Kraujo spaudimo matavimas yra svarbus žingsnis rūpinantis širdies ir kraujagyslių sveikata. Nekontroliuojamas arterinis kraujo spaudimas – tiek per aukštas, tiek per žemas – gali lemti sunkius sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies infarktą, insultą, inkstų pažeidimus ar kitas komplikacijas. Tinkamas kraujo spaudimo matavimo būdas leidžia laiku pastebėti nukrypimus nuo normos ir imtis reikiamų priemonių. Šis straipsnis padės išsamiai suprasti, kaip taisyklingai matuoti kraujo spaudimą namuose ir gydymo įstaigose, kokias klaidas dažniausiai darome, o taip pat pateiks rekomendacijas bei atsakys į dažniausius klausimus.
Ką svarbu žinoti apie kraujo spaudimą
Kraujo spaudimas – tai arterijų sienelėms kraujo sukeliamas spaudimas, kuris matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg). Kraujo spaudimas nurodomas dviem skaičiais: viršutinis (sistolinio spaudimo) ir apatinis (diastolinio spaudimo). Sistolinė reikšmė žymi spaudimą širdžiai susitraukiant, o diastolinė – širdžiai atsipalaidavus tarp susitraukimų.
- Normalus sistolinis spaudimas suaugusiam žmogui laikomas 120 mmHg ar mažiau.
- Normalus diastolinis spaudimas – iki 80 mmHg.
- Vertinant kraujospūdį svarbi ne tik vienkartinė, bet ir ilgalaikė rezultato dinamika bei vidurkiai.
Vertinant kraujo spaudimą, būtina atsižvelgti į asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir vartojamus vaistus.
Kada reikia matuoti kraujo spaudimą
- Kai jaučiami simptomai: galvos svaigimas, galvos skausmas, neryškus matymas, nuovargis, kraujo iš nosies ar širdies plakimas.
- Esant padidėjusios rizikos faktoriams – aukštam cholesterolio kiekiui, nutukimui, diabetui, šeimos širdies ligų istorijai.
- Ligos ar gydymo stebėjimui – esant diagnozuotai hipertenzijai ar arterinei hipotenzijai.
- Profilaktiškai – net jei simptomų nėra, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kraujo spaudimas turėtų būti reguliariai matuojamas kasmet suaugusiesiems, dažniau – jei yra sveikatos sutrikimų ar gydytojo nurodymų.
Kraujospūdžio matavimo būdai
Gydytojo kabinete
Tradicinis būdas – matavimas gydymo įstaigoje, naudojant mechaninį arba automatinį sfigmomanometrą (tonometrą) ir stetoskopą. Tai laikoma aukso standartu, tačiau spaudimo rezultatai gali būti paveikti „baltos chalos efekto“ (kai spaudimas gydytojo kabinete būna kiek aukštesnis dėl streso).
Namuose
- Automatiniai tonometrai (žastiniai ar riešiniai): lengvai naudojami, patogūs, dažniausiai rekomenduojami kasdieniam stebėjimui.
- Pusiau automatiniai tonometrai: verta rinktis žmonėms, mokantiems naudotis mechaniniais prietaisais.
- Mechaniniai tonometrai: reikalauja daugiau įgūdžių ir klausos, bet laikomi labai tiksliais, jei naudojami teisingai.
Ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas
24 valandų automatinis stebėjimas naudojamas, jei įtariamas naktinės hipertenzijos sindromas ar prieštaringi rezultatai.
Kaip pasiruošti kraujo spaudimo matavimui
- Nesportuokite, negerkite kavos, stiprios arbatos, alkoholinio gėrimo bent 30 minučių iki matavimo.
- Nesirūkykite bent 1–2 valandas iki tyrimo.
- Prieš matavimą ramiai pasėdėkite bent 3–5 minutes, kad širdis ir kraujagyslės „nusiramintų“.
- Matavimą vykdykite tuščia šlapimo pūsle – pilna pūsle gali padidinti kraujo spaudimą.
- Nebandykite matuoti kraujospūdžio iškart po didelių emocijų ar streso.
- Geriausia matuoti maždaug tuo pačiu paros metu, pavyzdžiui, ryte ir vakare prieš vaistus ar valgį.
Pasiruošimas – svarbus sėkmingo ir tikslaus rezultato garantas.
Instrukcija: kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą namuose
- Pasirinkite patogią vietą. Sėdėkite ant kėdės, abiem kojomis dėkite ant grindų (nekryžiuokite jų), nugara priglaudžiama prie atlošo.
- Uždėkite manžetę. Apvyniokite manžetę apie nuogą žastą (virš alkūnės, 2–3 cm virš žasto linkio). Manžetė turi būti apgaubti žastą tvirtai, bet nesuspausti per stipriai. Riešinio tonometro atveju – laikykitės naudojimo instrukcijų, laikydami ranką širdies lygyje.
- Laikykite ranką ramiai. Matuojant ranką laikyti ant stalo ar kito atramos paviršiaus taip, kad žastas būtų širdies aukštyje. Nejudinkite rankos ir nekalbėkite per matavimą.
- Matuojant automatiniais prietaisais. Paspauskite starto mygtuką ir palaukite, kol aparatas išmatuos rezultatą bei parodys ekrane. Rezultatus nurašykite iškart po matavimo.
- Kartokite matavimą. Geriau daryti du matavimus su 1–2 min pertrauka. Jei rezultatai labai skiriasi, atlikite trečią ir imkite dviejų artimiausių vidurkį.
- Fiksuokite duomenis. Rezultatą, laiką ir matavimo aplinkybes užsirašykite (pvz., ar prieš matavimą buvo fizinis krūvis, stresinė situacija).
Svarbu kraujo spaudimą matuoti visada ta pačia ranka, dažniausiai rekomenduojama – kairiąja, nebent gydytojas nurodė kitaip.
Dažniausios kraujospūdžio matavimo klaidos
- Rankovė ar apranga labai aptempta, spaudžia žastą po manžete.
- Manžetė per maža arba per didelė pagal žasto apimtį (netinkamas dydis iškraipo rezultatus).
- Matuojama nešėdint ramiai, krūtinės ar žasto aukštyje, kalbant, judant ar sunerimus.
- Kojos sukryžiuotos, žmogus sėdi visiškai atsipalaidavęs arba atlošęs per daug.
- Pakartotiniai matavimai atliekami be pakankamos pertraukos.
- Matuojama iškart po fizinės veiklos ar emocinio sukrėtimo.
- Matuojama pilnu skrandžiu arba po rūkymo, kavos puodelio.
Netinkama matavimo technika gali padidinti ar sumažinti kraujo spaudimo rezultatą net 10–30 mmHg. Teisingas matavimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių vertinant širdies ir kraujagyslių riziką egzistuojančias ligas.
Kaip interpretuoti kraujo spaudimo rezultatus
- Normalus: mažiau nei 120/80 mmHg.
- Padidėjęs: 120–129/80 mmHg (vad. prehipertenzija, reikalauja stebėjimo ir gyvenimo būdo korekcijos).
- Hipertenzija: 1 stadija – 130–139/80–89 mmHg; 2 stadija – ≥140/90 mmHg.
- Žemas spaudimas (hipotenzija): mažiau nei 90/60 mmHg.
Vienkartinis nukrypęs rezultatas nebūtinai rodo ligą – svarbu matuoti kraujo spaudimą reguliariai ir vertinti vidurkius. Jei rezultatai pastoviai neatitinka normos, būtinai konsultuokitės su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją
- Spaudimas pastoviai ≥140/90 mmHg (be kitų paaiškinamų priežasčių).
- Kraujospūdžio svyravimai susiję su galvos skausmu, galvos svaigimu, regos sutrikimais, širdies permušimais, silpnumu, pykinimu.
- Jei kraujo spaudimas nukrenta žemiau 90/60 mmHg ir jaučiate nuolatinį silpnumą, sąmonės sutrikimą, alpimą.
- Nesate tikri dėl matavimo rezultatų patikimumo ar reikšmės sveikatai.
Svarbu nepamiršti: šiame straipsnyje pateikiama informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali pakeisti gydytojo konsultacijos, diagnozės ar gydymo.
Naudingi patarimai ir dažniausi mitai
Matai spaudimą tik iš vienos rankos?
Pirmą kartą rekomenduojama išmatuoti spaudimą abejose rankose – dažniausiai kairės ir dešinės rankos rodmenys skiriasi iki 10 mmHg. Tolimesniems matavimams rinkitės tą ranką, kurioje spaudimas buvo aukštesnis.
Riešinis tonometras – ar saugu naudoti?
Riešiniai tonometrai patogūs kelionėse ar žmonėms su itin dideliu žasto apimtimi, tačiau jų rezultatai gali būti mažiau tikslūs, jei ranka nėra laikoma tokiame pačiame aukštyje kaip širdis. Žastiniai (ant žasto dedami) tonometrai laikomi patikimesniais standartinei kontrolei.
Automatiniai tonometrai: kiek jie patikimi?
Kokybiškas automatinis tonometras, ypač uždėtas teisingai, duoda patikimus rezultatus. Rekomenduojama rinktis sertifikuotus medicininius prietaisus ir periodiškai tikrinti jų tikslumą gydymo įstaigoje.
Išvada
Teisingas kraujo spaudimo matavimas – paprastas, bet itin reikšmingas žingsnis kiekvieno suaugusiojo sveikatai. Reguliariai ir taisyklingai matuojant kraujo spaudimą galima laiku pastebėti rizikos veiksnius, išvengti sunkių ligų ir apsaugoti širdį, smegenis, inkstus. Atidžiai laikydamiesi patikrintų medicininių rekomendacijų ir nesivadovaudami mitais, užtikrinsite tikslumą ir geresnę sveikatos kontrolę. Jei turite abejonių dėl rezultatų ar pastebite pokyčius, visada konsultuokitės su gydytoju – savidiagnostika ir savigyda nerekomenduojama.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
