Pažastinės (vena axillaris) ir poraktinės (vena subclavia) venos trombozė yra reta, tačiau svarbi kraujagyslių liga, kuri gali turėti rimtų sveikatos pasekmių. Ši būklė reiškia kraujo krešulio (trombo) susidarymą minėtose venose, dažniausiai viršutinėje rankos dalyje ir ties krūtinės ląsta. Tinkamas ir savalaikis atpažinimas bei gydymas yra gyvybiškai svarbūs, nes trombas gali sukelti ne tik vietinius simptomus, bet ir pavojingas komplikacijas, pavyzdžiui, plaučių emboliją. Straipsnyje aptarsime pagrindines pažastinės ir poraktinės venos trombozės priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir profilaktikos priemones, remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir medicinos rekomendacijomis.
Kas yra pažastinės ir poraktinės venos trombozė?
Trombozė – tai būklė, kai kraujyje susiformuoja krešulys, kuris suretina ar visiškai užkemša venos spindį. Pažastinės ir poraktinės venos priklauso pagrindiniam veniniam tinklui, iš kurio kraujas iš viršutinių galūnių nukeliauja į širdį. Šiose venose trombozė gali būti pirminė (spontaniškai atsirandanti be akivaizdžių priežasčių) arba antrinė (sukelta išorinių ar vidinių veiksnių, pvz., mechaninio spaudimo ar infekcijos). Liga taip pat dažnai minima kaip viršutinės galūnės giliųjų venų trombozė.
Nors dauguma venų trombozių pasitaiko kojose, viršutinių galūnių trombozė sudaro apie 4–10 % visų atvejų. Nepaisant to, kad paplitimas nėra didelis, būklės diagnostika ir gydymas yra sudėtingi bei reikalauja specifinių žinių. Pažastinės ir poraktinės venos trombozė dažniausiai pasireiškia suaugusiems, tačiau gali būti nustatyta ir jauniems, fiziškai aktyviems žmonėms.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kraujagyslių trombozė dažniausiai išsivysto, kai sutrinka įprasta kraujo tėkmė, padidėja kraujo krešėjimas arba pažeidžiama kraujagyslės sienelė. Remiantis Virdžinės triados (Virchow’s triad) teorija, tai – pagrindinės priežastys, lemiančios trombozę. Pažastinei ir poraktinei venos trombozei būdingi specifiniai rizikos veiksniai.
Pirminė trombozė
- Intensyvus rankų naudojimas ir fizinis krūvis: Dažnas sunkumų kilnojimas, sportas (pvz., irklavimas, sunkioji atletika, imtynės) gali sukelti pakartotinę išorinę venos mikrotraumą.
- Tromboflebitas: Uždegiminiai procesai pačioje venoje gali paskatinti krešulio susidarymą.
- Paget–Schroetter sindromas (effort thrombosis): Tai retas sindromas, kai trombozė išsivysto dėl fizinio pertempimo, dažniausiai jauniems ir fiziškai aktyviems asmenims.
Antrinė trombozė
- Venų kateteriai ir intraveninė terapija: Nuolatinis centrinio veninio kateterio įvedimas (naudojamas ilgam gydymui, chemoterapijai, ilgalaikiam maitinimui) yra dažna antrinės trombozės priežastis.
- Trauma ar chirurginė intervencija: Pečių juostos, raktikaulio lūžiai, operacijos srityje gali pažeisti veną ir paskatinti trombozę.
- Vėžys: Onkologinės ligos, ypač krūties, plaučių ar limfomos, didina trombozės riziką dėl padidėjusio bendro kraujo krešėjimo.
- Hormoninė terapija ar nėštumas: Estrogenų vartojimas (pvz., kontraceptikai) ir nėštumas gali sustiprinti kraujo polinkį krešėti.
- Imobilizacija ar ilgalaikė rankos nejudra: Dėl traumos ar gydymo ranka gali ilgai būti imobilizuota, sutrinka kraujo cirkuliacija.
- Kiti veiksniai: Autoimuniniai sutrikimai, įgimti ar įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai, nutukimas, dehidracija.
Simptomai
Pažastinės ir poraktinės venos trombozės klinikinė išraiška priklauso nuo trombo dydžio, vietos ir nuo to, ar įsitraukia kitos venos. Kai kurie pacientai gali jausti tik lengvą diskomfortą, kiti – ryškius simptomus.
- Pabrinkusi, skausminga ranka: Dažniausias požymis – staigus ar progresuojantis rankos, ypač pažasties ar viršutinės rankos dalies, patinimas.
- Rankos sunkumo, tempimo, skausmo jausmas: Skundai gali didėti judant ar ilgai laikant ranką nuleistą.
- Melsva arba paraudusi oda: Venų trombozė gali sukelti matomą rankos išorinį spalvos pokytį, ypač jei trombas didelis.
- Matomos paviršinės venos: Dėl užsikimšimo giliosiose venose padidėja spaudimas, todėl gali išryškėti paviršinės (poodinės) venos – jos tampa matomos ar net išsipūtusios.
- Ribotas judrumas: Patinimas ir skausmas gali trukdyti visaverčiam rankos naudojimui.
- Rečiau: Karščiavimas, bendras silpnumas, rankos jautrumo sutrikimai ar net krūtinės skausmas (jei pasitaiko plaučių embolija).
Simptomai dažnai vystosi staiga, tačiau kai kuriais atvejais būklė gali būti besimptomė ir nustatoma atsitiktinai, pavyzdžiui, atliekant tyrimus dėl kitos priežasties.
Diagnostika
Kai įtariama pažastinės ar poraktinės venos trombozė, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Diagnozei nustatyti dažniausiai taikomi šie metodai:
- Medicininė apžiūra: Gydytojas įvertina simptomus, rizikos veiksnius, paciento anamnezę ir apžiūri ranką.
- Ultragarsinis tyrimas su Dopleriu: Dažniausiai naudojamas pirmo pasirinkimo metodas. Leidžia vizualizuoti trombą, įvertinti kraujo tėkmę.
- Kraujo tyrimai: Gali būti vertinamas D-dimerų kiekis (rodiklis, netiesiogiai liudijantis apie trombozę), tačiau jis nėra specifinis viršutinės galūnės trombozei.
- Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso venografija: Naudojama sudėtingesniais ar neaiškiais atvejais, kai reikia detalesnio vaizdo, arba įtariant plaučių emboliją.
- Flebografija: Tai kontrastinis rentgeno tyrimas, šiuo metu atliekamas retai, daugiausia, kai reikia įvertinti intervencinio gydymo galimybes.
Diagnostika turi būti atliekama prižiūrint gydytojui ir tik pradžiai patvirtinus trombozę galima svarstyti gydymo galimybes.
Gydymas
Pažastinės ir poraktinės venos trombozės gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, paciento amžiaus, bendraamžių ligų ir kitų individualių veiksnių. Gydymo tikslai:
- Sustabdyti trombo augimą ir minimizuoti plaučių embolijos riziką.
- Pagerinti kraujo apytaką rankoje ir sumažinti simptomus.
- Užkirsti kelią pakartotinei trombozei ir lėtinių komplikacijų vystymuisi.
Medikamentinis gydymas
- Antikoaguliantai: Standartinis gydymas – kraujo skiedikliai, tokie kaip mažos molekulinės masės heparinas (LMWH), varfarinas ar tiesioginiai geriamieji antikoaguliantai (apiksabanas, rivaroksabanas, dabigatranas). Gydymas paprastai trunka 3–6 mėnesius arba ilgiau, jei yra rizikos veiksnių.
- Fibrinolitinė (trombą tirpdanti) terapija: Naudojama retais atvejais, kai trombozė labai didelė ar gresia reikšmingas funkcijos praradimas. Gali būti taikoma tik ligoninėje, griežtai vertinant rizikas ir naudą.
- Skausmo ar edemos valdymas: Taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), kartais – analgetikai, kompresinė terapija.
Chirurginis gydymas ir intervencinės procedūros
- Trombo šalinimas (trombektomija): Atliekamas retais atvejais, kai medikamentinis gydymas nėra veiksmingas arba kai kyla funkcijos praradimo grėsmė.
- Kateterinė trombolizė: Pritaikant specialius kateterius, vaistas suleidžiamas tiesiai į trombą – šis būdas skiriamas atrinktoms pacientų grupėms.
- Thoracic outlet sindromo korekcija: Jei trombozė susijusi su viršutinės krūtinės ląstos užspaudimu (suspaudimo sindromu), kartais atliekamos chirurginės operacijos venai atlaisvinti.
Būtini individualūs sprendimai, étalinant gydymo naudą ir galimas komplikacijas. Visi aukščiau aprašyti intervenciniai gydymo būdai taikomi tik gydytojui nustačius, kad paciento būklė to reikalauja.
Komplikacijos
- Plaučių embolija: Dažniausiai pasitaikanti ir pavojingiausia komplikacija, kai trombo fragmentas nukeliauja į plaučius sukelia kvėpavimo nepakankamumą ar net staigią mirtį.
- Posttrombozinis sindromas: Užsitęsęs rankos tinimas, lėtinis skausmas, odos pokyčiai ir sumažėjęs jos funkcionalumas.
- Pakartotinė trombozė: Ypač jei nepašalinami rizikos veiksniai arba sergama lėtinėmis ligomis.
Profilaktika
Kiekvienam, ypač turinčiam rizikos veiksnių, svarbu laikytis rekomendacijų, padedančių sumažinti trombozės riziką:
- Nevartoti hormoninių preparatų be gydytojo paskyrimo.
- Saugoti ranką nuo traumų, ypač, jei padidėjusi trombozės rizika.
- Vengti ilgalaikio imobilizacijos, reguliariai judinti ranką po operacijų ar traumų (jei leidžia gydytojas).
- Kontroliuoti lėtines ligas (pvz., cukrinį diabetą, vėžį, nutukimą).
- Gerti pakankamai skysčių, ypač esant intensyviam fiziniam krūviui ar karščiui.
- Gydytojui rekomendavus – naudoti profilaktinius antikoaguliantus, ypač rizikos grupės pacientams.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kilus staigiam ar ryškiam rankos patinimui, skausmui, odos mėlynavimui, sunkumui judėti, taip pat pasireiškus dusuliui, krūtinės ar nugaros skausmui – būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.
Pabaigos rekomendacijos
Pažastinės ir poraktinės venos trombozė – reta, bet potencialiai pavojinga būklė, reikalaujanti dėmesio ir kvalifikuotos medicininės priežiūros. Kuo skubiau atpažinus simptomus ir pradėjus gydymą, galima žymiai sumažinti komplikacijų riziką. Svarbu žinoti esamus rizikos veiksnius, laikytis profilaktikos principų ir pasikonsultuoti su gydytoju dėl jums tinkamiausio gydymo ar rekomendacijų. Straipsnis parengtas remiantis naujausia medicinos literatūra (Mayo Clinic, UpToDate, Healthline, WebMD, Europos kraujagyslių chirurgų asociacijos gairėmis) ir skirtas tik informaciniams tikslams. Savidiagnostika ir savigyda gali būti pavojingos – pasitikėkite savo sveikatos specialistais.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
