Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPPGS arba BPPV, angl. benign paroxysmal positional vertigo) – tai viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių, sukelianti staigius, trumpalaikius svaigimo epizodus pasikeitus galvos padėčiai. Ši būklė dažnai glumina pacientus, tačiau, laimei, daugeliu atvejų ji yra nepavojinga gyvybei ir gali būti gana greitai išgydoma. Straipsnyje aptarsime, kas yra BPPV, kokie simptomai ir priežastys ją sukelia, kaip atliekama diagnostika, kokie gydymo būdai taikomi, ir kaip galima sumažinti pasikartojimo riziką.
Kas yra gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas?
Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas – tai vidinės ausies pusiausvyros sistemos sutrikimas, pasireiškiantis nevalingais, priepuoliais ištinkančiais svaigimo potyriais. Tokie epizodai dažniausiai trunka kelias sekundes ar minutes ir juos dažniausiai išprovokuoja galvos judesiai, pvz., atsigulimas lovoje, atsikėlimas, pasisukimas ar pakreipimas žemyn/aukštyn. BPPV būdingas laikinas, intensyvus grįžimo į normą pojūtis tarp epizodų, t. y. žmogus jaučiasi gerai, kol vėl nepakeičia galvos padėties.
Kaip BPPV atsiranda?
Pusiausvyros sistemą mūsų organizme valdo trys puslankiniai kanalėliai ausyje ir otolitinis aparatas, kuriame yra smulkios kalcio kristalėlių sankaupos – otolitai arba otokoniai. Esant BPPV, šie kristalėliai atskyla ir patenka į skystį užpildytus puslankinius kanalėlius. Galvos judesių metu jie dirgina sensorines ląsteles ir sukelia klaidinančią smegenų informaciją apie judesį bei padėtį, todėl žmogus pajunta stiprų svaigimą.
Simptomai ir klinikinės ypatybės
Pagrindiniai BPPV simptomai
- Svaigimas ar vertigo, pasireiškiantis galvos padėties pokyčių metu (pvz., atsigulus, pasilenkus, pasisukus lovoje, gaužiasi pakėlus galvą į viršų)
- Svaigimo trukmė – dažniausiai kelios sekundės iki minutės
- Gali lydėti pykinimas ar retai – vėmimas
- Dažnai juntamas nestabilumo, „plaukiojimo“ pojūtis trumpai po epizodo
- Nėra nuolatinio spengimo ausyse, klausos pablogėjimo ar kitų ausies funkcijos pažeidimų
Papildomi simptomai
Dažnu atveju gali būti juntamas nerimas, baimė, nes galvos svaigimas pasireiškia staiga ir stipriai. Kai kuriems asmenims, ypač vyresnio amžiaus ar sergantiems kitomis ligomis, epizodų metu gali padidėti kritimų rizika. BPPV neturi papildomų neurologinių simptomų, tokių kaip silpnumas, regos sutrikimai ar sunkumai kalbant. Jei šie simptomai atsiranda – būtina skubi specialisto konsultacija, nes tai gali rodyti rimtesnes ligas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės BPPV priežastys
- Natūralūs su amžiumi susiję vidinės ausies pakitimai, kurių metu otolitai lengviau nutolsta
- Galvos trauma ar stiprūs smūgiai, po kurių sutrinka otolitų prisitvirtinimas
- Vidinės ausies uždegimai ar infekcijos (labirintitas, vestibulinis neuronitas)
- Kitų vestibulinių ligų komplikacijos
Rizikos veiksniai
- Vyresnis amžius (BPPV ypač dažna vyresniems nei 50 m.)
- Moterų lytis – pastebėtas nežymus dažnesnis paplitimas tarp moterų
- Ankstesnė galvos trauma
- Vestibulinės sistemos ligos šeimos istorijoje
- Ilgalaikis gulėjimas, pavyzdžiui, po operacijų ar traumų
Kaip diagnozuojamas BPPV?
BPPV diagnozė dažniausiai patvirtinama remiantis paciento surinkta anamneze (skundai, epizodų pobūdis, trukmė, ryšys su galvos judesiais) ir specifiniais klinikiniais testais. Dažniausiai atliekamas Dix-Hallpike testas, kurio metu stebima, ar tam tikro judesio metu atsiranda tipiškas svaigimas ir būdingas akių judėjimas (nistagmas).
Kiti tyrimai
- Galvos MRI arba KT tyrimas – atliekamas retai, jei įtariama kita neurologinė patologija, ar nėra būdingo BPPV vaizdo per testus
- Audiometrija – naudojama pašalinti kitas ausies ligas, jei yra klausos pablogėjimas ar spengimas ausyse
Kartais vestibulariniai tyrimai arba specializuoti pusiausvyros testai papildomai naudojami sudėtingais arba neaiškiais atvejais.
Gydymas
Poziciniai repozicijos pratimai
Efektyviausias ir plačiausiai naudojamas BPPV gydymo metodas – specialūs galvos manevrai (repozicijos pratimai), kurių metu otolitai perkelia iš puslankinių kanalėlių atgal į savo vietą ir nustoja dirginti vestibulinę sistemą. Populiariausi manevrai:
- Epley manevras – dažniausiai naudojamas, gali būti atliktas gydytojo arba, kartais, išmoktas savarankiškai namuose
- Sémont manevras – atliekamas pagal gydytojo nurodymus
- Brandt-Daroff pratimai – namuose atliekami kartotiniai judesiai, skirti palaipsniui adaptuoti vestibuliarinę sistemą ir sumažinti simptomų intensyvumą
Šių pratimų efektyvumas siekia virš 80–90%, o didžioji dalis pacientų pasveiksta per kelias savaites.
Medikamentinis gydymas
Vaistai, tokie kaip vestibuliniai slopikliai ar antiemetikai (priešpykiniai), gali būti naudojami esant labai stipriam pykinimui ar nemaloniems simptomams, tačiau tai nėra pagrindinis gydymo būdas. Tokie vaistai neturėtų būti naudojami ilgą laiką, nes neišsprendžia pagrindinės problemos – laisvų otolitų buvimo puslankiniuose kanaluose.
Chirurginis gydymas
Retais, ypač užsitęsusiais ar gydymui atspariais (refrakteriniais) atvejais gali būti rekomenduojamas chirurginis gydymas: kanaliko plugging arba destrukcija. Šios procedūros priklauso tik sunkiausiais atvejais ir atliekamos specializuotose otorinolaringologijos klinikose.
Komplikacijos ir pasikartojimas
BPPV laikoma nepavojinga, tačiau stiprūs svaigimo epizodai gali padidinti kritimų, o vyresnio amžiaus žmonėms – lūžių riziką. Dažnai pasikartojantys ar persidengiantys su kitais vestibuliniais sindromais atvejai reikalauja papildomų ištyrimų.
Nuo 15% iki 50% žmonių BPPV gali pasikartoti per kelis metus nuo pirmo epizodo. Kuo efektyviau atlikti repozicijos manevrai, tuo mažesnė ilgalaikio pasikartojimo tikimybė. Svarbu, kad pacientai išmoktų atpažinti pirmuosius simptomus ir laiku kreiptųsi pagalbos.
Profilaktika ir gyvenimo kokybė
Kaip sumažinti riziką?
- Vengti galvos traumų – dėvėti šalmus atliekant fizinę veiklą, sportuojant
- Kiek įmanoma vengti ilgalaikio imobilizavimo, stengtis keisti kūno padėtį reguliariai
- Imtis atsargumo vyresnio amžiaus asmenims – tinkamai apšviesti kambarius, naudoti pagalbinius įtaisus krentant
- Išlikti fiziškai aktyviems – galvos, kaklo judesių reguliarus pratimas
Patarimai žmonėms, sergantiems BPPV
- Nebijokite kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą – kuo anksčiau pritaikomi repozicijos pratimai, tuo geresni rezultatai
- Stebėkite, kas sukelia stipriausius simptomus (pvz., pasisukimas į tam tikrą pusę) ir laikinai to venkite
- Informuokite artimuosius, jei esate vyresnio amžiaus ar gyvenate vieni, apie galimą svaigimą ir kritimų riziką
- Venkite staigių galvos judesių, ypač iš karto po epizodo ar kai simptomai ypač aktyvūs
- Nesigydykite savarankiškai – net jei esate girdėję apie naminius vestibulinius manevrus, pirmiausia išmokite juos atlikti tik su gydytojo ar kineziterapeuto priežiūra
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
BPPV retai kelia grėsmę gyvybei, tačiau kai kuriems simptomams atsiradus būtina nedelsiant pasitarti su gydytoju:
- Jei galvos svaigimas nepriklauso nuo padėties, nuolat stiprėja
- Atsiranda papildomų simptomų: silpnumas rankose ar kojose, kalbos, regos sutrikimai, veido asimetrija, stiprus galvos skausmas
- Pasireiškia klausos praradimas, ūžesys, stiprus spengimas ausyse
- Po galvos traumos ar stipraus smūgio
Tik specialistas gali tiksliai nustatyti BPPV diagnozę ir paskirti tinkamiausią gydymą.
Dažniausi mitai apie BPPV
- BPPV – ne liga, o tik nuovargio požymis. Tai klaidinga nuomonė: BPPV yra aiškiai apibrėžtas pusiausvyros sistemos sutrikimas, kurį sukelia fiziologinės priežastys.
- BPPV galima visiškai išgydyti tik vaistais. Vaistai padeda sumažinti simptomus, tačiau esminis gydymas – specialūs galvos manevrai.
- Svaigimas visada susijęs su rimtomis neurologinėmis ligomis. BPPV dažniausiai nepavojinga ir nėra susijusi su insultu, navikais ar kitomis sunkiomis ligomis, tačiau diferencinė diagnostika būtina.
Išvados
Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas – dažna, bet nesunki sveikatos problema, kurią atpažinti ir gydyti galima taikant paprastą ir efektyvų gydymą. Laiku kreipiantis į gydytoją ir tinkamai atliekant repozicijos manevrus, dauguma pacientų visiškai pasveiksta arba išmoksta gyventi be varginančių simptomų. Svarbu nepainioti BPPV su kitais svaigimo tipais, neignoruoti įtarimų dėl kitų sveikatos sutrikimų ir suprasti, kad ši būklė nebūtinai riboja kasdienę veiklą ar gyvenimo kokybę.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
