Daugelis mūsų bent kartą gyvenime susimąstė: ar tikrai niekada nevėlu pradėti sportuoti? Šis klausimas dažnai kyla vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie ilgą laiką gyveno sėsliai ar turi įvairių sveikatos problemų. Visuomenėje vis dar gajus mitas, jog sportuoti verta tik jaunystėje, o vėliau pradėti fizinį aktyvumą gali būti pavojinga ar net nenaudinga. Šiame straipsnyje aptarsime, ką apie tai sako mokslas, kaip saugiai pradėti judėti bet kuriame amžiuje, paneigsime populiariausius mitus ir pateiksime aiškias rekomendacijas, tinkamas kiekvienam.
Kodėl kyla klausimas „ar jau per vėlu pradėti sportuoti?“
Pradėti sportuoti po daugelio metų neveiklumo neretai atrodo baugu. Vieni baiminasi pakenkti sveikatai, kiti – gėdijasi nesugebėti atlikti pratimų, o daliai žmonių atrodo, kad nauda jau minimalus. Taip pat vyrauja nuomonė, kad senstant kūnas sunkiau prisitaiko prie naujų iššūkių. Tačiau svarbu suprasti – didžioji dalis šių abejonių kyla ne iš medicininių faktų, o iš trūkstamos informacijos ar net klaidingų įsitikinimų.
Moksliniai tyrimai: judėjimo nauda – bet kokiame amžiuje
Kuo anksčiau, tuo geriau, bet vėlu – niekada
Tyrimai aiškiai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas gerina sveikatą visais gyvenimo tarpsniais. Žmonės, kurie pradėjo sportuoti net ir po 40, 60 ar 70 metų, pastebi pagerėjusią savijautą, didesnį energingumą ir ilgaamžiškumą. Pavyzdžiui, netgi tie, kurie daugelį metų buvo sėslūs, pradėję sistemingą fizinio aktyvumo programą pagerina širdies veiklą, raumenų jėgą, lankstumą, nuotaiką ir net pažintines funkcijas.
Sportas vyresniame amžiuje
Medicininiu požiūriu, niekada nėra amžiaus ribos, kai fizinis aktyvumas būtų žalingas. Priešingai – būtent su amžiumi sportas tampa dar svarbesnis. Yra įrodymų, kad sportavimas gali sulėtinti raumenų nykimą (sarkopeniją), stiprina pusiausvyrą, mažina riziką patirti kritimus, reguliuoja kraujospūdį ir mažina lėtinių ligų (pvz., diabeto ar osteoporozės) riziką. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad netgi lėta, švelni mankšta ar pasivaikščiojimai turi reikšmingos naudos.
Sveikatos būklė ir fizinis aktyvumas
Kai kurie žmonės, turintys lėtinių ligų – pavyzdžiui, sąnarių problemų, širdies ligų ar kvėpavimo sutrikimų – mano, kad sportuoti jiems negalima. Tačiau dažniausiai subalansuotas krūvis, pritaikytas individualioms galimybėms, ne tik nesukelia žalos, bet ir padeda lengviau valdyti ligą: sumažina simptomus, gerina gyvenimo kokybę, mažina vaistų poreikį. Žinoma, pradėti reikėtų apsitarus su gydytoju, kuris padės pasirinkti tinkamiausią aktyvumo formą.
Dažniausi mitai ir jų paneigimas
- „Man jau per vėlu pradėti pradėti sportuoti.“
Tai – vienas dažniausių mitų. Nesvarbu, ar jums 30, 50 ar 80 metų – pradėję sportuoti pajusite naudą: stiprės širdis, raumenys, kaulai, gerės nuotaika ir miegas. - „Pradėjus vėlai, nauda minimali.“
Net kelios savaitės lengvų pratimų gali pagerinti medžiagų apykaitą ar pusiausvyrą, ypač jei iki tol buvote neaktyvūs. - „Judėjimas pavojingas garbaus amžiaus žmonėms.“
Daug saugiau yra reguliariai ir atsakingai judėti nei visiškai vengti fizinio aktyvumo. Pagrindinė rizika kyla tik tada, kai pasirenkama per sunki programa ar sportuojama nepasitarus su gydytoju. - „Sergant lėtinėmis ligomis sportuoti negalima.“
Priešingai – judėjimas dažnai yra dalis gydymo! Svarbu pasirinkti tinkamą aktyvumo lygį ir pasikonsultuoti su specialistu.
Kaip saugiai pradėti sportuoti bet kuriame amžiuje?
Pasikonsultuokite su specialistu
Jei turite sveikatos problemų, seniai ar niekada nesportavote, pirmas žingsnis – pasikonsultuoti su gydytoju. Specialistas įvertins jūsų būklę ir rekomenduos tinkamą fizinio aktyvumo lygį. Kartais prireiks pradėti nuo kineziterapijos arba grupinių treniruočių, prižiūrimų profesionalų.
Pradėkite lėtai ir nuosekliai
Nesiekite iš karto didelių rezultatų – svarbiausia reguliarumas ir kantrybė. Net kasdieniai 20-30 minučių pasivaikščiojimai ar tempimo pratimai jau duoda naudą. Po truputį galite didinti laiką ir intensyvumą pagal savijautą.
Pasirinkite tinkamą aktyvumo rūšį
Vyresniame amžiuje ar po ilgo neveiklumo labiausiai tinka mažo ar vidutinio intensyvumo veikla: ėjimas, lėtas bėgimas, plaukimas, šiaurietiškas ėjimas, joga, pilatesas, tempimo ar pusiausvyros pratimai. Atsiradus raumenų jėgai galima įtraukti lengvus jėgos pratimus.
Klausykitės savo kūno
Jauskite skirtumą tarp sveiko nuovargio ir pavojaus signalų, tokių kaip dusulys, krūtinės, sąnarių ar raumenų skausmas. Jei kyla abejonė – visada pasitarkite su gydytoju.
Kada sportuoti gali būti nerekomenduojama?
Yra keletas išimčių, kai pradėti sportuoti be gydytojo sutikimo būtų netinkama, pavyzdžiui, po sunkių operacijų, ūmių ligų, esant nestabiliai širdies būklei ar dideliam uždegimui. Šiais atvejais pirmiausia reikėtų atgauti stiprybę ir laikytis medicininių rekomendacijų.
Išvados: ar tikrai kada nors būna per vėlu?
Moksliniai tyrimai ir medicinos praktika rodo, kad pradėti sportuoti nebūna per vėlu. Judėjimas padeda pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti ligų riziką ir prailginti gyvenimo trukmę bet kokiame amžiuje. Svarbu pradėti nuo saugių, malonių, palaipsniui sunkėjančių pratimų, pasirūpinti savo sveikata ir nepamiršti pasikonsultuoti su specialistais, jei turite sveikatos problemų. Individualus dėmesys ir kantrybė leis džiaugtis judriomis dienomis net ir tuomet, kai atrodo, jog sportuoti jau per vėlu.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
