Erkinio encefalito skiepai padeda išvengti sunkių ligos pasekmių

Erkinio encefalito skiepai padeda išvengti sunkių ligos pasekmių

Erkinis encefalitas yra rimta virusinė infekcija, kurią perduoda erkės. Ši liga dažniausiai plinta per erkių įkandimus, tačiau retais atvejais galima užsikrėsti ir vartojant nepakankamai termiškai apdorotą pieną bei jo produktus. Skiepai nuo erkinio encefalito – veiksmingiausia prevencijos priemonė, galinti apsaugoti nuo sunkių sveikatos padarinių. Straipsnyje aptariama, kas yra erkinis encefalitas, kodėl verta skiepytis, kaip vyksta skiepijimo procesas, kokie šalutiniai poveikiai gali pasireikšti ir ką žinoti visiems, gyvenantiems ar leidžiantiems laiką gamtoje.

Kas yra erkinis encefalitas?

Erkinis encefalitas – tai nervų sistemą pažeidžianti virusinė liga. Žmogus užsikrečia, dažniausiai, po užsikrėtusios erkės įkandimo. Liga ypač paplitusi dalyje Europos, taip pat ir Lietuvoje, kurios teritorijoje kasmet registruojama daug susirgimų.

  • Pavojingiausias laikotarpis – balandis–spalis, kai erkės aktyviausios.
  • Ligos inkubacinis laikotarpis trunka 7–14 dienų.
  • Pirmieji simptomai primena gripą: karščiavimas, galvos skausmai, raumenų, sąnarių skausmas, silpnumas.
  • Vėliau gali išsivystyti nervų sistemos pažeidimas: meningitas, encefalitas ar net paralyžius.

Kuo pavojingas erkinis encefalitas?

Ši infekcija gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, ypač jei uždelsta ar netinkamai gydoma:

  • Apie trečdaliui susirgusiųjų suserga smegenų dangalų ar centrinės nervų sistemos uždegimu.
  • Pasekmės gali būti ilgalaikės: lėtinis galvos skausmas, atminties, dėmesio, pusiausvyros sutrikimai, psichikos pokyčiai.
  • Sunki liga gali baigtis ir mirtimi.
  • Specifinio gydymo (vaistų prieš virusą) nėra – taikomas tik simptominis gydymas ligoninėje.

Kur erkinio encefalito rizika didžiausia?

Lietuvoje beveik visos savivaldybės laikomos endeminėmis, t. y. turi nemažą riziką užsikrėsti. Aukščiausia rizika – miškingose vietovėse, pievose, nedirbamose žemėse, parkuose ar soduose.

Erkinio encefalito atvejų daugiausia užregistruojama:

  • Dzūkijoje, Aukštaitijoje, Žemaitijoje
  • Miškuose, kur gausu žvėrių ir paukščių
  • Gyvenvietėse, besiribojančiose su žaliomis teritorijomis

Į erkės įsisiurbimą reikia reaguoti rimtai – apie 1–5 proc. visų erkių Lietuvoje yra infekuotos erkinio encefalito virusu.

Skiepai nuo erkinio encefalito: kodėl verta?

Pasiskiepijus susiformuoja stiprus ir ilgalaikis imunitetas, kuris apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų. Skiepai nereikalauja ilgo sveikimo ar sudėtingų parengiamųjų veiksmų, todėl tai paprasta ir efektyvi profilaktinės apsaugos priemonė.

  • Skiepijimas sumažina sunkaus erkinio encefalito riziką daugiau kaip 95 proc.
  • Po pilnos vakcinacijos serologinis imunitetas gali išsilaikyti iki 5 metų ar ilgiau.
  • Skiepytis gali įvairaus amžiaus žmonės, taip pat vaikai nuo 1 metų.
  • Vakcinų sudėtyje nėra gyvų virusų, todėl jos saugios ir patikimos.

Kam ypač rekomenduojama vakcinacija?

  • Visiems, kas dažnai būna gamtoje: žygeiviams, sodininkams, grybautojams, medžiotojams.
  • Vaikams, kurie daug laiko praleidžia kieme, stovyklose ar iškylose.
  • Gyventojams miškingose, endeminėse vietovėse.
  • Darbuotojams, dirbantiems gamtoje (miško ūkis, žemės ūkis, aplinkos tvarkymas).

Kaip vyksta skiepijimo procesas?

Vakcinacija nuo erkinio encefalito susideda iš kelių etapų, kurie užtikrina efektyvų imunitetą:

Pagrindinė vakcinacijos schema

  • Pirma dozė – pasirinktu metu, dažniausiai šaltuoju sezonu, kad spėtų susiformuoti imunitetas iki erkių aktyvaus periodo.
  • Antra dozė – praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios.
  • Trečia dozė – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios.

Ekspresinė (pagreitinta) schema taikoma vėlyvą pavasarį ar vasarą, kai rekomenduojama pradinę apsaugą įgyti kuo greičiau:

  • Pirma dozė
  • Antra dozė po 7–14 dienų
  • Trečia dozė po 5–12 mėnesių

Pilnai pasiskiepijus maksimalus imunitetas susiformuoja praėjus 2–3 savaitėms po antros dozės.

Revakcinacija

  • Pirma revakcinacijos dozė – po 3 metų nuo trečiosios dozės.
  • Toliau kas 3–5 metus (priklausomai nuo amžiaus ir konkrečios vakcinos gamintojo rekomendacijų).

Revakcinacija būtina, norint palaikyti ilgalaikį imunitetą. Jei praėjo ilgesnis nei 5 metų laikotarpis, skiepijimo schema pradedama iš naujo.

Kokie šalutiniai poveikiai gali pasireikšti?

Kaip ir bet kuri vakcina, skiepai nuo erkinio encefalito gali sukelti tam tikrų šalutinių reakcijų, tačiau jos dažnausiai būna lengvos ir trumpalaikės.

  • Dažniausiai – paraudimas, patinimas, skausmingumas injekcijos vietoje.
  • Retais atvejais: galvos skausmas, lengvas karščiavimas, nuovargis, raumenų skausmas.
  • Labai retais atvejais pasitaiko alerginių reakcijų (bėrimas, niežulys, dilgėlinė arba labai retai – anafilaksija).

Jei simptomai stiprėja arba kelia nerimą, būtina kreiptis į gydytoją. Didžioji dauguma skiepijamų asmenų jokių komplikacijų nepatiria.

Ar galima skiepytis kartu su kitomis vakcinomis?

Vakcina nuo erkinio encefalito puikiai derinama su kitomis vakcinomis. Svarbu tik, kad skiepai būtų leidžiami į skirtingas vietas. Vakcinacijos dieną patartina atsisakyti aktyvios fizinės veiklos ir alkoholio vartojimo.

Kada nerekomenduojama skiepytis?

  • Esant ūmioms infekcinėms ligoms (karščiavimas, stiprus negalavimas) vakcinaciją reikėtų nukelti.
  • Esant alergijai vakcinos sudedamosioms dalims – būtina informuoti gydytoją.
  • Nėštumo ar žindymo metu vakcinaciją rekomenduojama derinti su gydytoju individualiai, įvertinus riziką ir naudą.

Ką daryti įkandus erkei?

  • Nedelsiant ištraukti erkę (naudojant pincetą ar specialų įrankį), nebandyti sukti, spausti ar lašinti aliejų.
  • Nusiplauti rankas, įkandimo vietą dezinfekuoti.
  • Stebėti savo savijautą bent 4 savaites: ar neatsiranda karščiavimo, galvos ar raumenų skausmų, bėrimų.
  • Kilus įtarimams ar simptomams – nedelsiant kreiptis į gydytoją.
  • Po įsisiurbimo skiepytis nėra tikslinga – vakcina nesuteiks apsaugos nuo jau esančio viruso.

Ką dar svarbu žinoti apie erkes ir jų prevenciją?

  • Dėvėti uždarus drabužius, kelnes susikišti į kojines, naudoti erkes atbaidančius purškalus.
  • Po buvimo gamtoje atidžiai apžiūrėti kūną, ypač pažastų, kelių linkių, kirkšnių sritis.
  • Poilsiaujant parke ar sode rinktis šviesius drabužius – erkės lengviau pastebimos.

Nors prevencinės priemonės mažina riziką, erkės dažnai įsikabina prie odos nepastebėtos. Skiepijimas – vienintelis būdas garantuoti, kad infekcija nesukels sunkių sveikatos padarinių.

Kur skiepytis nuo erkinio encefalito Lietuvoje?

Skiepai atliekami visuose pirminės sveikatos priežiūros centruose, privačiose klinikose, daugelyje vaistinių, kuriose teikiamos vakcinacijos paslaugos. Reikalinga gydytojo konsultacija, ypač skiepijant vaikus, senjorus ar turinčius lėtinių ligų.

Vakcinų pasirinkimas priklauso nuo amžiaus: yra specialių preparatų vaikams ir suaugusiesiems. Gydytojas arba slaugytoja tiksliai sudarys vakcinacijos grafiką ir primins apie revakcinacijos poreikį.

  • Vakcinų kaina vidutiniškai svyruoja nuo 20 iki 40 eurų už vieną dozę (2024 m. duomenys).
  • Dalis savivaldybių ar darbdavių taiko kompensacijas pažeidžiamoms gyventojų grupėms – rekomenduojama išsiaiškinti skiepijantis.
  • Vaikai iki 18 metų kai kuriose savivaldybėse skiepijami nemokamai.

Kaip pasiruošti skiepams?

  • Vakcinacijai nereikia specialaus pasiruošimo – svarbiausia būti sveikiems procedūros dieną.
  • Vakcinacija netrukdo kasdieniam gyvenimui, nereikia keisti įprastos veiklos.
  • Po skiepo rekomenduojama stebėti savijautą, prireikus – vengti fizinio krūvio ar karštų vonių 1–2 dienas.

Mitai ir faktai apie skiepus nuo erkinio encefalito

  • Mitas: Pakanka laikytis prevencinių priemonių, o skiepai nereikalingi.
    Faktas: Net ir labai atsargiai elgiantis gamtoje, erkės gali įsisiurbti nepastebėtos. Skiepai geriausiai apsaugo nuo ligos.
  • Mitas: Skiepai sukelia sunkias reakcijas arba ilgalaikes komplikacijas.
    Faktas: Vakcina saugi, šalutinis poveikis dažniausiai labai lengvas ir laikinas. Rizika ligai – daug rimtesnė.
  • Mitas: Vaikus skiepyti neverta, nes jie serga lengviau.
    Faktas: Vaikai taip pat gali susirgti sunkiai, todėl rekomenduojama juos vakcinuoti jau nuo 1 metų amžiaus.

Pabaigai

Erkinio encefalito profilaktika prasideda nuo informuotumo ir aktyvios apsaugos. Tiek suaugusieji, tiek vaikai, leidžiantys laiką gamtoje, turi realią riziką užsikrėsti sunkia nervų sistemą pažeidžiančia liga. Vakcinacija – veiksmingiausia apsaugos priemonė, galinti išvengti sunkių padarinių sveikatai bei ilgalaikės reabilitacijos. Nepalikite rizikos atsitiktinumui: pasitarkite su šeimos gydytoju ir apsaugokite save bei artimuosius jau artimiausiu metu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *