektyviai įvertinti vaisto tinkamumą. Nemažai momentų – nuo gretutinių ligų iki gyvenimo būdo ir kitų vaistų vartojimo – lemia galutinį sprendimą.
Mitai apie Beerso kriterijus ir vyresnio amžiaus žmonių vaistų vartojimą
- Mitas: Visų vaistų iš Beerso sąrašo visiškai negalima vartoti – klaida. Kai kurie iš jų turi aiškių indikacijų arba nėra saugesnių alternatyvų.
- Mitas: Jei vaistas priklauso Beerso sąrašui, visada sukelia šalutinį poveikį – neteisinga. Tai reiškia padidėjusią (bet nebūtinai garantuotą) riziką.
- Mitas: Savarankiškas nutraukimas ar keitimas – gera idėja. Tiesą sakant, tai gali būti pavojinga ir turėtų būti daroma tik padedant gydytojui.
Išvada
Beerso kriterijai yra vertingas įrankis, padedantis užtikrinti saugesnį vaistų vartojimą vyresnio amžiaus pacientams ir sumažinti nepageidaujamų reiškinių riziką. Jų įgyvendinimas reikalauja nuolatinio bendradarbiavimo tarp gydytojo, paciento ir, jei reikia, šeimos narių. Reguliari vaistų peržiūra, atsargus rizikų ir naudos svarstymas, atvira komunikacija – svarbiausi žingsniai užtikrinant medikamentinio gydymo saugumą šioje jautrioje gyventojų grupėje.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
