Vestibulinė švanoma (akustinė neurinoma)

Vestibulinė švanoma, dar vadinama akustine neurinoma, yra retas, dažniausiai gerybinis navikas, augantis nervų sistemoje. Nors šis navikas dažnai auga lėtai, jis gali ilgainiui sukelti rimtų simptomų, susijusių su klausa, pusiausvyra ir netgi gyvybinėmis funkcijomis, jei nebūna laiku diagnozuotas ar gydomas. Straipsnyje aptarsime vestibulinės švanomos (akustinės neurinomos) priežastis, simptomus, diagnostikos ir gydymo galimybes, galimas komplikacijas bei svarbius patarimus, kaip elgtis atsiradus įtartiniems požymiams.

Kas yra vestibulinė švanoma?

Vestibulinė švanoma – tai gerybinis navikas, užaugantis iš Schwanno ląstelių, kuriomis padengtas prieangio-sraigės nervas (nervus vestibulocochlearis, VIII pora). Šis nervas atsakingas už klausą ir pusiausvyros pojūtį. Nors auglys dažniausiai nesukelia piktžadiško vėžio (nes metastazuoja), tačiau augdamas spaudžia gretimus audinius, smegenų kamieną, galvos nervus ir gali sutrikdyti gyvybiškai svarbias funkcijas. Vestibulinė švanoma sudaro apie 6% visų galvos smegenų navikų ir daugiau nei 80% navikų, esančių kampinėje smegenų cisternoje.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinės priežastys

Didžioji dauguma vestibulinių švanomų vystosi spontaniškai – tai reiškia, kad aiškių priežasčių, kodėl iš Schwanno ląstelių išauga navikas, nėra tiksliai žinoma. Tačiau mokslininkai nustatė kelis genetinius ir biologinius veiksnius, kurie gali prisidėti prie naviko vystymosi:

• Genetiniai pokyčiai. Pagrindinis genetinis veiksnys – NF2 (neurofibromatozės 2 tipo) geno mutacijos. Šios mutacijos lemia baltymo merlino stoką, dėl ko Schwanno ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Visgi absoliuti dauguma vestibulinių švanomų yra sporadinės, o ne paveldimos.
• Neurofibromatozė 2. Tai reta, paveldima liga. Sergantys asmenys dažnai turi dvišales (abiejose galvos pusėse) vestibulines švanomas ir kitų nervų navikus; tačiau ši liga sudaro tik apie 5% visų atvejų.

Rizikos veiksniai

• Amžius. Dažniausiai navikas diagnozuojamas 30–60 metų amžiaus žmonėms, rečiau – vaikams.
• Paveldimumas. Tik esant NF2 paveldėjimui rizika ženkliai padidėja.
• Svetainė. Moksliniai tyrimai rodo, kad jokie gyvenimo būdo aspektai (pvz., rūkymas, mityba ar aplinkos veiksniai) šio naviko rizikai įtakos neturi. Ryšys tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir vestibulinės švanomos neišaiškintas, didžioji dauguma tyrimų to nepatvirtina.

Simptomai

Kaip pasireiškia vestibulinė švanoma?

Vestibulinė švanoma dažniausiai ilgą laiką auga tyliai, bet didėjant navikui atsiranda šie pagrindiniai simptomai:

• Palaipsninis vienpusis klausos susilpnėjimas arba kurtumas (dažniausias simptomas, pastebimas daugiau nei 90% atvejų).
• Ūžesys ausyje (tinnitus) – nuolatinis ar protarpinis, dažnai monotoniškas.
• Galvos svaigimas ar nestabilumas einant, pusiausvyros sutrikimai.
• Ausies „pilnumo“ pojūtis ar spaudimas.

Progresuojantys simptomai

• Didėjant navikui gali būti pažeidžiami kaimynystėje esantys nervai: atsiranda veido raumenų silpnumas ar nutirpimas, sutrikęs mirksėjimas, rijimo sunkumai.
• Labai retais atvejais, auginant dideliam navikui, galimi simptomai dėl smegenų kamieno spaudimo: galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, koordinacijos sutrikimai, netgi sąmonės pakitimai.

Mažesni navikai dažnai nesukelia aiškių simptomų, o kartais net aptinkami atsitiktinai atliekant galvos tyrimus dėl kitų priežasčių.

Diagnostika

Pirminiai tyrimai ir apklausa

Pastebėjus vienpusį klausos susilpnėjimą ar būdingą garsinį triukšmą ausyje, svarbu kreiptis į gydytoją otorinolaringologą ar neurologą. Gydytojas apklausia apie simptomų pobūdį, trukmę, šeimos ligas ir fizinį patikrinimą. Atliekami šie tyrimai:

• Audiometrija – leidžia objektyviai įvertinti klausos praradimo lygį ir pobūdį.
• Vestibuliariniai tyrimai – pusiausvyros funkcijai įvertinti.

Vaizdiniai tyrimai

• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – auksinis standartas vestibulinei švanomai diagnozuoti. Leidžia pamatyti net labai mažus navikus klausos nervo kanale ar kampinėje smegenų cisternoje.
• Kompiuterinė tomografija (KT) – naudojama tais atvejais, kai MRT negalima atlikti.

Kiti tyrimai (pvz., elektromiografija ar veido nervo funkcijos įvertinimas) svarbūs, kai įtariama, kad navikas paveikė daugiau nei vieną nervą arba planuojama operacija.

Gydymo galimybės

Vestibulinės švanomos gydymas priklauso nuo naviko dydžio, augimo dinamikos, simptomų stiprumo bei paciento sveikatos ir amžiaus. Svarbiausia – kiek įmanoma išsaugoti klausą ir veido nervo funkciją, nesukeliant didelės rizikos gydymo komplikacijų.

Stebėjimas („wait and scan“ taktika)

• Maži, asimptominiai arba labai lėtai augantys navikai (dažnai – senyvo amžiaus žmonėms) gali būti tik stebimi, reguliariai atliekant MRT kas 6–12 mėnesių.
• Toks būdas pasirenkamas, jeigu chirurginė intervencija ar radioterapija būtų rizikinga arba pacientas pats pageidauja vėlinimo.

Chirurginis gydymas

• Klasikinis būdas – visiškas arba dalinis naviko pašalinimas. Operacijos technika priklauso nuo naviko vietos, dydžio ir išplitimo.
• Pagrindinis tikslas: pašalinti naviką išsaugant veido nervo funkciją ir, kiek įmanoma, klausą.
• Operacijos rizika – dalinis ar visiškas klausos praradimas (dažniau didelių navikų atveju), veido nervo pažeidimas, pusiausvyros sutrikimai, retai – grėsmingos komplikacijos.

Stereotaksinė radioterapija (gama peilis arba kibernetinis peilis)

• Neinvazinis gydymo būdas, ypač tinkamas mažiems ar vidutinio dydžio navikams.
• Naudojami didžiausi tikslūs radiacijos spinduliai, ribojantys naviko augimą arba sukeliantys jo sumažėjimą nepažeidžiant aplinkinių audinių.
• Dažniausiai reikalinga viena procedūra. Klausa dažniausiai išlieka, tačiau galimos ir šalutinių reiškinių rizikos.

Kitus gydymo būdus (pvz., medikamentinę terapiją, taikomą neurofibromatozei 2, kai kuriais atvejais) taiko tik specializuoti centrai ir apie juos reikia diskutuoti individualiai su gydytoju.

Komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės

• Klausos praradimas. Net ir idealiai pašalinus naviką, galimas visiškas arba dalinis klausos praradimas pažeistoje pusėje.
• Veido nervo silpnumas arba paralyžius. Gali būti laikinas ar ilgalaikis.
• Žaizdų infekcijos, pusiausvyros sutrikimai.
• Smegenų skysčio nutekėjimas (likvorėja) ar kiti reti šalutiniai reiškiniai.
• Naviko atsinaujinimas. Retais atvejais, ypač jei pašalinimas buvo nepilnas.

Profilaktika ir gyvenimo būdas

Vestibulinės švanomos profilaktikos nėra: nėra jokių patikimų būdų išvengti šio naviko atsiradimo, nebent kalbėtume tik apie genetinių ligų atvejus (pvz., neurofibromatozė 2 – tuomet aktualus genetinis konsultavimas). Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją, ypač jei pasireiškia vienpusis klausos praradimas ar kiti minėti požymiai.

• Riboti savarankišką įvairių papildų, vaistų ar alternatyvių gydymo būdų vartojimą – jų veiksmingumas gydant vestibulinę švanomą nėra įrodytas.
• Po gydymo ar operacijos svarbu pratinti pusiausvyros sistemą prie pasikeitusių sąlygų – tai gali padėti reabilitacija, specialūs pratimai.
• Reguliarus gydytojo neurologo ar otolaringologo stebėjimas padės laiku identifikuoti bet kokias komplikacijas ar naviko atsinaujinimą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors vestibulinė švanoma yra reta, labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją, jei:

• Pastebite neaiškų, vienašalį ar progresuojantį klausos susilpnėjimą ar kurtumą.
• Jaučiate nuolatinį ausies ūžesį, spaudimą ar kitas neįprastas būkles vienoje ausyje.
• Prasideda galvos svaigimas ar staigus pusiausvyros sutrikimas.
• Atsiranda nepaaiškinamas veido raumenų silpnumas, nutirpimas ar kiti neurologiniai simptomai.

Ankstyva diagnostika leidžia pasirinkti optimalų gydymą, sumažina komplikacijų riziką ir pagerina ligonių gyvenimo kokybę.

Apibendrinimas: ką svarbu žinoti?

Vestibulinė švanoma (akustinė neurinoma) – tai dažniausiai gerybinis, bet potencialiai pavojingas navikas, paveikiantis svarbius galvos nervus, pirmiausia klausą ir pusiausvyrą. Nors navikas retai sukelia gyvybei grėsmingas būkles, jo negydant galimos ilgalaikės pasekmės. Svarbiausia žinoti, kad pajutus pirmuosius simptomus (pavyzdžiui, vienpusį klausos susilpnėjimą bei galvos svaigimą), negalima delsti – laiku apsilankyti pas specialistą, atlikti reikiamus tyrimus ir aptarti gydymo galimybes. Šiuolaikinė medicina siūlo platų, individualiai derinamų gydymo metodų spektrą, padedantį išsaugoti gyvenimo kokybę ir sumažinti rimtas komplikacijas.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.