Kraujo vėžys, dar vadinamas hematologinėmis onkologinėmis ligomis, apima grupę susirgimų, kai piktybinės (vėžinės) ląstelės atsiranda kraujyje, kaulų čiulpuose arba limfinėje sistemoje. Šios ligos dažnai vystosi nepastebimai, o jų simptomai būna nespecifiniai, todėl laiku pastebėti ir diagnozuoti kraujo vėžį yra didelis iššūkis. Apie kraujo vėžį, jo tipus, simptomus, diagnostiką bei gydymo ir profilaktikos galimybes būtina žinoti kiekvienam, siekiančiam atpažinti pirmuosius požymius ir gauti tinkamą pagalbą kuo anksčiau.
Kas yra kraujo vėžys?
Kraujo vėžys atsiranda tuomet, kai organizmo kraujo ląstelės – daugiausiai gaminamos kaulų čiulpuose – pradeda nekontroliuojamai daugintis ir netenka gebėjimo tinkamai funkcionuoti. Kraujo vėžio rūšys skiriasi pagal tai, kurio tipo ląstelės transformuojasi į piktybines – gali būti pažeidžiamos baltosios kraujo ląstelės (leukocitai), raudonosios kraujo ląstelės (eritrocitai) ar trombocitai. Šios ligos gali paveikti įvairaus amžiaus žmones – nuo vaikų iki vyresnio amžiaus suaugusiųjų.
Pagrindiniai kraujo vėžio tipai
Kraujo vėžys yra bendrinė sąvoka, apimanti kelias pagrindines ligų grupes. Dažniausiai iš jų pasitaiko leukemija, limfoma ir mieloma. Kiekvienas tipas turi savitų požymių, eiga ir gydymo ypatumus.
Leukemija
- Leukemija – tai kraujo vėžio rūšis, kai piktybinės ląstelės vystosi kaulų čiulpuose, ypač leukocitai (baltieji kraujo kūneliai). Nesaikingas jų dauginimasis slopina sveikų kraujo ląstelių gamybą, todėl vystosi anemija, padidėja infekcijų rizika ir kraujavimo tikimybė.
- Leukemijos skirstomos į ūmines ir lėtines. Ūminė leukemija (pvz., ūminė limfoblastinė arba mieloidinė leukemija) progresuoja greitai ir reikalauja neatidėliotino gydymo. Lėtinė leukemija (pvz., lėtinė limfocitinė arba mieloidinė) vystosi lėčiau ir kurį laiką gali nesukelti pastebimų simptomų.
Limfoma
- Limfoma – tai vėžys, kuriuo pažeidžiamos limfinės sistemos ląstelės. Dažniausiai limfomos vystosi iš limfocitų – imuninės sistemos ląstelių, aptinkamų limfmazgiuose, blužnyje, limfoje.
- Skiriamos dvi pagrindinės limfomos formos: Hodžkino limfoma ir ne Hodžkino limfoma. Hodžkino limfoma yra retesnė, tačiau dažnai geriau reaguoja į gydymą. Ne Hodžkino limfoma – itin įvairi ligų grupė, pasižyminti skirtinga eiga ir prognoze.
Mieloma (daugine mieloma)
- Mieloma išsivysto, kai piktybiškai transformuojasi plazminės ląstelės – specializuoti limfocitai, imunoglobulinų (antikūnų) gamintojai. Sergant mieloma, nenormalios plazminės ląstelės kaupiasi kaulų čiulpuose ir išstumia sveikas ląsteles, taip pat gamina nenormalius baltymus, galinčius pažeisti inkstus ar kitas organų sistemas.
Kraujo vėžio simptomai
Kraujo vėžys dažnai prasideda be aiškių ar labai specifinių simptomų. Tačiau ilgainiui ligos požymiai ryškėja. Svarbu žinoti simptomus, nes laiku pastebėti pokyčiai leidžia greičiau pradėti gydymą ir pagerinti prognozes.
Bendrieji simptomai
- Nuolatinis arba stiprus nuovargis, silpnumas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Karščiavimas arba prakaitavimas (ypač naktimis)
- Apetito stoka
Specifiniai požymiai
- Dažnos infekcijos – dėl sumažėjusio imuniteto
- Kraujavimo bei mėlynių atsiradimas be aiškios priežasties
- Blyškumas (anemija)
- Bėrimai arba dėmelės odoje (petechijos)
- Padidėję limfmazgiai (kakle, pažastyse, kirkšnyse)
- Skausmai ar tempimo jausmas kauluose (ypač mielomos atveju)
- Dusulys, širdies plakimo padažnėjimas
- Kaulų lūžiai (ypač sergant myeloma)
Visi šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis, ne onkologinėmis ligomis, todėl diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs išsamius tyrimus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli daugumos kraujo vėžio rūšių kilmė lieka nevisiškai aiški. Tačiau tam tikri veiksniai gali padidinti ligos riziką:
- Genetiniai pokyčiai (mutacijos leukocitų, plazminių ar kitų ląstelių DNR)
- Paveldimumas: kai kurie kraujo vėžio tipai gali turėti genetinį polinkį
- Radiacijos arba tam tikrų cheminių medžiagų (pvz., benzeno) poveikis
- Sergamumas kitomis kraujo ar imuninės sistemos ligomis
- Imunosupresija (pvz., po organų transplantacijos, gydymas imunitetą slopinančiais vaistais)
- Vyresnis amžius – kai kurios kraujo vėžio formos dažnesnės vyresniame amžiuje
- Lėtinės virusinės infekcijos: pavyzdžiui, tam tikros limfomos siejamos su Epstein-Barr virusu ar kitais virusais
Diagnostika
Kraujo vėžio diagnostika reikalauja išsamių laboratorinių ir instrumentinių tyrimų. Gydytojas įvertina simptomus ir skiria būtinuosius tyrimus:
- Tiriamas bendras kraujo vaizdas (baltųjų, raudonųjų kraujo kūnelių bei trombocitų kiekis ir išvaizda)
- Darinami kaulų čiulpų tyrimai (aspiracija ar biopsija) – nustatoma piktybinių ląstelių rūšis, jų kiekis, ląstelių branda
- Limfmazgių, vidaus organų echoskopija, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) – leidžia įvertinti ligos išplitimą
- Citogenetiniai ir molekuliniai tyrimai, padedantys identifikuoti specifines mutacijas
- Kiti specializuoti kraujo ar šlapimo tyrimai, priklausomai nuo ligos tipo (pvz., paraproteinų kiekis sergant mieloma)
Ankstyva ir tiksli diagnozė leidžia parinkti optimalų ligos gydymą bei prognozuoti eigą.
Kraujo vėžio gydymo galimybės
Kraujo vėžio gydymas priklauso nuo ligos tipo, stadijos, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir kitų individualių veiksnių. Dažniausi ir labiausiai paplitę gydymo metodai:
Chemoterapija
- Lietuvoje ir visame pasaulyje chemoterapija yra viena pagrindinių kraujo vėžio gydymo priemonių. Tai gydymas vaistais, kurie naikina greitai besidalijančias vėžines ląsteles. Nors šis būdas veikia ir sveikas ląsteles, vėžinės ląstelės ypač jautrios chemoterapiniais vaistais.
- Chemoterapija gali būti naudojama vienas arba derinyje su kitais gydymo būdais, taip pat ir siekiant sumažinti simptomus ar liga sukeliamą diskomfortą.
Radioterapija (spindulinis gydymas)
- Naudojama tam tikrais limfomų, kartais leukemijos ar mielomos atvejais. Spinduliai taikomi į pažeistas vietas (pvz., padidėjusį limfmazgį), siekiant sumažinti naviko masę ar palengvinti simptomus.
Kamieninių ląstelių persodinimas (transplantacija)
- Persodinamos pačio paciento arba donoro sveikos kraujodaros kamieninės ląstelės po intensyvios chemoterapijos ar spindulinio gydymo. Šis metodas taikomas gydant kai kuriuos ūminės leukemijos, mielomos bei limfomų atvejus, kai įprastas gydymas neefektyvus.
Taikinė (tikslinė) terapija
- Pastaraisiais metais didėja tikslinių vaistų, veikiančių specifines vėžinių ląstelių savybes ar molekulinius taikinius, panaudojimas (pvz., tirozin-kinazės inhibitoriai esant tam tikroms leukemijoms). Toks gydymas dažnai pasižymi mažesniu šalutiniu poveikiu nei klasikinė chemoterapija.
Imunoterapija
- Naujos kartos gydymo būdas, padedantis paciento imuninę sistemą nukreipti prieš vėžines ląsteles. Priklausomai nuo ligos tipo, gali būti taikomi monokloniniai antikūnai, CAR-T ląstelių terapija ar kiti inovatyvūs imuninės terapijos būdai. Dalis jų vis dar išlieka eksperimentiniai ir taikomi specializuotuose centruose arba klinikiniuose tyrimuose.
Gydymo būdo parinkimas visada yra individualus sprendimas, priimamas gydytojų komandos, atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis ir klinikinius standartus.
Komplikacijos ir prognozė
Kraujo vėžys gali lemti tiek tiesiogines komplikacijas (pavyzdžiui, organizmo infekcijos dėl sutrikusios imuninės sistemos, kraujavimas, vidaus organų pažeidimas), tiek ilgalaikes pasekmes (anemija, nuolatinis imuninės sistemos nepakankamumas). Pagrindinė gydymo komplikacija – šalutinis vaistų ir procedūrų poveikis (pykinimas, vėmimas, plaukų slinkimas, nuovargis, organų pažeidimai). Reguliarus medicininis stebėjimas yra būtinas tiek gydymo metu, tiek pasiekus remisiją.
Prognozė priklauso nuo daugybės veiksnių: kraujo vėžio tipo, stadijos nustatymo metu, organizmo reakcijos į gydymą. Kai kurios leukemijos ar limfomos formos sėkmingai gydomos ir ilgam laikui pasiekiama liga nesikartoja.
Prevencija ir savirūpa
Pilnos ir visapusiškos kraujo vėžio prevencijos nėra, tačiau tam tikros rekomendacijos gali sumažinti riziką arba padėti anksti nustatyti ligą:
- Vengti kontakto su žinomais kancerogenais (benzenas, radiacija ir kt.)
- Stiprinti imuninę sistemą – subalansuota mityba, aktyvus gyvenimo būdas, lėtinių ligų kontrolė
- Reguliarūs profilaktiniai kraujo tyrimai, ypač jei šeimos istorijoje buvo kraujo ligų
- Kreiptis į gydytoją, jei jaučiami įtartini simptomai: ilgalaikis nuovargis, nepaaiškinamas svorio kritimas, dažnos infekcijos ar kraujavimas
Būtina atminti, kad pats asmuo negali diagnozuoti ar gydyti kraujo vėžio – visus tyrimus ir gydymo sprendimus priima profesionali medikų komanda.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei kelias savaites jaučiate nuovargį, nepaaiškinamą temperatūrą, gausiai prakaituojate naktimis, ima dažnai kristi svoris, atsiranda neįprastų mėlynių ar kraujavimų, padidėja limfmazgiai, prasideda dažnos infekcijos. Tik ankstyva ir tinkama gydytojo konsultacija bei išsamūs tyrimai padeda laiku atpažinti kraujo vėžio požymius ir išsaugoti ar pailginti gyvenimą.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
