Dermatitas – tai bendras odos uždegimo pavadinimas, kuris apima įvairias odos ligas, sukeliančias niežėjimą, paraudimą, bėrimą, patinimą ar net pūslelių susidarymą. Ši būklė gana dažna ir pasireiškia bet kokio amžiaus žmonėms – nuo kūdikių iki senjorų. Nors dermatitas dažniausiai nėra užkrečiamas ar pavojingas, jis gali labai pabloginti gyvenimo kokybę: erzina niežtinti oda, pleiskanoja, gali skaudėti ar atsiranda estetinių nepatogumų. Šiame straipsnyje aptariami dažniausi dermatito tipai, simptomai, priežastys, gydymo principai ir praktiniai patarimai, kaip valdyti šią būklę kasdienybėje.
Dermatito rūšys
Dermatitą galima suskirstyti į keletą pagrindinių tipų. Kiekvienas jų pasireiškia skirtingai ir gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Supratimas, kokio tipo dermatitas jus vargina, padeda tinkamai rinktis gydymo ir profilaktikos priemones.
Atopinis dermatitas (egzema)
- Dažniausiai prasideda vaikystėje, gali tęstis iki suaugusiojo amžiaus.
- Pagrindiniai simptomai: stiprus niežėjimas, sausa ir pleiskanojanti oda, raudonos ar rusvos dėmės, ypač ant veido, kaklo, rankų lenkiamųjų paviršių, kelių.
- Būdingas dažnas paūmėjimų ir rimtėjimo procesas.
Kontaktinis dermatitas
- Odos uždegimas, atsirandantis dėl tiesioginio sąlyčio su tam tikra medžiaga (alergenais ar dirginančiomis cheminėmis medžiagomis).
- Išskiriamas alerginis ir dirginamasis kontaktinis dermatitas.
- Paprastai simptomai atsiranda tik tose vietose, kur buvo kontaktas.
Seborėjinis dermatitas
- Dažniausiai pasireiškia galvos odoje, veide (skruostai, nosies sparneliai, antakiai), rečiau – ant kitų kūno vietų.
- Būdingi pleiskanojantys, riebūs ar sausoki lopai, paraudusi oda.
- Gali būti susijęs su grybelinėmis infekcijomis, riebalinių liaukų veikla.
Numirkęs (stazinis) dermatitas
- Dažnai pasitaiko vyresniems žmonėms, turintiems venų kraujotakos sutrikimų, dažniausiai ant kojų.
- Būdinga patinusi, paraudusi ar ruda oda, kuri ilgainiui gali sukietėti ir suskilinėti.
- Dėl uždegimų ir žaizdelių kyla didesnė opų grėsmė.
Pagrindinės dermatito priežastys
Dermatito priežastys ir rizikos veiksniai priklauso nuo tipo, tačiau dažnai sutampa kai kurie bendri aspektai. Atskirų formų etiologija ir provokuojantys veiksniai:
- Atopinis dermatitas: paveldimumas, atopinės ligos šeimoje (alergijos, astma), imuninės sistemos pakitimai, išsausėjusi oda, aplinkos dirgikliai (šalčio, sauso oro poveikis).
- Kontaktinis dermatitas: sąlytis su dirgikliais (plovikliai, silikonas, cemento dulkės, kosmetika), alergija tam tikriems metalams (nikeliui), kvepalams ar apsauginėms priemonėms, augalų sulčių poveikis.
- Seborėjinis dermatitas: aktyvi riebalinių liaukų veikla, grybelinė infekcija (Malassezia), hormoniniai pokyčiai, stresas, susilpnėjusi imuninė sistema.
- Stazinis dermatitas: pablogėjusi kojų veninė kraujotaka, dažnai kartu su lėtine venų liga, ilgai stovint ar vaikščiojant venose susilaiko kraujas.
Dermatito simptomai
Visų tipų dermatitui būdingi šie simptomai, tačiau jų pasireiškimo vieta ir stiprumas priklauso nuo tipo:
- Odos paraudimas
- Niežėjimas (kartais labai stiprus, ypač naktimis)
- Bėrimai (dėmelės, pūslelės, mazgeliai, pleiskanojimas)
- Odos sausumas ir pleiskanojimas
- Patinimas, kartais “verkiančios” vietos (atsiranda skystis ar šlapiuoja)
- Odos sukietėjimas ir pigmentacijos pokyčiai esant lėtiniam uždegimui
Jei šalia minėtų simptomų atsiranda opelių, geltonų šašų ar stipresnių skausmų, gali būti prisidėjusi bakterinė infekcija. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
Dermatito diagnostika
Nors kai kuriais atvejais dermatitas atpažįstamas ir pačiam žmogui, tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas dermatologas. Konsultacijos metu vertinama:
- Simptomų pobūdis, jų trukmė ir lokalizacija
- Ar buvo kontakto su galimais alergenais ar dirgikliais
- Ar yra gretutinių ligų (alergijų, astmos, venų nepakankamumo)
- Šeimos ligų istorija
Kartais skiriami papildomi tyrimai: odos lopo testas (alergijų nustatymui), kraujo tyrimai ar, esant infekcijos požymiams, – mikrobiologiniai tyrimai.
Dermatito gydymas
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo dermatito rūšies, simptomų stiprumo ir individualių ypatybių. Bendros gydymo kryptys:
- Dirgiklių ir alergenų vengimas: svarbiausias žingsnis kontaktinio dermatito atveju. Stenkitės pašalinti chemines, kosmetines ar kitas medžiagas, kurios gali sukelti pažeidimą.
- Drėkinamųjų kremų naudojimas: nuolatinė odos priežiūra ypač svarbi sergant atopiniu ir seborėjiniu dermatitu. Rekomenduojama naudoti bekvapius, švelnius kremus, skirtus jautriai ar atopinei odai.
- Lokalūs kortikosteroidiniai tepalai: skiriami trumpam laikotarpiui paūmėjimo metu stipriems uždegimo simptomams malšinti. Gali būti silpnesni ar stipresni vaistai – juos pagal poreikį parenka gydytojas.
- Priešgrybeliniai šampūnai: skirti seborėjiniam dermatitui galvos odoje, ypač jei dominuoja pleiskanos ir niežulys.
- Antihistamininiai vaistai: kai kuriems žmonėms padeda sumažinti niežėjimą (dažniau vartojami atopinio dermatito atveju arba jei trukdo miegui).
- Imunomoduliatoriai: specialūs tepamieji vaistai (pvz., takrolimuzas, pimekrolimuzas), skiriami gydytojui nustačius sunkesnį ar lėtinį dermatitą.
- Antibiotikai: jei prisideda antrinė bakterinė infekcija.
Kasdieninės dermatito priežiūros patarimai
Norint lengviau kontroliuoti dermatito simptomus ir pagreitinti gijimą, kasdienybėje svarbu laikytis kelių paprastų, bet efektyvių taisyklių:
- Reguliariai ir gausiai drėkinkite odą. Rinkitės bekvapius kremus, emolientus, vengiančius papildomų kvapiklių ir dažiklių.
- Venkite karšto vandens, nebūkite vonioje ar duše ilgiau nei 5–10 minučių. Po maudymosi odą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu ir iš karto patepkite drėkinamu kremu.
- Rinkitės švelnias, natūralias medžiagas, pvz., medvilnę, vengkite šiurkščių vilnonių ar sintetinių audinių.
- Venkite trinti, draskyti niežtinčias vietas – taip galima dar labiau pažeisti odą ir padidinti infekcijos riziką. Jei niežulio labai daug – aptarkite su gydytoju, kokias apsaugos priemones taikyti naktį.
- Stenkitės išvengti staigių temperatūros pokyčių, pernelyg karšto ar sauso oro. Naudokite oro drėkintuvą žiemą.
- Skalbkite drabužius su švelniomis, be kvapiųjų medžiagų ir baliklių skalbimo priemonėmis.
- Venkite kosmetikos, muilų ar šampūnų su alkoholiu, stipriais kvapikliais.
Mityba ir dermatitas
Dalis žmonių pastebi ryšį tarp tam tikrų maisto produktų ir dermatito paūmėjimo. Nors kiekvieno atvejis individualus, verta stebėti savo organizmo reakcijas į:
- Pieno produktus
- Kiaušinius
- Riešutus ir žemės riešutus
- Soją
- Žuvį ar jūros gėrybes
Įtariant alergiją ar netoleravimą, rekomenduojama vesti maisto dienoraštį ir konsultuotis su alergologu ar dietologu prieš drastiškai keičiant mitybą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei:
- Odos paraudimas ar bėrimas sparčiai plinta
- Oda “verkia”, atsiranda pūlių, opų, geltonų šašų
- Pakyla kūno temperatūra ar jaučiate bendrą negalavimą
- Atopinio dermatito simptomai labai stiprūs ir savarankiška priežiūra nepadeda
- Įtariate alerginę reakciją (pvz., dėl maisto, vaistų)
Dermatitą turinčių žmonių kasdienis gyvenimas
Nors dermatitas gali kartais kelti diskomfortą ar psichologinių iššūkių, žinant pagrindinius priežiūros ir prevencijos žingsnius galima žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Nepamirškite:
- Laiku kreiptis pagalbos ir nenuleisti rankų, jei pasitaiko atkryčių – odos būklė dažnai reikalauja nuolatinės priežiūros.
- Išlikite kantrūs taikydami naujas priemones – dažnai reikia kelių savaičių, kad pamatytumėte rezultatą.
- Ieškokite palaikymo tarp artimųjų ar specializuotose dermatologų bei pacientų grupėse.
Ką verta prisiminti apie dermatitą
- Dermatitas dažnas, bet kontroliuojamas odos susirgimas.
- Pašalinus provokuojančius veiksnius ir reguliariai prižiūrint odą, dažniausiai pavyksta sumažinti simptomus.
- Jei simptomai stiprėja ar kyla įtarimų dėl infekcijos ar alergijos, būtinas gydytojo įvertinimas.
Pagrindinė sėkmės sąlyga – nuosekli, kasdienė odos priežiūra, domėjimasis naujausia informacija apie dermatitą ir bendradarbiavimas su specialistais. Tik taip galima išlaikyti švarią, sveikesnę odą ir geresnę savijautą.
Sapnų simbolikos tyrinėtoja, rašytoja ir intuicijos mentorė, kurios tekstai apjungia senąsias sapnų interpretacijos tradicijas ir šiuolaikinę psichologiją. Ji tiki, kad sapnai – tai mūsų pasąmonės laiškai, padedantys suprasti ne tik save, bet ir giliau pažvelgti į gyvenimo kryptis. Gabija rašo tiek esė apie sapnų reikšmę, tiek praktinius vadovus, kaip suprasti pasikartojančius motyvus ar paslėptus jausmus, atsiskleidžiančius per naktines vizijas. Jos tekstuose dažnai pinasi mitologija, gamtos simboliai ir subtili intuicija, kviečianti skaitytoją pasinerti į sapnų pasaulio gelmes.
