Dažnas skrandžio pūtimas – nemalonus ir dažnai gyvenimo kokybę bloginantis simptomas. Šį pojūtį dažniausiai sukelia perteklinis dujų kaupimasis virškinamajame trakte. Nors epizodinis pūtimas po gausaus, riebaus ar greito valgio yra normalu, jeigu tai pasikartoja reguliariai, verta peržvelgti mitybos įpročius. Straipsnyje aptarsime, kokios mitybos klaidos dažniausiai sukelia pilvo putimą bei kokius pokyčius galite įgyvendinti, norėdami sumažinti šį nemalonų simptomą.
Kas yra skrandžio pūtimas ir kodėl jis atsiranda?
Skrandžio pūtimas – tai jausmas, kai pilvas tampa išsipūtęs, įsitempęs ar net skausmingas dėl padidėjusio dujų kiekio virškinamajame trakte. Pūtimas gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir dažniausiai nėra rimtos ligos požymis. Dujos gali susidaryti dėl įvairių priežasčių: kai kurios jų yra natūralus žarnyno bakterijų veiklos rezultatas, tačiau dažni kaltininkai slypi netinkamuose mitybos ir valgymo įpročiuose.
Pagrindinės mitybos klaidos, kurios lemia skrandžio pūtimą
Greitas ir neapgalvotas valgymas
Dažnas įprotis – skubėti valgant, nekramtyti iki galo ar valgyti kalbant. Tokiu būdu nuryjama daugiau oro, kuris nusėda skrandyje bei žarnyne ir sukelia pučiantį pojūtį. Įrodyta, kad ramus, dėmesingas valgymas sumažina dujų susidarymą.
Pernelyg daug dujų gaminančio maisto
Tam tikri maisto produktai, ypač ankštinės daržovės (pupelės, žirniai, lęšiai), kopūstai, brokoliai, svogūnai, obuoliai, gali skatinti padidėjusią dujų gamybą žarnyne, nes juose esančias skaidulas ir angliavandenius sunkiau suvirškina mūsų organizmas. Dalis žmonių yra jautresni šiems produktams.
Didelis kiekis skaidulų be pratinimosi
Nors skaidulos itin svarbios žarnyno sveikatai, staigus jų kiekio padidinimas gali sukelti pūtimą, nes žarnynas nėra pripratęs jų apdoroti. Būtina didinti skaidulų kiekį palaipsniui ir gerti daugiau vandens.
Dirbtiniai saldikliai ir cukraus alkoholiai
Produktai, kuriuose gausu sorbitolio, manitolio, ksilitolio ir kitų cukraus alkoholių (randamų kramtomojoje gumoje, saldainiuose be cukraus, dietiniuose desertuose), sunkiai skaidomi žarnyne ir dažnai sukelia padidėjusį dujų išsiskyrimą.
Pieno produktai ir laktozė
Žmonėms, netoleruojantiems laktozės, pieno produktuose esantis cukrus gali būti blogai virškinamas ir sukelti pūtimą, spazmus ar viduriavimą. Tokiu atveju verta rinktis laktozės neturinčius ar augalinius pieno pakaitalus.
Maisto netoleravimas ir kiti veiksniai
Glitimo jautrumas ar celiakija
Be laktozės, skrandžio pūtimą dažnai gali sukelti ir glitimo netoleravimas, ypač žmonėms sergantiems celiakija. Šiuo atveju būtina vengti kviečių, rugių ir miežių turinčių produktų.
Kiti dažni netoleruojami produktai
Be jau paminėtų medžiagų, organizmas gali būti jautrus ir kitiems maisto ingredientams – vaisių fruktozei, kai kurioms rūgštims, ar prieskoniams. Tokiais atvejais svarbu stebėti simptomų atsiradimą, kai vartojate konkretų maistą.
Kaip suvaldyti skrandžio pūtimą pritaikius mitybą?
Valgykite lėtai ir sąmoningai
- Kiekvieną kąsnį kramtykite lėtai, neskubėdami ir nekalbėdami pilna burna.
- Venkite užkandžiavimo bėgant ar stresinėse situacijose.
- Nepradėkite valgymo būdami labai išalkę ar pervargę.
Mažinkite dujas gaminančio maisto kiekį
- Jeigu pastebėjote, kad po ankštinių ar kryžmažiedžių daržovių pučia pilvą, ribokite jų kiekį arba rinkitės mažiau dujų gaminančias alternatyvas – moliūgą, cukiniją, morką.
- Virkite, troškinkite ar garinkite šias daržoves – tokie gaminimo būdai mažina jų dujinimą.
Nepiktnaudžiaukite saldikliais bei dietiniais produktais
- Rinkitės natūralius užkandžius, venkite dietinių saldumynų, ypač jei juose daug cukraus alkoholio.
Vadovaukitės laipsniškumo principu didindami skaidulų kiekį
- Pradėkite nuo mažesnių porcijų ir pamažu didinkite skaidulų turinčių produktų kiekį savaitėmis.
- Gerkite daugiau vandens, nes pakankamas skysčių kiekis padeda suvirškinti skaidulas efektyviau.
Stebėkite individualias reakcijas į pieno produktus
- Jeigu pilvą pučia nuo pieno, bandykite laktozės neturinčius pieno produktus ar augalinius analogus – avižų, migdolų ar sojų gėrimus.
Venkite gazuotų gėrimų ir oro rijimo
- Gazuoti gėrimai (limonadas, gazuotas vanduo) papildomai įveda oro į virškinimo traktą.
- Rūkymas, dažnas kramtomosios gumos vartojimas taip pat didina oro prarijimą.
Kada skrandžio pūtimas – nerimą keliantis simptomas?
Dažniausiai skrandžio pūtimas – nekenksmingas, bet jeigu šalia atsiranda stiprūs ar ilgai trunkantys skausmai, svorio kritimas, vėmimas, kraujas išmatose arba gausus viduriavimas, būtina kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali reikšti rimtesnes virškinimo sistemos ligas.
Mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijos
- Nustatykite, kuriuos maisto produktus jūsų organizmas sunkiau toleruoja – veskite mitybos dienoraštį ir stebėkite savo kūno signalus.
- Didinkite fizinį aktyvumą – net lengvas pasivaikščiojimas po valgio padeda paspartinti dujų pasišalinimą.
- Stenkitės mažinti patiriamą stresą – emocinė įtampa dažnai pasireiškia pilvo pūtimu ir diskomfortu.
- Laikykitės švelnaus, reguliaraus valgymo režimo – valgykite tuo pačiu metu, mažesnėmis porcijomis.
- Jei įmanoma, venkite persivalgymo. Geriau rinkitės dažnesnius, bet mažesnius patiekalus.
Dažniausi mitai apie skrandžio pūtimą
- Mitass 1: Skrandžio pūtimas reiškia alergiją visam maistui. Iš tiesų, dažniausiai kalta ne alergija, o netoleravimas ar paprastas persivalgymas.
- Mitass 2: Skaidulos visada blogina pūtimą. Priešingai, pakankamai ir palaipsniui didinamos skaidulos ilgainiui pagerina žarnyno veiklą.
- Mitass 3: Tik gazuoti gėrimai sukelia pilvo pūtimą. Pati dujų kilmė dažniau būna valgymo įpročiai bei žarnyno bakterijų veikla, ne tik gėrimai.
Apibendrinimas
Dažnas skrandžio pūtimas – dažnas reiškinys, bet įprastai jis susijęs su mūsų pasirinkimais. Atidžiai stebint ir koreguojant mitybą, galima gerokai sumažinti nemalonių simptomų pasikartojimą. Svarbiausia – valgyti sąmoningai, vengti oro rijimo, riboti dujas gaminantį maistą, neskubėti didinant skaidulų kiekį ir individualiai įsiklausyti į kūno poreikius. Jei simptomai lieka, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar dietologu, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir parinkti tinkami sprendimai.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
