Bello paralyžius – tai staiga pasireiškiantis veido paralyžius, dažniausiai apimantis vieną veido pusę. Tai viena dažniausių veido nervo (nervus facialis) pakenkimo priežasčių pasaulyje. Dažnai ligoniai sunerimsta dėl staiga dėlės pusės veido silpnumo, kuris kartais primena insultą. Ši būklė, nors ir gali būti išgydoma, yra stipriai susijusi su psichologiniu diskomfortu ir kasdienio gyvenimo kokybe. Straipsnyje aptarsime, kas yra Bello paralyžius, jo priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymą, komplikacijas ir atsakysime į dažniausiai iškylančius klausimus apie šią ligą.
Kas yra Bello paralyžius?
Bello paralyžius apibrėžiamas kaip staigus, neskausmingas vienos veido pusės raumenų silpnumas ar pilnas paralyžius, kuris pasireiškia dėl veidinio nervo uždegimo ar užspaudimo. Daugeliu atvejų šis susirgimas būna laikinas ir išnyksta savaime per kelias savaites arba mėnesius. Medicininėje literatūroje Bello paralyžius priskiriamas prie idiopatinių (neaiškios kilmės) veidinio nervo paralyžių – tai reiškia, kad dažnai negalima tiksliai nustatyti, kas jį sukėlė. Visgi, moksliniai tyrimai leidžia išskirti dažniausiai pasitaikančius rizikos faktorius ir galimus mechanizmus, susijusius su šia liga.
Bello paralyžiaus priežastys
Nors tiksli Bello paralyžiaus priežastis dažnai lieka neaiški, dažniausiai minimi šie veiksniai ir situacijos, galinčios pakenkti veidiniam nervui:
- Virusinės infekcijos – dažniausiai siejamos su herpes simplex virusu (pūslelinės virusu), kuris gali užkrėsti ir uždegti veidinį nervą. Taip pat minimi kiti virusai: varicella zoster (vėjaraupių ir juostinės pūslelinės sukėlėjas), Epstein-Barr, citomegalo virusas.
- Autoimuniniai mechanizmai – kartais organizmo imuninė sistema klaidingai puola savo nervų audinius.
- Temperatūros ar oro pokyčiai – dažnai paralyžius pasireiškia po peršalimo ar staigaus atšalimo.
- Stresas ir fizinis išsekimas – gali sąlygoti susilpnėjusią imuninę apsaugą.
- Mikrocirkuliacijos sutrikimai – bloga kraujotaka ar uždegiminiai pokyčiai gali sukelti nervinės šaknelės paburkimą kauliniame kanale.
Tikslaus rizikos faktoriaus neįmanoma nustatyti apie ketvirtadalį atvejų, bet dažnai pastebima, kad Bello paralyžius pasireiškia po virusinių kvėpavimo takų infekcijų arba stiprių gyvenimo įtampų.
Simptomai: kaip atpažinti Bello paralyžių?
Bello paralyžiaus simptomai dažniausiai vystosi per kelias valandas, rečiau – per 1–2 dienas. Tipiniai požymiai priklauso nuo to, kuri veido pusė pažeista, ir kiek stipriai pažeisti nervo pluoštai.
- Staigus veido raumenų silpnumas arba paralyžius – dažniausiai vienoje veido pusėje. Žmogus nebegali pilnai užmerkti akies, išsišiepti, šypsotis ar pakelti antakio pažeistoje pusėje.
- Nusvirusi burnos kampo linija – kalbant ar valgant burna pasvyra į sveikąją pusę.
- Padidėjęs ašarojimas ar sausėjimas – dėl prarandamos akies apsauginės funkcijos gali bėgti ašaros arba, priešingai, akis džiūsta.
- Sumažėjęs skonio pojūtis – dažnai juntamas priekinėje liežuvio dalyje pažeistoje pusėje.
- Padidėjęs jautrumas garsui (hiperakuzija) – dėl kai kurių raumenų silpnumo garsai gali atrodyti triukšmingesni nei įprasta.
- Skausmas už ausies arba veido srityje – būdingas pirmosiomis ligos dienomis.
Paprastai bendros sveikatos būklės simptomų (karščiavimo, galvos skausmo, bendro silpnumo) nėra, tačiau gali pasitaikyti lengvas negalavimas prieš prasidedant veido raumenų silpnumui.
Diferencinė diagnostika
Labai svarbu atskirti Bello paralyžių nuo kitų būklių, kurios gali sukelti panašius simptomus, pavyzdžiui, galvos smegenų insultas, navikai, Laimo liga, ausų uždegimas ar net išsėtinė sklerozė. Skirtingai nei insulto atveju, Bello paralyžiui būdingas izoliavimas tik prie vienos veido pusės, be kitų kūno dalių silpnumo ar kalbos sutrikimų.
Diagnozė ir tyrimai
Bello paralyžiaus diagnostika daugiausia pagrįsta klinikiniais požymiais ir ligos istorija. Gydytojas atlieka išsamų fizinį, neurologinį ir ausų, nosies, gerklės ištyrimą. Papildomi tyrimai skiriami rečiau – tik esant netipiškai ligos eigai arba neaiškumų diagnozuojant:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT) – dažniausiai tam, kad būtų atmesti kiti neurologiniai pažeidimai, pvz., insultas ar navikai.
- Kraujo tyrimai – jei įtariama Laimo liga, autoimuniniai ar infekciniai procesai.
- Elektromiografija (EMG) – kartais padeda įvertinti nervo pažeidimo laipsnį ir prognozę.
Svarbu paminėti: diagnozuojant Bello paralyžių, būtina atmesti kitas pavojingas ligas, todėl bet kokie staigūs vienos veido pusės silpnumo simptomai yra signalas nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Bello paralyžiaus gydymas
Vaistai
- Kortikosteroidai (pvz., prednizolonas) – laikomi veiksmingiausiais gydant Bello paralyžių, jei pradedami vartoti pirmomis 72 valandomis po simptomų atsiradimo. Jie mažina uždegimą bei patinimą, todėl palengvina nervo gijimą.
- Antivirusiniai vaistai – gali būti skiriami, jei yra aiški virusinės infekcijos (ypač pūslelinės) požymių. Tačiau jų nauda vien tik Bello paralyžiui be kitų komplikacijų išlieka diskutuotina.
Simptominis gydymas ir slauga
- Akių apsauga – jei negalite pilnai užmerkti akies, būtina naudoti dirbtines ašaras dienos metu, o naktį – akį užkloti ar užklijuoti. Taip apsaugoma akis nuo išsausėjimo, ragenos pažeidimų ir infekcijų.
- Fizioterapija – veido masažai, veido raumenų pratimai, elektrinė stimuliacija padeda greičiau atstatyti veido funkciją ir išvengti ilgalaikio raumenų silpnumo.
- Analgetikai – jei jaučiamas pulsuojantis ar spaudžiantis skausmas už ausies, gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
Alternatyvus ir pagalbinis gydymas
Nors kai kuriuose šaltiniuose minimi akupunktūros, vitaminų (ypač B grupės), bičių nuodų ar vaistažolių preparatai, šių priemonių veiksmingumas patikimais moksliniais tyrimais nėra įrodytas. Prieš taikant bet kurią alternatyvią terapiją, būtina pasitarti su gydytoju.
Komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės
Daugeliu atvejų (apie 80–85 %) pilnas veido raumenų funkcijos atsistatymas įvyksta per 2–6 mėnesius. Tačiau sunkesniais atvejais ar esant nepalankiai eigai gali pasireikšti:
- Ilgalaikis raumenų silpnumas ar pavienis veido deformavimas.
- Sinergija (nervinių pluoštų persitvarkymas) – kai keičiant mimiką kartu netyčia susitraukia kiti veido raumenys.
- Ragenos pažeidimai – dėl akies nepakankamo apsaugojimo nu nuolatinio sausėjimo gali išsivystyti junginės ar ragenos uždegimai.
Sunkūs likę veido asimetrijos ar raumenų silpnumo atvejai pasitaiko retai, tačiau jie turi įtaką savivertei, socialiniam gyvenimui.
Prevencija
Specifinės Bello paralyžiaus profilaktikos nėra, nes dažniausiai tiksli priežastis išlieka nenustatyta. Visgi rekomenduojama:
- Stiprinti imunitetą – sveika ir subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, pakankamą miego kiekį.
- Vengti peršalimo, staigių temperatūrų pokyčių, lėtinio streso ir nuovargio.
- Gydyti visas virusines infekcijas (ypač pūslelinės ir gripo simptomus) anksti ir tinkamai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite bet kokius staigius veido raumenų silpnumo ar paralyžiaus požymius, nelaukite – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali būti ir sunkių būklių, pavyzdžiui, galvos smegenų insulto, požymis. Ankstyvas gydymas leidžia ne tik išvengti komplikacijų, bet ir paspartinti sveikimą. Esant regos sutrikimams, stipriam skausmui ar ilgai trunkančiam simptomų išlikimui, būtina papildoma gydytojo konsultacija ar neurologinis ištyrimas.
Dažniausi mitai apie Bello paralyžių
- Mitas: „Bello paralyžius visada lieka visam gyvenimui.“ Dauguma ligonių visiškai pasveiksta per kelis mėnesius.
- Mitas: „Paralyžius būtinai susijęs su insultu.“ Bello paralyžius nėra insultas ir dažniausiai pažeidžia tik veidą.
- Mitas: „Nereikia gydymo – viskas praeis savaime.“ Tyrimai rodo, kad laiku pradėtas gydymas padidina pilno atsigavimo tikimybę.
Išvados
Bello paralyžius – tai dažna, laikina, tačiau nemaloni ir nerimą kelianti liga, kurią sukelia staigus veidinio nervo uždegimas ar dirginimas. Nors pagrindinė priežastis dažnai yra virusinė infekcija ar uždegimas, daugeliu atvejų liga praeina savaime per keletą savaičių ar mėnesių. Svarbiausia – laiku kreiptis į gydytoją, pradėti gydymą bei užtikrinti akies apsaugą. Savidiagnostikos ir savigydos reikia vengti, o ligos eiga paprastai yra gera, jei laikomasi gydytojo nurodymų.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
