Pastaraisiais metais probiotikai tapo viena iš populiariausių temų sveikatos srityje ir dažnai minimi kaip būdas pagerinti žarnyno veiklą, stiprinti imunitetą ar net pagerinti nuotaiką. Daugelis žmonių rinkasi probiotinius papildus ar maisto produktus tikėdamiesi įvairios naudos, tačiau ar tikrai visi gauna teigiamų rezultatų? Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra probiotikai, kaip jie veikia organizmą, kam jie gali padėti ir kokiems žmonėms jų nauda gali būti ribota.
Probiotikai: kas tai ir kaip jie veikia?
Probiotikai – tai gyvos bakterijos ir mielės, kurios yra naudingos mūsų sveikatai, ypač žarnyno mikrobiotai. Dažniausiai probiotikai siejami su tokiomis bakterijų rūšimis kaip Lactobacillus, Bifidobacterium ar Saccharomyces. Nedideliais kiekiais jie natūraliai randami jogurte, raugintuose produktuose, taip pat jų galima įsigyti kaip papildų kapsulėmis ar milteliais.
Žarnynas – sudėtinga ekosistema, kurioje gyvena trilijonai mikroorganizmų. Probiotikai, patekę į virškinamąjį traktą, gali konkurencingai varžytis su kenksmingomis bakterijomis, stiprinti žarnyno gleivinę, skatinti imuninių ląstelių veiklą ar slopinti uždegiminius procesus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvieno žmogaus mikrobiotos sudėtis yra unikali ir į vaizdą įsilieja daug įvairių veiksnių: mityba, amžius, stresas, vartojami vaistai, genetika.
Kokiems žmonėms probiotikai naudingiausi?
Pažeista žarnyno mikrobiota po ligų ar antibiotikų
Pagrindinė situacija, kada probiotikų nauda yra pagrįsta moksliniais tyrimais, – tai pusiausvyros sutrikimas žarnyne vartojus antibiotikus. Antibiotikai dažnai naikina ne tik ligas sukeliančias, bet ir gerąsias bakterijas, todėl gali pasireikšti virškinimo sutrikimai bei padidėja infekcijų (pavyzdžiui, Clostridium difficile) rizika. Kelių tyrimų apžvalgos rodo, kad probiotikų vartojimas kartu su antibiotikais arba po jų mažina su antibiotikais susijusio viduriavimo riziką.
Lėtiniai virškinamojo trakto sutrikimai
Probiotikai gali būti naudingi sergantiems dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), chronišku viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Kai kurios iš Lactobacillus arba Bifidobacterium padermių gali sumažinti pilvo pūtimą, palengvinti skausmą ar pagerinti tuštinimosi dažnį. Visgi, efektas labai individualus – ne visiems sergantiesiems DŽS ar kitomis panašiomis ligomis probiotikai duoda apčiuopiamą pagerėjimą.
Vaikai ir kūdikiai
Kai kurie probiotikai gali būti naudingi kūdikiams, linkusiems į koliką ar viduriavimą, ypač vartojant antibiotikus ar keliaujant. Tačiau labai svarbu pasitarti su gydytoju dėl konkrečių padermių ir formos, nes mažų vaikų organizmas jautresnis, o tyrimai dėl ilgalaikio saugumo tebėra riboti.
Ar visi gauna naudos iš probiotikų?
Unikalumas – svarbus veiksnys
Nors bendros gairės apie probiotikų naudą žarnyno sveikatai vyrauja, padidinto efektyvumo visiems tikėtis neverta. Įvairūs klinikiniai tyrimai rodo, kad reakcija į probiotikus smarkiai priklauso nuo asmeninės mikrobiotos, sveikatos būklės, net gi mitybos. Kai kuriems žmonėms probiotikų papildai nedaro jokios pastebimos įtakos ar net sukelia nemalonių pojūčių (pilvo pūtimas, laisvesnės išmatos).
Dėl šios priežasties dažnas klausimas – kas lemia probiotikų poveikio skirtumus? Pasirodo, probiotikai lengvai praeina žarnyną ir tik išimtiniais atvejais „įsitvirtina“ žmogaus mikrobiotoje ilgam laikui. Dažnai jų suteikiama nauda – laikina. Be to, tų pačių rūšių, tačiau skirtingų padermių (štamų) probiotikai skiriasi efektyvumu.
Kada probiotikus geriau vartoti atsargiai ar jų vengti?
- Imunosupresija ar rimtos sveikatos problemos. Žmonėms su silpnu imunitetu (vėžio gydymas, organų persodinimas, sunkios lėtinės ligos) gerai apgalvotas pasitarimas su gydytoju būtinas. Nors labai reta, kai kurios gyvos bakterijos gali išplisti kraujyje ar sukelti infekcijų.
- Lėtinės ligos, operacijos. Po sudėtingų žarnyno operacijų, esant žarninės sienelės pažeidimui, probiotikų saugumas nėra garantuotas.
- Maži kūdikiai ar priešlaikiniai naujagimiai. Jų žarnyno barjeras vis dar formuojasi, todėl bet kokie papildai tik su mediko priežiūra.
Probiotikų mitai ir realybė
Mitas: „Probiotikai gerina sveikatą visiems ir visada“
Tiesa ta, kad moksliniai tyrimai patvirtina probiotikų naudą tik tam tikrose situacijose ar grupėse. Probiotikai nėra universalus sprendimas nei virškinimui, nei imunitetui.
Mitas: „Kuo daugiau gyvų kultūrų, tuo geriau“
Ne kiekvienas produktas, pažymėtas „probiotinis“, yra tikrai naudingas. Bakterijų kiekis, rūšis ir padermė svarbūs efektyvumui. Kai kurios papildų formos neapsaugo bakterijų nuo skrandžio rūgščių – taip dalis jų nepasiekia žarnyno. Skaitykite etiketes, rinkitės žinomus gamintojus ir konsultuokitės su specialistais.
Mitas: „Probiotikai išspręs bet kokius virškinimo sutrikimus“
Lėtiniai ar sunkūs virškinimo sutrikimai dažnai reikalauja išsamesnio ištyrimo bei gydymo. Probiotikai gali palengvinti simptomus, bet tik retai išgydo pagrindinę ligos priežastį.
Kaip pasirinkti probiotikus ir ką žinoti
- Atsižvelkite į savo būklę – kokiu tikslu norite vartoti probiotikus. Išsirinkite produktus, kurių efektyvumas tam tikrai indikacijai įrodytas mokslu.
- Rinkitės patikimus gamintojus ir atkreipkite dėmesį į etiketėje nurodytą konkrečią bakterijų rūšį, padermę ir gyvųjų kultūrų kiekį.
- Neviršykite rekomenduojamos dozės – daugiau nebūtinai reiškia geriau.
- Rezultato tikėkitės per kelias savaites; jeigu nepastebite pagerėjimo ar jaučiate pablogėjimą, pasitarkite su gydytoju.
- Reguliarūs žarnyno sutrikimai – signalas ne savarankiškai gydytis, o kreiptis į gydytoją.
Išvados: ar verta vartoti probiotikus?
Probiotikai gali būti naudingas papildas po antibiotikų kurso ir esant tam tikriems virškinimo sutrikimams, tačiau ne visa nauda patvirtinta kiekvienam žmogui. Gera žarnyno mikrobų pusiausvyra paprastai palaikoma valgant įvairių skaidulinių, fermentuotų maisto produktų, ribojant perdirbtą cukrų, dažnai judant ir išvengiant streso. Prieš pradedant vartoti probiotikus pravartu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitus vaistus. Galiausiai, individualus požiūris ir kritinis vertinimas padės priimti sąmoningus sprendimus dėl probiotinių papildų naudojimo.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
