Galbūt dar neužstrigo mintyse, tačiau dažnas mūsų pasirinkimas atsisėsti ant darbo kėdės gali daryti daugiau žalos nei naudos. Augančios sėdėjimo valandos kasdien jau daugelį metų siejamos su įvairiomis sveikatos problemomis, bet ar žinojote, kad sėdėjimas lemia ir jūsų psichikos sveikatą? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šis kasdienis įprotis gali tapti mūsų psichikos blogiausiu priešu ir ką galime padaryti, kad tai pakeistume.
Nematoma sėdėjimo kaina
Nors sėdėjimas gali atrodyti kaip prasminga kasdienio darbo dalis, mokslininkai vis dažniau akcentuoja šio įpročio tamsiąsias puses. Daug sėdintys žmonės ne tik patiria daugiau fizinių problemų, tokių kaip stuburo iškrypimai ar nutukimas, bet ir kenčia nuo padidėjusio psichikos sutrikimų pavojaus, tarp kurių yra depresija ir nerimas.
Sėdėjimas ir depresija: nepastebimas ryšys
Depresija yra kompleksinė psichikos liga, pasižyminti ilgalaikiu liūdesiu ir motyvacijos stoka. Naujausi tyrimai rodo, kad ilgai sėdimas darbas gali pabloginti depresijos simptomus. Tai iš dalies lemia sumažėjęs fizinio aktyvumo lygis, kuris neigiamai veikia smegenų chemines medžiagas, atsakingas už gerą nuotaiką, tokias kaip serotoninas ir dopaminas.
Nerimas: kaip sėdėjimas prisideda
Be depresijos, šiuolaikinis gyvenimo būdas, kuriame dominuoja sėdėjimas, didina ir nerimo jausmą. Sėdėjimas ilgą laiką neleidžia organizmui atliepti natūralios stresą mažinančios reakcijos – judėjimo, kuris padeda sumažinti kortizolio lygį ir pagerinti savijautą. Tai gali paskatinti stresą, nervingumą ir įtampą.
Kaip sumažinti sėdėjimo poveikį psichikai
Gera žinia – yra būdų, kaip sumažinti sėdėjimo neigiamą poveikį jūsų psichikos sveikatai. Keletas pokyčių gali stipriai pakeisti jūsų savijautą ir nuotaiką.
Judėjimas per pertraukėles
Siekiant sumažinti ilgalaikio sėdėjimo poveikį, svarbu reguliariai daryti pertraukas ir judėti. Įterpiant trumpos kineziterapijos sesijas, darbo pertraukojų metu galima pagerinti kraujotaką, sumažinti raumenų įtampą ir palaikyti energiją. Net 5-10 minučių trukmės pasivaikščiojimai gali būti naudingi.
Pasirinkti stovėjimo variantus
Jei jūsų darbo vieta yra nuotolinė ar lanksti, galite apsvarstyti galimybę naudoti stovimo darbastalio alternatyvas. Tai ne tik pagerins laikyseną, bet ir padės išvengti ilgalaikio sėdėjimo padarinių. Stovėjimas darbe padeda gerinti kraujotaką ir sumažina raumenų skausmus.
Prasta nuotaika – laikas judėti
Kitas svarbus aspektas – fizinio aktyvumo integracija į kasdienę rutiną. Įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, todėl įtraukite bent 30 minučių vidutinio intensyvumo judesio, tokių kaip bėgimas, joga ar treniruotės.
Išvada
Ilgos valandos, praleistos sėdint, gali tapti pavojingu psichikos sveikatos priešu, jei į tai neatsižvelgiama. Sužinoję apie ryšį tarp sėdėjimo ir psichikos sveikatos problemų, galime pradėti aktyviai valdyti savo gyvenimo būdą ir užtikrinti savo gerą savijautą. Svarbiausia – nedelsdami imkitės veiksmų, kad sumažintumėte savo kasdienės rutinos sėdėjimo poveikį, ir suteikite savo psichikai galimybę būti sveikai bei stipriai.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
