Dažnas galvos svaigimas – nemalonus pojūtis, galintis sutrikdyti kasdienę veiklą ir sukelti daug nerimo. Tai ne liga, o simptomas, kuris gali reikšti įvairius organizmo sutrikimus: nuo nekaltų priežasčių iki rimtesnių sveikatos problemų. Šiame straipsnyje paaiškinsime dažniausias galvos svaigimo priežastis, kokius papildomus simptomus svarbu stebėti ir kaip sau padėti, jei galvos svaigimas nuolat kartojasi.
Kas yra galvos svaigimas?
Galvos svaigimas – labai subjektyvus pojūtis. Vieni tai apibūdina kaip nestabilumo jausmą, kiti lyg aplinka suktųsi aplink arba „paduotų kojas“. Kartais galvos svaigimą lydi pakitęs regėjimas, silpnumas, pykinimas ar nesiorientavimas aplinkoje. Svarbu suprasti, jog tai – simptomas, atsirandantis dėl įvairių organizmo sistemų veiklos pakitimų: pusiausvyros, kraujotakos, nervų ar vidaus organų ligų.
Dažniausios galvos svaigimo priežastys
Galvos svaigimą gali sukelti tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai veiksniai. Nors dažnai svaigimas būna nekenksmingas ir greitai praeina, kartais gali būti pirmas rimtesnio sveikatos sutrikimo signalas.
1. Kraujospūdžio pokyčiai
Labai dažnai staigus atsistojimas ar atsikėlimas iš lovos sukelia trumpalaikį svaigimą – tai vadinama ortostatine hipotenzija. Taip atsitinka, kai kraujas nepakankamai greitai nuteka į smegenis pakitus kūno padėčiai. Dažnas ar ilgalaikis kraujospūdžio sumažėjimas (arba padidėjimas) taip pat gali lemti svaigimą.
2. Vidinės ausies sutrikimai
Vidinėje ausyje yra pusiausvyros organai, kurie informuoja smegenis apie kūno padėtį. Ligos, tokios kaip Menjero liga, gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV), ausies uždegimai ar trauma, gali išbalansuoti šią sistemą ir sukelti svaigulį, dažnai lydimą pykinimo ar klausos pablogėjimo.
3. Smegenų kraujotakos sutrikimai
Svaigimas kartais išduoda apie sutrikusią smegenų kraujotaką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems širdies kraujagyslių ligomis. Jei svaigimą lydi kalbos, regos, rankos ar kojos silpnumas, tirpimas, skubiai reikalinga medicininė pagalba – tai gali būti insulto rizikos ženklas.
4. Nerimo bei streso sutrikimai
Psichologinė įtampa, nerimas ar panikos priepuoliai dažnai pasireiškia galvos svaigimu, ypač kartu su dusuliu, širdies permušimais ar silpnumo jausmu. Tokiu atveju galvos svaigimas kyla dėl per didelio streso arba hiperventiliacijos (per dažno kvėpavimo).
5. Kitų organizmo sistemų sutrikimai
- Mažakraujystė (anemija): kai organizmui trūksta deguonies ir maisto medžiagų, gali svaigti galva.
- Cukraus kiekio svyravimai: per mažas arba per didelis gliukozės kiekis kraujyje neretai sukelia svaigulį.
- Vaistų pašalinis poveikis: kai kurie vaistai (antidepresantai, raminamieji, antihipertenziniai preparatai) taip pat gali sukelti svaigimą.
- Dehidratacija: skysčių trūkumas organizme mažina kraujo tūrį ir sukelia galvos svaigimą, ypač karštomis dienomis ar po fizinio krūvio.
Kada galvos svaigimas pavojingas?
Nors epizodinis galvos svaigimas gali būti nekaltas, kai kuriose situacijose būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją:
- Svaigimą lydi stiprus galvos skausmas (ypač staigus, neįprastas), silpnumas, kalbos ar regos pakitimai, nutirpsta rankos, kojos ar veidas.
- Svaigimas atsiranda po galvos traumos, griuvimo ar stipraus smūgio.
- Atsiranda stiprus pykinimas, vėmimas, sąmonės praradimo epizodai.
- Svaigimas labai dažnas, ilgas ar labai stiprus, trikdo kasdienį gyvenimą.
Tokiais atvejais galvos svaigimas gali būti kraujavimo, insulto, širdies pažeidimo ar kitos grėsmingos būklės simptomas.
Kaip sumažinti ar išvengti galvos svaigimo?
Jei galvos svaigimas yra retas, silpnas ar žinomos priežasties, kai kuriuos paprastus patarimus galite taikyti savarankiškai:
- Atsikelkite iš lovos pamažu, neskubėkite keisti kūno padėties.
- Venkite didelių alkoholio dozių, per ilgo badavimo ar persivalgymo.
- Nepamirškite gerti pakankamai vandens, ypač karštą dieną ar aktyvios veiklos metu.
- Reguliariai matuokite savo kraujospūdį – jei jis labai svyruoja, pasitarkite su gydytoju dėl korekcijos.
- Jeigu vartojate vaistus, stebėkite, ar nėra šalutinio svaigimo poveikio.
- Dažnai svaigstant dėl streso ar nerimo, mokykitės atpalaiduojančių kvėpavimo pratimų, taikykite streso valdymo būdus.
- Jei įtariate ausų uždegimą ar kitą infekciją – nelaukite, pasikonsultuokite su gydytoju.
Mitai apie galvos svaigimą
- „Svaigsta galva – tai būtinai širdies liga.“ Iš tiesų, dažniausiai galvos svaigimas nėra vien tik širdies ligų požymis. Priežasčių – daug, kai kurios visai nekaltos.
- „Jei svaigsta galva, geriausia pagulėti ir nekvėpuoti giliai.“ Geriau pasirinkti ramią vietą, lėtai atsigulti ar atsisėsti, tačiau giliai ir tolygiai kvėpuoti. Geriant vandens gurkšnius, svaigulys dažnai sumažėja.
- „Svaigulys – visada neurologinė liga.“ Nervų sistemos ligos sudaro tik dalį galvos svaigimo atvejų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei galvos svaigimas kartojasi dažnai, pablogina gyvenimo kokybę, lydi kiti sunkūs simptomai (skausmas, pykinimas, nualpimas), būtina išsiaiškinti tikrąją priežastį. Gydytojas paskirs tyrimus (kraujo rodikliai, kraujospūdis, EKG, ausų ar galvos tyrimai), padės atrasti individualiai tinkamą gydymą arba saugius simptomų mažinimo sprendimus.
Išvada
Dažnas galvos svaigimas – ne toks jau retas sveikatos nusiskundimas. Svarbiausia neignoruoti kartojamo ar stipraus svaigimo, ypač jei atsiranda papildomų simptomų arba būklė blogėja. Nors daugeliu atveju galvos svaigimas – trumpalaikis ir nepavojingas, kartais jis gali būti rimtesnės sveikatos problemos ženklas. Stebėkite save, vadovaukitės saugiais patarimais ir, jei reikia, drąsiai kreipkitės į specialistus.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
