Sojos ir jų produktai per pastaruosius dešimtmečius tapo neatsiejama daugelio žmonių mitybos dalimi. Sojos pupelės naudojamos gaminant tokius produktus kaip tofu, tempeh, sojų pienas, sojų padažas ir įvairūs pakaitalai mėsai. Tačiau, nepaisant populiarumo, sojų produktai dažnai vertinami prieštaringai. Vieni teigia, kad jie pasižymi didžiule nauda sveikatai, kiti įžvelgia galimas rizikas ar kelia abejonių dėl ilgalaikio vartojimo saugumo. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl sojos produktai kelia tiek diskusijų, kokie yra pagrindiniai mitai, ir kaip juos reikėtų vertinti remiantis moksliniais tyrimais bei specialistų rekomendacijomis.
Sojų produktų maistinė sudėtis
Sojų pupelės išsiskiria turtinga maistine sudėtimi. Jose gausu aukštos kokybės augalinių baltymų, būtinų aminorūgščių, skaidulų, vitaminų (ypač vitamino K, folio rūgšties) bei mineralų (geležies, kalcio, magnio). Be to, sojose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių ir izoflavonų – augalinių junginių, galinčių veikti kaip antioksidantai.
Prieštaringų nuomonių priežastys
Pagrindinės prieštaringų nuomonių apie sojų produktus priežastys susijusios su keliomis temomis: fitoestrogenais, galimomis alergijomis, genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) ir tam tikrų sojų produktų technologine apdorojimo kokybe. Nemažai diskusijų kyla dėl skirtingų tyrimų interpretacijų ir informacijos apie sojas sklaidą viešojoje erdvėje.
Fitoestrogenai – augaliniai estrogenai
Viena pagrindinių diskusijų temų – sojos izoflavonai, priskiriami fitoestrogenams. Jie cheminės struktūros atžvilgiu panašūs į moterišką hormoną estrogeną, todėl dažnai keliama hipotezė, kad didelis sojų kiekis mityboje gali paveikti hormoninę pusiausvyrą. Kai kurie tyrimai su gyvūnais ar ląstelėmis laboratorijoje nustatė, kad izoflavonai gali veikti kaip silpni estrogenai, tačiau pastaraisiais metais atlikti išsamūs klinikiniai tyrimai su žmonėmis nepatvirtino ženklaus neigiamo poveikio nei vyrams, nei moterims klinikinėmis sąlygomis.
Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad fitoestrogenų poveikis priklauso nuo amžiaus, lyties ir bendros sveikatos būklės. Pavyzdžiui, menopauzės amžiaus moterims sojų produktai gali padėti sumažinti karščio bangas, kai kuriems vyrams nerimą kelia poveikis testosterono lygiui, tačiau didžioji dauguma tyrimų neaptiko ženklaus poveikio vyrų hormonams.
GMO ir apdorojimas
Nemaža dalis pramoniniu būdu gaminamų sojų pasaulyje užauginta pasitelkiant genetinį modifikavimą. Dalis vartotojų baiminasi, kad GMO sojos gali būti žalingos sveikatai arba turėti neigiamą poveikį aplinkai. Tačiau dauguma mokslinių tyrimų iki šiol neužfiksavo aiškių neigiamų padarinių žmonių sveikatai, susijusių su GMO.
Kitas aspektas – sojų produktų apdorojimas. Nesveikai apdoroti sojų produktai, tokie kaip kai kurie pusfabrikačiai ar perdirbti užkandžiai, dažnai turi daug druskos, cukraus ir kitų priedų, kurie gali prisidėti prie lėtinių ligų rizikos. Naudinga rinktis kuo natūralesnius, mažai apdorotus produktus, pavyzdžiui, natūralų tofu ar tempeh.
Alergijos ir nepageidaujamos reakcijos
Sojų pupelės yra vienas iš dažniausių alergenų ir gali sukelti rimtas alergines reakcijas. Suaugusiems alergija soja yra retesnė negu vaikams, tačiau vis tiek kai kuriems žmonėms šių produktų reikėtų vengti visiškai. Alergijos požymiai gali pasireikšti nuo lengvo niežulio iki anafilaksijos, todėl svarbu dėmesingai rinktis produktus ir konsultuotis su gydytoju, jei pastebimi įtartini simptomai.
Mokslinių tyrimų įžvalgos apie sojų vartojimą
Daugelis atliktų epidemiologinių tyrimų Azijos šalyse rodo teigiamą ar neutralią sojų vartojimo įtaką bendrai populiacijos sveikatai. Tose šalyse, kuriose reguliariai valgoma tradicinių sojų produktų, pastebimas mažesnis kai kurių vėžio formų (pvz., krūties, prostatos) dažnis, retesni širdies ir kraujagyslių ligų atvejai. Manoma, kad tai gali būti susiję su sojų izoflavonais, skaidulomis bei riebalų profiliu.
Visgi kita dalis tyrimų, atliktų su Vakarų populiacija, tokios stiprios sąsajos nerodo, todėl gali būti, kad svarbi ir bendra mitybos struktūra, ne tik vien sojų produktų vartojimas. Mitybos specialistai pabrėžia, kad sojos – tik dalis sveikos, subalansuotos dietos. Per didelis bet kokio vieno produkto vartojimas, įskaitant ir sojas, nėra rekomenduotinas.
Dažniausi mitai apie sojas
- Mitas: Vartojant sojų produktus vyrams krenta testosterono lygis ir didėja krūtinė.
Faktas: Didžioji dauguma tyrimų parodė, kad įprasti sojų produktų kiekiai mityboje neturi reikšmingos įtakos vyrų vyriškiems hormonams ar antrinėms lytinėms savybėms.
- Mitas: Sojos didina krūties vėžio riziką.
Faktas: Tyrimai rodo, kad tradicinių, natūralių sojų produktų vartojimas netgi gali būti siejamas su mažesne krūties vėžio rizika, ypač jei jie įtraukiami į mitybą ankstyvame amžiuje.
- Mitas: Sojų produktai visiškai pakeičia mėsą.
Faktas: Sojos tikrai vertingos kaip baltymų šaltinis augalinėje mityboje, tačiau optimaliam maistinių medžiagų kiekiui verta įtraukti ir kitus baltymų šaltinius.
Racionalus požiūris ir mitybos patarimai
- Rinkitės natūralius ar minimaliai apdorotus sojų produktus, tokius kaip tofu, tempeh, sojų pupelės.
- Vartokite sojas saikingai įtraukdami į subalansuotą, įvairiapusę mitybą.
- Žmonėms, sergantiems skydliaukės ligomis ar turintiems hormonų pusiausvyros sutrikimų, prieš reguliariai vartojant daug sojų rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
- Alergiškiems žmonėms būtina rinktis sojų produktus itin atsargiai arba jų vengti visiškai.
Išvados
Sojų produktai – moksliškai pagrįstas ir vertingas augalinių baltymų, skaidulų bei kitų medžiagų šaltinis. Dalis viešojoje erdvėje paplitusių prieštaravimų kyla dėl neteisingų interpretacijų, stereotipų ar nesaikingo produktų vartojimo. Dauguma sveikatos specialistų sutaria, kad tradiciniai, saikingai vartojami sojų produktai gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis, su retomis išimtimis alergiškiems ar tam tikra liga sergantiems asmenims. Kaip ir visur, svarbiausia – įvairovė, saikas ir informacija, pagrįsta mokslu, o ne mitais ar baimėmis.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
