Intensyvus sportas – tai svarbi aktyvaus, sveiko gyvenimo būdo dalis. Jis padeda stiprinti širdį, raumenis, palaikyti tinkamą kūno masę ir pagerinti bendrą savijautą. Tačiau tam tikrais gyvenimo periodais ar esant specifinėms sveikatos būklėms intensyvi fizinė apkrova gali tapti rizikingu pasirinkimu. Žinojimas, kada reikėtų pristabdyti ar net laikinai visiškai atsisakyti intensyvios fizinės veiklos, svarbus tiek profesionaliems sportininkams, tiek pradedantiesiems ar kasdien sportuojantiems žmonėms. Šiame straipsnyje sužinosite, kada ir kodėl verta vengti intensyvaus sporto, kaip atpažinti pavojų signalus bei kaip saugiai grįžti prie aktyvios veiklos.
Kas yra intensyvus sportas?
Prieš kalbant apie atvejus, kada intensyvios treniruotės gali būti žalingos, svarbu suprasti, ką reiškia „intensyvus sportas“. Tai veikla, kuri labai padidina širdies ritmą, kvėpavimo dažnį, sukelia stiprų prakaitavimą ir dažnai siekia bent 70% maksimalaus pulsą. Pavyzdžiai: bėgimas, HIIT (aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės), sunkumų kilnojimas, krepšinis, futbolas ar greitos aerobikos pratimai.
Kada intensyvų sportą reikėtų riboti arba visiškai vengti?
Esant ūmioms infekcinėms ligoms
Intensyviai sportuoti karščiuojant, peršalus ar sergant gripu – kenksminga. Kūnui reikalinga energija, skirta kovai su infekcija, todėl papildoma fizinė apkrova gali didinti uždegimą, išsekinti organizmą, pailginti sveikimo laiką, o kai kuriais atvejais net sukelti rimtas komplikacijas, pavyzdžiui, miokarditą (širdies raumens uždegimą). Esant virusinėms ar bakterinėms infekcijoms rekomenduojama ilsėtis ir atnaujinti sportą tik tada, kai simptomai visiškai praeina.
Lėtinės ligos ar širdies problemos
Sergant lėtinėmis širdies ligomis, hipertenzija, cukriniu diabetu ar kitomis rimtomis ligomis, intensyvus sportas gali sukelti kraujospūdžio šuolius, aritmijas ar net širdies smūgį. Tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju, kuris rekomenduos tinkamą fizinio krūvio lygį, sudarys individualų planą. Be to, kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, po infarkto ar insulto, intensyvus sportas laikinai visiškai nerekomenduojamas – būtina griežta reabilitacija ir nuolatinė priežiūra.
Po traumų, chirurginių operacijų ar ligų
Atsistatymo laikotarpiu po kaulų lūžių, sąnarių išnirimų, raiščių plyšimų, chirurginių intervencijų ar sunkių ligų būtinas fizinis atsargumas. Intensyvus sportas gali sulėtinti gijimą, sukelti pakartotines traumas ar net pabloginti būklę. Tokiais atvejais tinka reabilitaciniai, lengvesni pratimai, o intensyvi fizinė veikla leidžiama tik gavus gydytojo leidimą.
Sunki dehidracija ar elektrolitų disbalansas
Intensyvaus sporto metu gausiai prakaituojama, todėl sparčiai netenkama skysčių ir mineralų, tokių kaip natris, kalis, magnis. Jei jaučiate stiprų troškulį, galvos svaigimą, silpnumą, raumenų mėšlungį, reikėtų sustabdyti fizinę veiklą ir atstatyti skysčių bei elektrolitų balansą. Intensyvus sportas esant dehidratacijai didina sąmonės netekimo, širdies ritmo sutrikimų, net raumenų pažeidimų riziką.
Miego ar poilsio trūkumas
Kokybiškas miegas būtinas raumenų atstatymui ir viso organizmo balansui. Jei nuolat neišsimiegate, jaučiatės išsekę, rekomenduojama intensyvų sportą pakeisti lengvesne veikla, pavyzdžiui, pasivaikščiojimu, tempimo pratimais ar joga. Reguliarus poilsio trūkumas gali vesti prie persitreniravimo sindromo, imuniteto silpnėjimo, hormonų disbalanso ar net prastėjančių sportinių rezultatų.
Nėštumas ir pogimdyvinis laikotarpis
Nors lengvas arba vidutinio intensyvumo sportas daugeliui nėščiųjų naudingas, intensyvus sportas gali būti rizikingas, ypač trečiąjį trimestrą ar nėštumui esant komplikuotam (pvz., sergant preeklampsija, turint gimdos kaklelio patologiją). Pogimdyviniu laikotarpiu taip pat svarbu individualiai įvertinti, kada saugu grįžti prie didesnių apkrovų. Visais šiais atvejais būtina tartis su gydytoju ar akušere.
Emocinė ar psichologinė įtampa
Stresas, nerimas, depresija dažnai lemia, kad organizmas nuolat patiria įtampą. Intensyvus sportas kelia papildomą krūvį nervų sistemai, todėl vietoje to geriau rinktis atpalaiduojančią veiklą – ramų pasivaikščiojimą, kvėpavimo pratimus ar meditaciją. Tai padės sumažinti įtampą ir išvengti sudėtingų psichofizinės būklės pablogėjimų.
Ką daryti, jei norite sportuoti sveikai?
- Klausykite savo kūno signalų. Jei jaučiate nuovargį, skausmą, stiprų prakaitavimą, dusulį ar širdies plakimą, nedelskite – pristabdykite.
- Gerbkite atsigavimo laiką. Po ligos, traumos ar pernelyg intensyvios treniruotės pasirūpinkite, kad kūnas turėtų laiko atsinaujinti.
- Prieš atnaujinant sportą po rimtos sveikatos problemos, pasitarkite su gydytoju. Nepakanka remtis vien savo nuojauta ar draugų patarimais.
- Ypatingą dėmesį skirkite poilsiui, miegui ir subalansuotai mitybai. Jie būtini siekiant aukštų rezultatų be rizikos sveikatai.
- Nesiekite vien tik maksimalių rezultatų. Ilgalaikė sveikata visada turėtų būti jūsų prioritetas.
Dažniausi mitai apie intensyvų sportą: tiesa ir klaidos
-
MITAS: Jei nėra stipraus skausmo ar temperatūros, galima sportuoti bet kokiu atveju.
REALYBĖ: Net ir nesant ryškių simptomų, virusinė ar bakterinė infekcija gali paslėpti pavojingus uždegiminius procesus – sportas tokiu metu rizikingas. -
MITAS: Intensyvus sportas visada padeda stiprinti sveikatą.
REALYBĖ: Tinkamas krūvio pasirinkimas labai svarbus. Per didelis krūvis – žalingas, ypač kai kūnas nepasiruošęs. -
MITAS: Persitreniravimo nėra, jei jaučiatės energingi.
REALYBĖ: Persitreniravimo sindromas gali pasireikšti vėluojančiais simptomais: miego sutrikimais, dirglumu, sumažėjusia imuniteto apsauga.
Kada ir kaip grįžti prie intensyvaus sporto?
Jei dėl sveikatos ar kitų priežasčių teko sustabdyti treniruotes, svarbu grįžti prie intensyvaus sporto palaipsniui. Pirmosiomis savaitėmis rinkitės žemesnio intensyvumo pratimus, stebėkite organizmo reakcijas, pamažu didinkite krūvį. Svarbiausia neskubėti ir įsiklausyti į savo savijautą. Esant abejonėms – pasitarkite su sveikatos specialistu.
Pabaigai
Intensyvus sportas – veiksminga priemonė stiprinti kūną ir protą, tačiau ne visuomet jis saugus. Atsižvelkite į savo sveikatos būklę, poilsio poreikį, sezonines ligas bei individualius organizmo poreikius. Sportuokite protingai, mėgaukitės aktyviu gyvenimu atsakingai – taip užtikrinsite ilgalaikę sveikatą ir gerą savijautą.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
