Reumatoidinis artritas (RA) – tai lėtinė autoimuninė liga, pažeidžianti sąnarius. Nors šis sutrikimas gali paveikti ir kitus organus, daugiausia jis sukelia sąnarių uždegimą, jų skausmą, patinimą ir funkcijos sutrikimus. Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra reumatoidinis artritas, kokie jo simptomai, priežastys, diagnostika, gydymo būdai bei kaip galima palengvinti gyvenimą sergant RA.
Kas yra reumatoidinis artritas?
Reumatoidinis artritas – tai sisteminė autoimuninė liga, kai imuninė sistema, kuri paprastai saugo organizmą nuo infekcijų, klaidingai puola paties žmogaus audinius, dažniausiai sąnarių gleivinę. Dėl to išsivysto uždegimas, ilgainiui sukeliantis sąnarių pažeidimus, deformacijas ir judėjimo apribojimus.
Dažniausiai pažeidžiami sąnariai:
- Rankų pirštų sąnariai
- Riešai
- Kojų pirštų sąnariai
- Kulkšnys
- Alkūnės, keliai, pečiai
Reumatoidinio artrito simptomai
Simptomai dažnai prasideda nepastebimai, progresuoja palaipsniui. Ligos požymiai gali būti:
- Sąnarių skausmas, jautrumas, patinimas
- Rytinis sąnarių sustingimas, trunkantis ilgiau nei 30 minučių
- Raumenų silpnumas, nuovargis
- Bendras silpnumas, sumažėjęs apetitas, kartais temperatūra
- Laikui bėgant – sąnarių deformacijos, judesių apribojimas
Kiti galimi simptomai:
- Sausa akis ir burna (dėl antrinio Sjögreno sindromo)
- Odos mazgeliai prie sąnarių
- Kraujo pokyčiai: mažakraujystė
- Pažeidimai kituose organuose – širdyje, plaučiuose
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli reumatoidinio artrito priežastis nėra žinoma. Manoma, kad ligai vystytis įtakos turi keletas tarpusavyje susijusių veiksnių:
- Paveldimumas. Ženkliai padidėja polinkis sirgti, jei šeimoje jau yra RA sergančiųjų.
- Hormonai. Liga dažniau nustatoma moterims, ypač tarp 30-50 metų.
- Infekcijos. Įtariama, kad kai kurie virusai ar bakterijos gali suaktyvinti autoimunines reakcijas.
- Rūkymas – reikšmingai didina susirgimo riziką ir pablogina ligos eigą.
- Antsvoris, stresas ir kitos aplinkos sąlygos.
Autoimuniniu atsaku imuninė sistema ima naikinti gleivinės ląsteles (sinoviją) ir vystosi uždegimas. Ilgainiui pažeidžiamos kremzlės, kaulai, sausgyslės ir raiščiai.
Kaip atpažinti RA? Diagnostika
Ankstyva reumatoidinio artrito diagnostika leis išvengti didesnių komplikacijų. Įtariant RA, svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją reumatologą. Diagnozavimui taikomi šie metodai:
- Sąnarių apžiūra, apklausa apie simptomus
- Kraujo tyrimai dėl uždegimo žymenų (CRB, ESR), autoimuninių antikūnų (reumatoidinis faktorius, anti-CCP)
- Rentgeno nuotraukos, echoskopija ar MRT sąnarių pokyčiams nustatyti
Diagnozę patvirtina kelių kriterijų visuma: tipinės klinikinės apraiškos, laboratoriniai ir radiologiniai duomenys.
Reumatoidinio artrito gydymas
Šiuolaikinis RA gydymas – tai kompleksinė, ilgalaikė ir individualiai parenkama terapija. Ji siekia mažinti uždegimą, valdyti ligos simptomus, išvengti sąnarių pažeidimų ir gerinti gyvenimo kokybę.
Vaistai
- Pradžioje dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), malšinantys skausmą ir tinimą.
- Ligos eigą modifikuojantys vaistai (DMARD) – metotreksatas, leflunomidas, sulfasalazinas ir kt.
- Biologinė terapija, skirta sudėtingesniais atvejais (TNF inhibitoriai, IL-6 inhibitoriai ir kt.).
- Glikokortikosteroidai – vartojami trumpam uždegimo kontrolei, tačiau ilgesnėms dozėms gali būti šalutinio poveikio.
Nevaistinės priemonės
- Reguliari kineziterapija – stiprina raumenis, gerina sąnarių judrumą.
- Ergoterapija – padeda prisitaikyti ir išvengti traumų buityje.
- Psichologinis palaikymas, streso valdymas.
Chirurginis gydymas
Progresuojančių deformacijų ar sunkaus funkcijos sutrikimo atvejais gali būti taikomas sąnario protezavimas ar korekcinės operacijos.
Praktiniai patarimai sergantiesiems RA
Kasdienybės valdymas
- Laikytis gydytojo paskirtos vaistų vartojimo tvarkos.
- Nuolat lankyti kineziterapijos užsiėmimus.
- Neskubėti pradėjus dieną. Skirkite laiko sąnarių „apšilimui“, lengvam judesių pratimui prieš kylant iš lovos.
- Naudoti specialius pagalbinius įrankius (didesnės rankenos šakučiams, rašikliams, karštos/šaltos kompresas).
- Saugoti sąnarius nuo papildomo krūvio – dažniau ilsėtis, netempti sunkių daiktų.
Mitybos rekomendacijos
- Stengtis vartoti priešuždegiminę mitybą: daugiau daržovių, vaisių, riešutų, žuvies, pilno grūdo produktų, alyvuogių aliejaus.
- Vengti daug gyvulinių riebalų, perdirbto maisto, balto cukraus.
- Būtina palaikyti sveiką kūno svorį – antsvoris didina sąnarių apkrovą ir uždegimines reakcijas.
- Pasitarti su gydytoju dėl papildų vartojimo (vitaminas D3, kalcis, omega-3 riebalų rūgštys).
Fizinis aktyvumas
- Rinkitės saikingą, bet reguliarų judėjimą: vaikščiojimą, vandens pratimus, gimnastiką.
- Venkite judesių, stipriai apkraunančių sergančius sąnarius, bet nelaikykite jų visiškai nejudrių.
- Konsultuokitės su kineziterapeutu dėl tinkamiausių pratimų kasdienei mankštai.
Emocinė sveikata ir sergančiųjų bendruomenės
- Daugeliui naudinga prisijungti prie pagalbos ar savipagalbos grupių.
- Kreiptis psichologo pagalbos susidūrus su emociniais sunkumais, depresija, nerimu.
- Kokybiškas miegas, streso mažinimas padeda valdyti skausmą.
Reumatoidinio artrito eiga ir galimos komplikacijos
RA eiga labai individuali. Dalis sergančiųjų patiria periodinius paūmėjimus ir remisijas, kitų būklė progresuoja palaipsniui. Negydomas ar blogai valdomas reumatoidinis artritas gali sukelti:
- Nuolatinį sąnarių skausmą ir deformacijas
- Judėjimo, savarankiškumo apribojimus
- Lėtinį nuovargį, miego sutrikimus
- Kardiovaskulines, plaučių, inkstų komplikacijas
- Sumažėjusią gyvenimo kokybę
Anksti pradėjus gydymą, šiuolaikinė medicina dažnai leidžia pasiekti ilgalaikę ligos kontrolę, sumažinti neįgalumo ir komplikacijų riziką.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei atsirado ilgiau nei 2–3 savaites trunkantys sąnarių skausmai, ypač kartu su patinimu ar rytiniu sustingimu.
- Pastebėjote sąnarių judesių ribotumą arba besikartojantį nuovargį be aiškios priežasties.
- Vystosi odos, raumenų ar bendros sveikatos pokyčiai.
- Ligos paūmėjimo metu – bendras silpnumas, sparčiai didėjantis skausmas ar temperatūra.
Nedelskite – reumatologo konsultacija ir diagnostika gali padėti išvengti didesnių pažeidimų ir pagerinti gyvenimo perspektyvas.
Kaip gyventi aktyviai su reumatoidiniu artritu?
Moderni reumatologinė priežiūra leidžia daugeliui sergančiųjų ir toliau džiaugtis aktyviu, visaverčiu gyvenimu. Štai keli patarimai:
- Priimkite ir prisitaikykite prie galimų pokyčių – išmokite naujų būdų atlikti kasdienes užduotis.
- Palaikykite nuolatinį ryšį su gydytoju – adaptuokite gydymą pagal poreikį.
- Palaikykite socialinį, emocinį aktyvumą – bendraukite, keliaukite, atraskite mėgstamų hobių.
- Nuolat domėkitės naujais gydymo būdais ir technologijomis, skaitykite patikimą informaciją.
- Rūpinkitės visais sveikatos aspektais: mityba, judėjimu, poilsiu, emocine pusiausvyra.
Pabaiga
Reumatoidinis artritas – nepagydoma, bet valdomą eigą turinti liga. Ankstyvas ištyrimas, tinkamas ilgalaikis gydymas, dėmesys gyvenimo būdui leidžia daugumai sergančiųjų išlaikyti gyvenimo kokybę, neprarasti savarankiškumo. Susidūrus su pirmaisiais simptomais, svarbiausia – atsakingas požiūris į savo sveikatą ir profesionali gydytojų komandos pagalba.
Sapnų simbolikos tyrinėtoja, rašytoja ir intuicijos mentorė, kurios tekstai apjungia senąsias sapnų interpretacijos tradicijas ir šiuolaikinę psichologiją. Ji tiki, kad sapnai – tai mūsų pasąmonės laiškai, padedantys suprasti ne tik save, bet ir giliau pažvelgti į gyvenimo kryptis. Gabija rašo tiek esė apie sapnų reikšmę, tiek praktinius vadovus, kaip suprasti pasikartojančius motyvus ar paslėptus jausmus, atsiskleidžiančius per naktines vizijas. Jos tekstuose dažnai pinasi mitologija, gamtos simboliai ir subtili intuicija, kviečianti skaitytoją pasinerti į sapnų pasaulio gelmes.
