Kasdienis stresas tapo įprasta daugelio žmonių gyvenimo dalimi. Skubėjimas, nuolatinis nerimas, iššūkiai darbe ar asmeniniame gyvenime dažnai verčia ieškoti natūralių būdų, kaip nusiraminti ir atgauti vidinę pusiausvyrą. Vienas iš seniausių metodų – žolelių vartojimas. Šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau atkreipia dėmesį į augalinės kilmės priemones, kurios gali palengvinti streso simptomus. Šiame straipsnyje aptariame, kokios žolelės nuo streso veikia efektyviausiai, ką apie jas kalba mokslas, ir pateikiame praktinių patarimų pasirinkimui.
Stresas ir natūralūs pasirinkimai: kaip žolelės gali padėti?
Stresas – natūrali organizmo reakcija į iššūkius arba pavojus. Nors trumpalaikis stresas gali būti net naudingas, tačiau ilgalaikis dažnai sutrikdo miegą, nuotaiką, sukelia fizinius negalavimus. Šalia psichologinio konsultavimo ar sporto, natūralios augalinės priemonės gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti savijautą. Yra daugybė augalų, tačiau tik kai kurie iš jų turi patikimą mokslo pagrindimą dėl savo raminamųjų, pritaikymo stresui mažinti savybių.
Žolelių raminamasis poveikis: kaip tai veikia?
Daugelis raminamųjų žolelių veikia nervų sistemą, mažina simpatinį aktyvumą, skatina „poilsio ir atsigavimo“ reakciją. Kai kurie augalai taip pat padeda reguliuoti streso hormonų, tokių kaip kortizolis, lygį ar gerina nuotaiką didindami serotonino išsiskyrimą. Daugeliui žmonių tai padeda lengviau užmigti, geriau koncentruotis dienos metu ir jaustis ramesniems.
Svarbiausios žolelės, padedančios nuo streso
Valerijonas (Valeriana officinalis)
Valerijonas tradiciškai naudojamas kaip natūralus raminamasis visoje Europoje. Jame esantys junginiai gali slopinti nervų sistemos aktyvumą ir skatinti atpalaidavimą. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad valerijonas padeda greičiau užmigti, mažina nerimą ir gali būti naudingas pavargus nuo nuolatinių įtampų. Vartojamas valerijono šaknies ekstraktas ar arbata. Nevartokite kartu su stipriais raminamaisiais ar migdomaisiais vaistais, nes poveikis gali sumuotis.
Melisa (Melissa officinalis)
Melisa, vadinama ir citrinžole, yra viena populiariausių „ramybės žolelių“. Jos lapuose gausu veikliųjų medžiagų, kurios pasižymi švelniu anksiolitiniu (nerimą mažinančiu) poveikiu. Tyrimai rodo, kad melisos ekstraktas padeda sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir netgi atmintį. Melisa dažnai naudojama arbatoms, žolinių mišinių kapsulėms, taip pat kaip papildas miego kokybei gerinti.
Pipirmėtė (Mentha piperita)
Pipirmėtė turi lengvą raminamąjį ir atpalaiduojantį poveikį, kuris padeda nusiraminti po įtemptos dienos. Aromaterapijoje pipirmėčių eterinis aliejus dažnai naudojamas streso simptomams mažinti, atpalaiduojant raumenis bei lengvinant įtampą galvos srityje. Pipirmėčių arbata taip pat gali tikti švelniam nusiraminimui.
Levanda (Lavandula angustifolia)
Levanda – viena geriausiai ištirtų žolelių dėl streso mažinimo. Tyrimai parodė, kad levandos eterinis aliejus, naudojamas aromaterapijoje arba kaip žolinis ekstraktas, gali sumažinti širdies susitraukimų dažnį, malšinti nerimą, pagerinti miegą. Levanda rekomenduojama ir esant dirglumui ar lengvam nerimui, kai sergama nemiga dėl streso. Naudojama arbatose, voniose, aromatinėse žvakėse arba pagalvėlių užpilduose.
Ašvaganda (Withania somnifera)
Ašvaganda yra viena iš svarbiausių ajurvedos žolelių ir priskiriama adaptogenams – augalams, padedantiems organizmui prisitaikyti prie streso. Tyrimų duomenimis, ašvaganda gali sumažinti kortizolio lygį kraujyje, gerinti energiją, atstatyti miego ritmą bei mažinti nerimo pojūtį. Paprastai vartojama miltelių, kapsulių arba žolelių arbatų pavidalu.
Pasifloros (Passiflora incarnata)
Pasifloros dažnai naudojamos miegui gerinti bei nerimui slopinti. Yra įrodymų, kad pasižymi švelniu raminamuoju poveikiu, padeda atsipalaiduoti ir greičiau užmigti, ypač esant psichologiniam fone pagrįstam nemigos sutrikimui. Gali būti vartojama kaip arbata, kapsulės ar lašai.
Kitos žolelės, naudingos stresui ir nerimui
- Ramunėlės – tradiciškai vartojamos nuo nerimo, skrandžio spazmų ir miego sutrikimų.
- Šventagražė (Rhodiola rosea) – adaptogenas, padedantis organizmui atgauti jėgas po streso, pagerinti ištvermę ir protinę veiklą.
- Gudobelė – padeda slopinti širdies plakimą, nerimą, skatina atsipalaidavimą.
- Žalioji arbata – joje esantis L-teaninas ramina protą, pagerina dėmesio koncentraciją, nepažeisdamas energijos lygio.
Mitai apie žoleles: ko reikėtų nepamiršti?
Nors natūralūs augalai gali padėti tvarkytis su stresu, svarbu žinoti, kad jų poveikis nėra toks greitas kaip sintetinių vaistų. Taip pat – ne visiems žmonėms žolelės veikia vienodai. Kai kurių augalų poveikis stipresnis, kiti veikia švelniau. Renkantis žoleles svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių, pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus ar sergate lėtinėmis ligomis. Neteisingai naudojamos žolelės gali sukelti šalutinį poveikį – mieguistumą, galvos svaigimą, virškinimo sutrikimus. Nerekomenduojama žolelių vartoti nėštumo ar žindymo laikotarpiu be gydytojo sutikimo.
Kaip saugiai pasirinkti žoleles streso mažinimui?
- Pradėkite nuo mažų dozių, stebėkite individualią reakciją.
- Nepirkite žolelių iš nepatikimų šaltinių – ieškokite ekologiškos, sertifikuotos produkcijos.
- Nesuderinkite kelių stiprių žolelių vienu metu, jei nežinote galimų sąveikų.
- Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, jei nežinote, kokią žolelę pasirinkti.
- Atkreipkite dėmesį į savo sveikatą ir neatidėliokite profesionalios medicininės pagalbos, jei streso simptomai ilgai nesitraukia.
Išvada: kuri žolelė tinka būtent jums?
Kiekvieno žmogaus reakcija į žoleles gali skirtis. Jei ieškote natūralaus būdo susidoroti su stresu, verta išbandyti įvairias žoleles – valerijoną, melisą, levandą, ašvagandą ar pasifloras. Atminkite, kad žolelės nėra greito veikimo priemonė. Svarbiausia – rinktis atsakingai, paisyti saugumo ir nebijoti kreiptis pagalbos, jei stresas viršija jūsų valdymo galimybes. Sveikas gyvenimo būdas, mityba, judėjimas ir poilsio kokybė kartu su gamtos teikiamomis galimybėmis gali tapti jūsų stiprybės pagrindu kasdienybėje.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
