Kepenų cirozė ir jos valdymas kasdienėje sveikatoje

Kepenų cirozė ir jos valdymas kasdienėje sveikatoje

Kepenų cirozė – tai lėtinė kepenų liga, kurios metu kepenų audinys palaipsniui nyksta ir yra pakeičiamas randiniu (jungiamuoju) audiniu. Dėl to kepenys praranda savo funkcijas, vystosi pavojingos sveikatai komplikacijos. Laiku pastebėta ir gydoma cirozė leidžia sulėtinti ligos progresavimą bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Kepenų cirozės priežastys

Dažniausios kepenų cirozės priežastys susijusios su ilgalaikiu kepenų ląsteles žalojančių veiksnių poveikiu. Šie faktoriai lemia uždegimą, o vėliau – ir negrįžtamus struktūrinius pakitimus kepenyse.

  • Alkoholio vartojimas. Ilgalaikis, per didelis alkoholio vartojimas yra viena pagrindinių cirozės priežasčių. Kepenys skaido alkoholį, tačiau nuolatinis jų apkrovimas lemia ląstelių žūtį ir randėjimą.
  • Virusiniai hepatitai. Ypač pavojingas yra lėtinis B ar C virusinis hepatitas – infekcija ilgainiui pažeidžia kepenų audinį.
  • Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga. Ši liga ypač dažna nutukusiems ar sergantiems II tipo cukriniu diabetu. Suriebėjus kepenims, vystosi uždegimas, o vėliau – ir cirozė.
  • Autoimuninės ligos. Kai kuriais atvejais imuninė sistema klaidingai atakuoja kepenų ląsteles, sukeldama uždegimą (autoimuninis hepatitas).
  • Paveldimos ligos. Retesniais atvejais cirozę sukelia genetiniai sutrikimai, tokie kaip vilsono-liugio liga (vario kaupimasis organizme) ar hematochromatozė (geležies kaupimas).
  • Vaistai ir toksinai. Ilgai vartojant tam tikrus vaistus ar nuolat kontaktuojant su toksinėmis medžiagomis, pažeidžiamos kepenys.

Kepenų cirozės simptomai

Ankstyvosios cirozės stadijos dažnai būna besimptomės. Simptomai dažniausiai pasireiškia, kai kepenų pažeidimas jau pažengęs. Svarbu žinoti, kokie ženklai gali išduoti besivystančią ligą:

  • Nepaaiškinamas nuovargis
  • Apetito stoka, svorio kritimas
  • Pykinimas, virškinimo sutrikimai
  • Odos ar akių baltymų pageltimas (gelta)
  • Pabrinkimai – dažniausiai kojų, pilvo (ascitas)
  • Niežulys
  • Lengvas kraujavimas, kraujosruvos
  • Kraujagyslių „žvaigždutės“ odoje, raudonos delnų dėmės

Sunkesniais atvejais gali išsivystyti sąmonės sutrikimai, dėl amoniako kaupimosi (kepenų encefalopatija), intensyvi gelta ar stiprūs pilvo skausmai.

Ligos eiga ir komplikacijos

Cirozė yra progresuojanti liga – pažeidimas su laiku didėja. Randinis audinys trukdo normaliam kepenų kraujotakai, todėl blogėja jų funkcija, vystosi įvairios komplikacijos:

  • Portalinė hipertenzija. Padidėjęs kraujospūdis vartų venoje sukelia kraujagyslių išraiškas stemplėje, skrandžio sienelėse, didina kraujavimo riziką.
  • Ascitas. Skysčio kaupimasis pilvo ertmėje dėl sumažėjusios baltymų gamybos ir padidėjusio kraujospūdžio kepenyse.
  • Kepenų encefalopatija. Smegenų funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis sumaištimi, mieguistumu, rimtais sąmonės sutrikimais.
  • Padidėjusi infekcijų rizika. Cirozinės kepenys silpnina imuninę sistemą, lengviau vystosi bakterinės infekcijos (peritonitas, pneumonija).
  • Kepenų vėžys. Cirozė yra pagrindinis rizikos veiksnys hepatoceliulinei karcinomai vystytis.

Kaip diagnozuojama kepenų cirozė

Kuo anksčiau nustatoma cirozė, tuo galima veiksmingiau pristabdyti ligos eigą. Svarbu laiku kreiptis į gydytoją, jei yra kepenų ligos požymių arba rizikos veiksnių (pavyzdžiui, lėtinis alkoholio vartojimas, virusinis hepatitas).

  • Kraujo tyrimai. Nustato kepenų fermentų aktyvumą, baltymų, albumino, bilirubino kiekius, krešumą.
  • Vaizdiniai tyrimai. Taikoma echoskopija, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimai – jais galima nustatyti randėjimą, ascitą, navikinius darinius.
  • Elastografija. Tyrimas, matuojantis kepenų audinio standumą, leidžia įvertinti fibrozės (randėjimo) laipsnį.
  • Kepenų biopsija. Atliekama retais atvejais – paimamas audinio mėginys, nustatomas tikslus pažeidimo pobūdis ir laipsnis.

Cirozės gydymas

Nors randėjęs kepenų audinys neatstatomas, gydymas gali sulėtinti procesą, šalinti provokuojančias priežastis ir valdyti komplikacijas:

  • Žalingų įpročių atsisakymas. Visiškas alkoholio atsisakymas ir subalansuota mityba yra esminiai.
  • Pagrindinės priežasties gydymas. Sergant virusiniais hepatitais – antivirusiniai vaistai, autoimuninių ligų atveju – imunosupresantai.
  • Mitybos korekcija. Svarbus baltymų, vitaminų ir kalorijų balansas. Esant ascitui – ribojamas druskos, kartais ir skysčių vartojimas.
  • Komplikacijų gydymas. Ascito šalinimas, varikozinių kraujagyslių prevencija, vaistai nuo encefalopatijos, infekcijų profilaktika antibiotikais.
  • Kepenų transplantacija. Esant galutinei stadijai ar sunkioms komplikacijoms, kepenų persodinimas yra vienintelė išeitis.

Ką galite padaryti patys?

Sergantiems kepenų ciroze svarbus kasdienis savęs stebėjimas ir atsakingas požiūris į gyvenimo būdą. Štai pagrindiniai savipagalbos žingsniai:

  • Laikykitės gydytojo nurodymų. Reguliariai vartokite paskirtus vaistus, lankykitės sveikatos patikrose.
  • Venkite alkoholio, tabako, narkotikų. Visi šie veiksniai gali pagreitinti ligos eigą.
  • Mityba. Valgykite subalansuotai, ribokite druskos kiekį, jei kaupiasi skysčiai – sekite svorį ir pilvo apimtį, kad pastebėtumėte pokyčius.
  • Aktyvumas. Nedidelis fizinis krūvis palaiko raumenų masę, padeda išlaikyti gerą psichologinę savijautą.
  • Venkite nereikalingų vaistų. Savavališkas vaistų vartojimas gali apsunkinti kepenų darbą – dėl bet kokių preparatų pasitarkite su gydytoju.
  • Skiepai. Pasidomėkite galimybe pasiskiepyti nuo hepatito A, B, gripo, pneumokokinės infekcijos – dėl silpnesnės imuninės sistemos kyla didesnė užsikrėtimo rizika.

Prevencija ir rizikos mažinimas

Cirozės galima išvengti, jei laiku imsimės prevencinių priemonių ir pašalinsime pagrindinius rizikos veiksnius:

  • Nevartokite alkoholio ar tai darykite saikingai.
  • Venkite kontaktų su hepatitais užkrėstu krauju, saugokitės lytinių infekcijų, naudokitės vienkartinėmis adatomis ir kitomis saugumo priemonėmis.
  • Kreipkitės dėl hepatito skiepų, ypač jei priklausote rizikos grupei (medicinos personalas, asmenys su lėtine liga ir pan.).
  • Laiku gydykite lėtines kepenų, metabolines, autoimunines ar genetines ligas.
  • Stebėkite kūno svorį, stenkitės išvengti nutukimo ir II tipo cukrinio diabeto.
  • Vartokite vaistus tik pagal gydytojo nurodymus.
  • Darbovietėje laikykitės apsaugos nuo kenksmingų cheminių medžiagų taisyklių.

Sulėtinkite ligos progresavimą

Kiekvienas pacientas gali prisidėti prie ligos valdymo:

  • Nuosekliai sekite savo būklę: reguliariai matuokite svorį, stebėkite, ar neatsiranda ascito, kojų tinimo. Skaičiuokite šlapimo kiekį.
  • Atkreipkite dėmesį į odos spalvos pakitimus, kraujosruvas, sąmonės ar nuotaikos pokyčius.
  • Kilus nežinomos kilmės karščiavimui, išsivysčius pilvo skausmams ar neurologiniams simptomams, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
  • Nelaikykite cirozės kaip nuosprendžio – tinkamas gydymas ir gyvenimo būdas leidžia išsaugoti kokybišką gyvenimą metų metus.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus?

Kai kurios komplikacijos kelia grėsmę gyvybei, todėl svarbu žinoti pavojingus simptomus:

  • Staigus, gausus kraujavimas iš virškinamojo trakto (vėmimas krauju, juodos išmatos)
  • Sunkus dusulys, stiprus pilvo tempimas, sąmonės sutrikimai
  • Aukšta temperatūra su pilvo skausmais, išmatų sutrikimais
  • Labai stipri gelta – odos, akių baltymų pageltimas, šlapimo patamsėjimas

Pastebėjus šiuos reiškinius – būtina nedelsti, nes gali būti reikalingas skubus gydymas ligoninėje.

Dažniausi mitai apie kepenų cirozę

  • „Cirozė – tik alkoholikų liga“. Netiesa – ją sukelia ir virusai, autoimuninės, genetinės, metabolinės ligos.
  • „Kepenys atsistato, jei liausiuosi vartoti alkoholį“. Pradinėse stadijose kepenų funkcija gali pagerėti, tačiau randinis audinys jau negrįžta.
  • „Jokių simptomų – tai ne cirozė“. Liga gali progresuoti nepastebimai daugelį metų, simptomai išryškėja vėlai.
  • „Ligos negalima pristabdyti“. Pašalinus žalingus veiksnius, vartojant tinkamus vaistus, laikantis dietos bei aktyviai gydant komplikacijas, gyvenimo trukmė ir kokybė gali ženkliai pagerėti.

Išvados ir praktiniai patarimai

  • Reguliariai tikrinkite kepenų būklę, ypač jei turite rizikos veiksnių (alkoholio vartojimas, virusinis hepatitas, nutukimas).
  • Venkite kepenis žalojančių medžiagų, būkite atsakingi dėl mitybos, fizinio aktyvumo bei vaistų vartojimo.
  • Neignorukite net ir nežymių simptomų – ankstyva diagnostika ir gydymas leidžia stabdyti ligos progresavimą.
  • Kartą per metus atlikite bendrus sveikatos tyrimus (kraujo tyrimai, pilvo organų echoskopija), kurių metu gali būti įtariama ar patvirtinta kepenų liga.

Kepenų cirozė – sunki, bet valdoma lėtinė liga, reikalaujanti dėmesio, kantrybės ir atsakingo požiūrio. Informacija ir aktyvus dalyvavimas gydymo procese yra svarbiausi norint išsaugoti gerą savijautą, ilgiau išlikti aktyviems ir išvengti rimtų komplikacijų. Rūpinkitės savo kepenimis – jos pelnytai vadinamos „organizmo laboratorija“, todėl verta pasirūpinti jų sveikata kasdien.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *