Beightono skalė: kaip vertinamas sąnarių lankstumas

Beightono skalė: kaip vertinamas sąnarių lankstumas

Beightono skalė – tai plačiai medicinoje taikomas įrankis, skirtas įvertinti sąnarių hipermobilumą arba lankstumą. Ši paprasta, greitai atliekama metodika padeda tiek šeimos gydytojams, tiek reumatologams nustatyti, ar žmogaus sąnariai yra lankstesni nei įprasta. Beightono skalė dažnai naudojama diagnozuojant jungiamojo audinio ligas, tokias kaip Ehlers-Danlos ar Marfano sindromai, bet taip pat ji aktuali ir vertinant fizinio pasirengimo lygį ar riziką patirti sąnarių traumas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia Beightono skalė, kokie yra sveiko lankstumo ribos, kokios galimos pasekmės esant hipermobilumui, ir kaip elgtis nustačius padidintą sąnarių lankstumą.

Kas yra Beightono skalė?

Beightono skalė – tai paprastas ir objektyvus testas, leidžiantis nustatyti asmens sąnarių hipermobilumo laipsnį. Skalė buvo sukurta XX a. septintajame dešimtmetyje kaip standartizuotas būdas įvertinti sąnarių lankstumą remiantis klinikiniais požymiais. Iki šiol tai išlieka vienas pagrindinių metodų diagnozuojant hipermobilumo sindromą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Ši skalė susideda iš penkių testų, atliekamų tiek kairėje, tiek dešinėje kūno pusėje (išskyrus vieną testą, kuris atliekamas tik vieną kartą). Už kiekvieną teigiamą testą suteikiamas vienas taškas, o didžiausias galimas rezultatas – 9 taškai. Dažniausiai 4 ar daugiau taškų laikoma padidinto lankstumo rodikliu.

Kaip vertinamas sąnarių lankstumas pagal Beightono skalę?

Testų aprašymas

  • Mažojo piršto lenkimas: Ar galima atlenkti mažąjį pirštą atgal daugiau nei 90°? Testas atliekamas abiem rankomis, iš viso už kiekvieną pusę – po 1 tašką (maks. 2 taškai).
  • Nykties prispaudimas prie dilbio: Ar galite alkūne sulenktą nykštį prispausti prie dilbio vidinio paviršiaus? Testuojama kiekviena ranka atskirai (maks. 2 taškai).
  • Alkūnės hiperekstenzija: Ar galima ištiesti alkūnę daugiau nei 10° tiesiai linijai (hiperekstenzija)? Vertinama tiek kairė, tiek dešinė pusė (maks. 2 taškai).
  • Kelio sąnario hiperekstenzija: Ar galima ištiesti kelio sąnarį daugiau nei 10° už tiesią liniją? Testuojama abiejose kojose (maks. 2 taškai).
  • Liemens ir delnų pasiekimas: Ar, laikydami kojas tiesias, galėtumėte paduoti delnus ant grindų? Atlikta tik vieną kartą (1 taškas).

Kaip interpretuoti rezultatus?

  • 0–3 taškai: Normalus sąnarių lankstumas (arba net sumažėjęs mobilumas), dažnai būdingas suaugusiems.
  • 4–6 taškai: Vidutinio laipsnio hipermobilumas, kuris kai kuriems vaikams ar jauniems žmonėms laikomas fiziologiniu.
  • 7–9 taškai: Žymus hipermobilumas, galimas sąnarių hipermobilumo sindromas arba reta jungiamojo audinio liga.

Verta pabrėžti, kad vaikų sąnariai natūraliai lankstesni, todėl tolimesniam vertinimui neretai naudojami amžiui adaptuotos ribos ir papildomi klinikiniai kriterijai.

Kokias ligas ir būkles gali atskleisti Beightono skalė?

Padidintas sąnarių lankstumas dažniausiai būna įgimtas ir nebūtinai kelia problemų. Tačiau kai kuriais atvejais jis gali būti susijęs su rimtomis būklėmis:

  • Sąnarių hipermobilumo sindromas – primena įgimtą lankstumą, bet papildomai atsiranda sąnarių skausmai, išnirimai, raumenų silpnumas.
  • Ehlers-Danlos sindromas (EDs) – reta genetinė liga, pažeidžianti jungiamąjį audinį ir sukelianti didelį sąnarių hipermobilumą, odos elastingumą, kitus sisteminius pažeidimus.
  • Marfano sindromas – kitas genetinis sutrikimas, pasireiškiantis ilgomis galūnėmis, lankstumu, regos ar širdies problemomis.
  • Brangus jungiamojo audinio audinių stiprumas, dažniau nustatomas vaikams, sportininkams, baleto šokėjams ar gimnastams – laikomas fiziologiniu arba adaptyviu.

Beightono skalė nėra savarankiškas diagnostinis įrankis. Ji tik parodo riziką ir būtinybę atlikti papildomus ištyrimus pas gydytoją, jei pastebimi kiti simptomai (pvz., dažni sąnarių išnirimai, padidėjęs nuovargis, odos elastingumo pokyčiai ar širdies sutrikimai).

Hipermobilumo nauda ir pavojai

Padidintas sąnarių lankstumas mažai daliai žmonių būna privalumas (pavyzdžiui, gimnastams ar jogams). Kartais jis nekelia jokių problemų – tuomet kalbama apie „asimptominį hipermobilumą“. Tačiau, kai hipermobilumas lydi skausmą, nestabilumą arba kitus nusiskundimus, jis jau tampa klinikinės reikšmės simptomu.

Galimi trūkumai ir komplikacijos

  • Didėja sąnarių išnirimų ar pažeidimų tikimybė.
  • Dažnesnis minkštųjų audinių (sausgyslių, raiščių) patempimas.
  • Lėtiniai sąnarių ar nugaros skausmai, padidėjusi osteoartrito ar kitų degeneracinių ligų tikimybė vėlesniame amžiuje.
  • Kartais gali būti susijęs su širdies, kraujagyslių ar vidaus organų problemomis (ypač esant genetinėms jungiamojo audinio ligoms).

Kaip atlikti Beightono testą namuose?

Nors Beightono skalės testus galima nesunkiai išbandyti savarankiškai, rekomenduojama, kad juos vertintų medicinos specialistas (pvz., kineziterapeutas, gydytojas). Taip tikimasi išvengti netinkamos technikos ar netikslaus rezultatų įvertinimo. Testuojant sąnarius, visuomet būtina jausti atsargumą – staigūs judesiai ar per didelės jėgos taikymas gali sukelti sužalojimus.

Rekomendacijos namų testavimui

  • Testą atlikite po nedidelio apšilimo. Staigaus tempimo venkite, ypač jei anksčiau turėjote traumų.
  • Stebėkite, ar nesijaučia skausmo, tempimo ar nestabilumo pojūčių.
  • Niekada nenaudokite jėgos, jei judesys atrodo nepatogus ar per didelis.
  • Rezultatus užsirašykite, jei planuojate apie tai pasitarti su gydytoju.

Jei savarankiškai atliktų testų rezultatai yra aukšti, o tuo pačiu patiriate gretutinių simptomų (skausmas, išnirimai, nuovargis) – būtinai kreipkitės į specialistą detalesniam ištyrimui.

Kokie dar metodai naudojami sąnarių hipermobilumui vertinti?

Nors Beightono skalė išlieka populiariausias vertinimo būdas klinikinėje praktikoje, yra ir papildomų anketų bei testų:

  • Brighton kriterijai – jie įtraukia ne tik Beightono skalės taškus, bet ir kitus požymius: pasikartojančius sąnarių skausmus, odos elastingumą, šeimos anamnezę.
  • Hospital del Mar kriterijai – rekomenduojami vaikams iki 10–15 metų, nes jų lankstumas yra natūraliai didesnis.
  • Naudojami ir funkcinių judesių testai, klinikinis ištyrimas, raumenų jėgos, pusiausvyros ir propriocepcijos vertinimai.

Galutinei diagnozei svarbi ne tik Beightono skalė, bet ir visa klinikinė situacija, todėl visada esant abejonių verta pasitarti su specialistu.

Kada kreiptis į gydytoją?

Daugumai žmonių hipermobilumas nėra pavojingas. Tačiau šie simptomai gali rodyti būtinybę išsamesniam ištyrimui:

  • Dažni ar sunkūs sąnarių išnirimai, patempimai, patinimai.
  • Daugkartiniai, nepaaiškinami raumenų ar sąnarių skausmai.
  • Ryškus nuovargis, silpnumo pojūčiai, skausmas atliekant kasdienius judesius.
  • Odos pakitimai (neįprastas elastingumas, minkštumas, kraujosruvos be priežasties).
  • Širdies ritmo ar kraujospūdžio sutrikimai, širdies ūžesiai (ypač esant šeimos istorijai).

Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, genetikos konsultaciją arba kineziterapiją, padėsiančią stabilizuoti sąnarius ir sumažinti sužalojimų riziką.

Mitai apie sąnarių lankstumą

  • Mitas: „Kuo didesnis lankstumas – tuo geriau.“ Faktas: Hipermobilumas gali sukelti sveikatos problemų ir padidinti traumų riziką, ypač sportuojant ar kasdienėje veikloje.
  • Mitas: „Vaikų lankstumas išnyks su amžiumi.“ Faktas: Dažniausiai ribinis ar padidintas lankstumas susinormalizuoja, tačiau kai kada persistuoja ir suaugus. Tokiais atvejais reikia papildomo dėmesio.
  • Mitas: „Padidintas lankstumas lemia sportinius pasiekimus.“ Faktas: Lankstumas svarbus kai kuriomis sporto šakomis, bet dėl hipermobilumo gali padidėti traumų bei pervargimo grėsmė.

Prevencija ir sąnarių saugumas

Jei turite padidintą sąnarių lankstumą, dažnai rekomenduojami paprasti, bet veiksmingi būdai išlaikyti sąnarius saugius:

  • Stiprinti raumenis aplink sąnarius: individualios kineziterapinės programos mažina nestabilumo riziką ir apsaugo sąnarius.
  • Vengti „laužymo“, priverstinių tempimų ar judesių iki kraštutinės amplitudės.
  • Naudoti ortopedines priemones (įtvarus), jei to prireikia, sportuojant ar po traumų.
  • Skirti prioritetą fiziniams pratimams, gerinančioms propriocepciją (kūno pajautimą), pusiausvyrą ir koordinaciją.
  • Reguliarūs vizitai pas gydytoją ar kineziterapeutą gali padėti laiku pastebėti galimas komplikacijas ar poreikį keisti treniruočių režimą.

Santrauka

Beightono skalė – tai patikimas, greitas būdas objektyviai įvertinti sąnarių lankstumą ir aptikti galimą hipermobilumą. Nors daugelio žmonių lankstumas nesukelia grėsmių, padidėjęs mobilumas gali būti tiek privalumas, tiek galimos sveikatos problemos simptomas. Ypatingai svarbu atidžiai stebėti papildomus simptomus: skausmus, išnirimus, odos ar širdies pažeidimus. Tokiu atveju svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų laiku paskirtas tinkamas gydymas ar prevencinė priežiūra. Sąnarių lankstumas turėtų būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į amžių, lytį, fizinį aktyvumą bei gretutines ligas. Profilaktika, stiprinant raumenis ir vengiant per didelių apkrovų, dažniausiai padeda išlaikyti ilgalaikį lankstumą be neigiamų sveikatos pasekmių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *