Skrandžio vėžys ir pagrindiniai ligos simptomai bei gydymo būdai

Skrandžio vėžys yra viena iš labiausiai paplitusių onkologinių ligų pasaulyje. Nors pastaraisiais dešimtmečiais sergamumas šia liga kai kuriose šalyse sumažėjo, vis dar nemažai žmonių susiduria su rimtomis šios ligos pasekmėmis. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali ženkliai pagerinti išgyvenamumą, todėl svarbu žinoti pagrindinius rizikos veiksnius, simptomus, diagnostikos metodus bei gydymo galimybes.

Kas yra skrandžio vėžys?

Skrandžio vėžys – tai piktybinis navikas, išsivystantis skrandžio gleivinėje. Dažniausias jos tipas – adenokarcinoma, sudaranti apie 90–95 % visų atvejų. Kiti retesni tipai – limfomos, stromaliniai navikai, neuroendokrininiai navikai. Vėžys gali išplisti į stemplę, žarnyną, o pažengusiais atvejais – į kitus vidaus organus ar limfmazgius.

Rizikos veiksniai

Nors tikslios skrandžio vėžio priežastys dažnai nežinomos, yra nustatyti keli pagrindiniai rizikos veiksniai:

• Helicobacter pylori – šios bakterijos infekcija laikoma reikšmingu veiksniu, susijusiu su lėtiniu gastritu, opa ir vėžiu.
• Rūkymas – padidina riziką vystytis skrandžio vėžiui.
• Nesaikingas sūdyto, rūkyto maisto vartojimas – stipriai sūdyti ar rūkyti produktai gali ilgainiui dirginti gleivinę.
• Mažas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas.
• Alkoholio vartojimas.
• Genetinė predispozicija – paveldimumo įtaka ypač svarbi šeimos nariams, turintiems skrandžio vėžio atvejų.
• Lėtinės ligos – atrofinis gastritas, skrandžio polipai ar buvę operacijos dėl skrandžio opų.
• Amžius – dažniau serga vyresni nei 50 metų asmenys.
• Vyrų lytis – vyrams skrandžio vėžys diagnozuojamas dažniau nei moterims.

Skrandžio vėžio simptomai

Pradinėse stadijose skrandžio vėžys dažnai nesukelia specifinių simptomų. Dėl to liga dažnai nustatoma vėlyvose stadijose. Į kokius požymius verta atkreipti dėmesį?

• Nepaaiškinamas ir ilgalaikis virškinimo sutrikimas (dispepsija, pilnumo jausmas po valgymo, pykinimas, vėmimas);
• Pilvo skausmai ar diskomfortas;
• Staigus, nepaaiškinamas svorio kritimas;
• Apetito sumažėjimas ar pasikeitimas;
• Nepaaiškinamas nuovargis ar silpnumas;
• Kraujas išmatose ar vėmimo metu (gali būti tamsios, smalos spalvos išmatos);
• Rijimo sutrikimai (dažnesni stemplės srityje lokalizuotiems navikams);
• Anemijos požymiai, kai organizmui trūksta geležies dėl lėtinio kraujavimo.

Reikia nepamiršti, kad šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis, mažiau pavojingomis virškinamojo trakto ligomis, tačiau užsitęsus jiems būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.

Diagnostikos metodai

Kuo anksčiau nustatomas skrandžio vėžys, tuo efektyvesnis gydymas ir geresnė prognozė. Dažniausi diagnostikos būdai yra:

• Endoskopija (gastroskopija) – leidžia tiesiogiai apžiūrėti skrandžio gleivinę, paimti biopsiją ir įvertinti pakitimus.
• Biopsija – histologiniam ištyrimui iš pažeistų vietų paimti audiniai padeda patvirtinti vėžio diagnozę.
• Radiologiniai tyrimai – ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinis rezonansas (MR), kurie padeda įvertinti vėžio išplitimą.
• Kraujo tyrimai – gali parodyti anemiją (geležies, vitamino B12 trūkumą), kartais atliekami navikinių žymenų tyrimai.
• Bario rentgenoskopija – naudojama retai, tačiau gali papildomai padėti įvertinti skrandžio būklę.

Ligos stadijos

Skrandžio vėžys skirstomas į kelias stadijas nuo I iki IV. Stadija priklauso nuo naviko dydžio, išplitimo į gilesnius gleivinės sluoksnius, limfmazgių pažeidimo ir tolimesnių metastazių. Tikslus ligos stadijos nustatymas yra svarbus ruošiant gydymo taktiką.

Gydymo galimybės

Gydymo pasirinkimą lemia ligos stadija, paciento bendroji būklė, amžius, gretutinės ligos. Dažniausi gydymo būdai:

• Chirurginis gydymas – pagrindinis metodas, kai įmanoma pašalinti visą naviką (radikalioji gastrektomija ar skrandžio dalies pašalinimas);
• Chemoterapija – vaistai sunaikina vėžines ląsteles, gali būti taikoma prieš operaciją (neoadjuvantinė), po jos (adjuvantinė) arba pažengusiu atveju paliatyviai;
• Radioterapija – retai naudojama šiai ligai, dažniau – kaip pagalbinė priemonė;
• Tikslinė terapija – skiriama tam tikrais atvejais, kai navikas turi specifinių genetinių pokyčių;
• Imunoterapija – naujesnis gydymo būdas, tinkantis daliai pacientų, sergančių pažengusiu skrandžio vėžiu.

Gydymą papildo dietologo, psichologo, slaugytojų, bendrosios praktikos gydytojų pagalba. Ilgalaikė stebėsena būtina siekiant laiku pastebėti atkryčius ar komplikacijas.

Reabilitacija ir gyvenimo kokybės gerinimas

Skrandžio vėžio gydymas dažnai yra ilgas ir sudėtingas procesas. Svarbu tinkamai pasirūpinti tiek fiziniu, tiek emociniu pacientų komfortu po operacijų ar gydymo kursų. Keli svarbūs patarimai:

• Individuali dieta – po skrandžio dalies, o kartais ir viso skrandžio pašalinimo gali tekti keisti valgymo įpročius: valgyti mažomis porcijomis 5–6 kartus per dieną, vengti aštraus, riebalų gausaus, sunkiai virškinamo maisto;
• Reguliarus gydytojų stebėjimas – laiku nustatyti gydymo komplikacijas bei ankstyvus atkryčio požymius;
• Fizinis aktyvumas pagal galimybes – atkuria jėgas, stiprina imunitetą ir nuotaiką, padeda palaikyti raumenų masę;
• Psichologinė pagalba – pokalbiai su psichologais ar dalyvavimas paramos grupėse padeda susidoroti su emociniais iššūkiais;
• Neforsuoti grįžimo į įprastą gyvenimą – suvokti, kad atsigavimas yra procesas, kuriam reikia laiko ir kantrybės.

Komplikacijos ir atkrytis

Net ir sėkmingai pavykus gydymui, gali kilti tam tikrų komplikacijų ar ligos atkryčio rizika:

• Svorio netekimas ir maistinių medžiagų trūkumas – dažna po operacijos pasekmė;
• Virškinimo sutrikimai – pilnumo jausmas, pilvo pūtimas, viduriavimas;
• Šansai atsinaujinti vėžiui priklauso nuo ligos stadijos nustatymo ir gydymo radikalumo;
• Atsinaujinus ligai, dažniausiai taikoma paliatyvi pagalba – tikslas mažinti simptomus ir pagerinti likusio gyvenimo kokybę.

Profilaktika – kaip sumažinti riziką?

Nors visiškai išvengti skrandžio vėžio neįmanoma, gyvenimo būdo korekcijos ir reguliarūs patikrinimai gali sumažinti riziką:

• Vengti nesaikingo rūkyto, sūdyto, apdoroto maisto vartojimo;
• Didinti daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų kiekį racione;
• Atsisakyti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą;
• Gydyti ir stebėti H. pylori infekciją, ypač sergantiems lėtiniu gastritu ar skrandžio opomis;
• Reguliariai atlikti patikros tyrimus, jei yra padidėjusi šeiminė rizika;
• Laiku reaguoti į besitęsiančius ar naujai atsiradusius virškinimo trakto simptomus.

Svarbiausi klausimai ir atsakymai

Ar skrandžio vėžys paveldimas?

Paveldimumas vaidina tam tikrą vaidmenį, tačiau dažniausiai liga pasireiškia derinantis keliems rizikos veiksniams. Yra paveldimų sindromų (pvz., paveldimas difuzinis skrandžio vėžys), kai rizika padidėja.

Ar galima visiškai pasveikti?

Jei skrandžio vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje ir tinkamai gydomas, tikimybė visiškai pasveikti būna gana didelė. Pažangiais atvejais liga gali būti kontroliuojama, tačiau išgyvenamumo rezultatai prastesni.

Kiek dažnai reikia tikrintis?

Jei yra papildomų rizikos veiksnių ar šeimoje pasitaikė skrandžio vėžio atvejų, rekomenduojama bet kokius nemalonius virškinimo sutrikimus aptarti su gydytoju. Patikros tyrimus – gastroskopiją – gali rekomenduoti ir be simptomų, jei yra didelė rizika.

Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?

• Aprašykite savo simptomus, jų trukmę ir pobūdį;
• Pasižymėkite visus vartojamus vaistus;
• Pasiteiraukite apie artimųjų sveikatos istoriją;
• Užsirašykite rūpimus klausimus apie ligą, galimus tyrimus ir gydymo galimybes.

Apibendrinimas

Skrandžio vėžys yra rimta, bet dažnai išgydoma liga, jei ji nustatoma anksti. Gyvensenos koregavimas, dėmesingumas savo sveikatai ir reguliarūs tyrimai gali padėti sumažinti riziką. Pastebėjus ilgalaikius virškinimo sutrikimus ar kitus nerimą keliančius simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus – kuo ankstesnė diagnozė, tuo daugiau gydymo galimybių ir geresni rezultatai.

Gabija Žiedė

Sapnų simbolikos tyrinėtoja, rašytoja ir intuicijos mentorė, kurios tekstai apjungia senąsias sapnų interpretacijos tradicijas ir šiuolaikinę psichologiją. Ji tiki, kad sapnai – tai mūsų pasąmonės laiškai, padedantys suprasti ne tik save, bet ir giliau pažvelgti į gyvenimo kryptis. Gabija rašo tiek esė apie sapnų reikšmę, tiek praktinius vadovus, kaip suprasti pasikartojančius motyvus ar paslėptus jausmus, atsiskleidžiančius per naktines vizijas. Jos tekstuose dažnai pinasi mitologija, gamtos simboliai ir subtili intuicija, kviečianti skaitytoją pasinerti į sapnų pasaulio gelmes.