Nuovargis ir apatija – dažni simptomai, kurie gali pasitaikyti dėl įvairių priežasčių. Daugelis žmonių šiuos pojūčius kartais patiria dėl aktyvaus gyvenimo ritmo, streso ar miego trūkumo. Tačiau, jei nuovargio ir energijos stygiaus jausmas tampa nuolatiniu palydovu, vertėtų rimčiau susimąstyti: ar už šių simptomų neslypi rimtesnės sveikatos problemos? Šiame straipsnyje aptarsime penkias ligas, kurios dažniausiai slepiasi už ilgalaikio nuovargio ir apatijos, išskirsime jų pagrindinius požymius bei pateiksime esmines rekomendacijas, padėsiančias laiku atpažinti ir išspręsti šias problemas.
Kas yra nuovargis ir apatija? Kada verta sunerimti?
Nuovargis dažniausiai apibūdinamas kaip išsekimo, silpnumo jausmas ar energijos stoka, nors žmogus, atrodytų, ir ilsisi pakankamai. Apatija – tai motyvacijos stoka, kai prarandamas susidomėjimas įprastomis veiklomis ar pomėgiais. Dažniausiai šie simptomai yra laikini ir praeina, jei pakeičiate gyvenimo būdą, daugiau pailsite ar sumažinate stresą.
Vis dėlto, jei nuovargis ar apatija trunka ilgiau nei kelias savaites ir pats nepraeina, verta į tai žiūrėti rimtai. Tokie simptomai gali būti įvairių ligų pranašai. Svarbiausia – nesureikšminti savidiagnozės: gydytojas atliks reikiamus tyrimus ir padės nustatyti tikrąją priežastį.
5 ligos, kurios dažniausiai slepiasi už nuolatinio nuovargio ir apatijos
1. Skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotireozė)
Skydliaukė – itin svarbi liauka, reguliuojanti medžiagų apykaitą. Jos gaminami hormonai daro įtaką praktiškai visoms organizmo funkcijoms, nuo energijos apykaitos iki emocinės būklės. Hipotireozė – tai būklė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų.
- Pagrindiniai simptomai: nuolatinis nuovargis, svorio augimas, plaukų slinkimas, šalčio pojūtis, sausa oda, lėtas širdies plakimas, depresijos požymiai.
- Kodėl slėpiasi po apatijos kauke? Pradžioje šios būklės simptomai būna itin neryškūs ir primena paprastą persidirbimą ar sezoninį nuovargį.
Laiku nustačius hipotireozę, gydymas vaistais yra efektyvus ir dauguma simptomų išnyksta per keletą savaičių.
2. Lėtinė mažakraujystė (anemija)
Anemija – tai būsena, kai organizmui trūksta raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, kuris perneša deguonį. Dėl sumažėjusio deguonies kiekio audiniuose atsiranda silpnumas, nuovargis, galvos svaigimas, net širdies permušimų pojūtis.
- Pagrindiniai simptomai: nuolatinė jėgų stoka, blyški ar gelsva oda, dusulys fizinio krūvio metu, miego sutrikimai, kartais – nerimastingumas.
- Kodėl sunku atpažinti iš karto? Ilgesnį laiką trūkstant geležies, B12 ar folio rūgšties, organizmas kompensuoja, todėl nuovargis kaupiasi po truputį, dažnai žmonės prie jo pripranta.
Norint nustatyti anemiją, būtinas bendras kraujo tyrimas. Gydymas priklauso nuo priežasties ir dažniausiai lengvai paveikus pakeitus mitybą ar skyrus papildų.
3. Depresijos ir nerimo sutrikimai
Psichikos sveikatos problemos – viena dažniausių ilgalaikio nuovargio priežasčių. Nors dažnai manyta, kad depresija pasireiškia tik liūdesiu, iš tiesų ji gali būti labai įvairi, o nuolatinis nuovargis ir apatija – pagrindiniai simptomai.
- Pagrindiniai simptomai: prarastas džiaugsmas veiklomis, nuolatinis energijos trūkumas, miego ir dėmesio sutrikimai, kartais ir fiziniai skausmai be aiškios priežasties.
- Dažnas mitas: „Tai tik valios trūkumas ar tinginystė”. Iš tiesų tai – cheminiai pakitimai smegenyse, turintys aiškią biologinę ir psichologinę priežastį.
Psichikos sveikatos sutrikimai labai dažnai lieka nepastebėti, nes žmogus ar aplinkiniai juos sieja su nuovargiu nuo „įtempto laikotarpio”. Tačiau tinkamas gydymas – psichoterapija, vaistai, gyvenimo būdo pokyčiai – gali ženkliai pagerinti būklę.
4. Lėtinio nuovargio sindromas (mialginė encefalomielitas)
Lėtinio nuovargio sindromas – sudėtinga, dar visiškai neišaiškinta liga, pasireiškianti itin stipriu, mažiausiai 6 mėnesius trunkančiu nuovargiu, kuris neišnyksta pailsėjus.
- Pagrindiniai simptomai: nuolatinis išsekimas, sumenkęs darbingumas, blogesnė atmintis ir dėmesys, skausmai raumenyse ar sąnariuose, blogėjantys po bet kokio fizinio ar protinio krūvio.
- Dėl ko liga sunkiai diagnozuojama? Simptomai persipina su kitų būklių požymiais, kraujo ar kitais laboratoriniais tyrimais ligos patvirtinti negalima.
Nors šios ligos gydymas gali būti sudėtingas, svarbu neužsiimti savidiagnoze, o kreiptis į gydytoją, išsiaiškinti visas galimas nuovargio priežastis.
5. Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, kurią sukelia sutrikusi insulino gamyba ar veikimas. Gliukozės perteklius kraujyje kenkia kraujagyslėms, organams, o organizmas priverstas dirbti „pagreitintu režimu“.
- Pagrindiniai simptomai: stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis, regėjimo pablogėjimas, svorio kritimas, lėtas žaizdų gijimas ir, žinoma, nuolatinis nuovargis.
- Slapta liga: 1 tipo diabetas dažniau pasireiškia jauname amžiuje, 2 tipo – vystosi lėtai, tad nuovargis kyla palaipsniui.
Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas leidžia kontroliuoti glikemiją ir išvengti komplikacijų.
Ką daryti, jei nuolatinis nuovargis vargina ilgiau nei kelias savaites?
- Visų pirma – neignoruokite savo pojūčių. Nuolatinis nuovargis ir apatija nėra normalu, ypač jei jie trunka ilgai.
- Kreipkitės į šeimos gydytoją – paprasti kraujo tyrimai gali išsklaidyti daugelį abejonių.
- Sekite save – stebėkite, kokiais momentais simptomai paūmėja ar sušvelnėja: tai gali padėti gydytojui tiksliau įvertinti situaciją.
- Nesivadovaukite mitais: nuotaikos ar energijos stoka nebūtinai yra tik dėl psichologinių sunkumų.
Prevencija ir gyvenimo būdo svarba
Net ir diagnozavus ligą, gyvenimo būdo pokyčiai dažnai padeda palengvinti nuovargį. Svarbu užtikrinti pilnavertę mitybą, kokybišką miegą, aktyvų laisvalaikį ir stresą mažinančias veiklas. Jei simptomai nemažėja, reikalinga profesionali pagalba.
Santrauka
Nuolatinis nuovargis ir apatija – universalūs simptomai, slepiantys tiek fiziologines, tiek psichologines priežastis. Tai dažnas skydliaukės veiklos sutrikimų, mažakraujystės, depresijos, lėtinio nuovargio sindromo ar diabeto simptomas. Kuo anksčiau nustatoma pagrindinė problema, tuo lengviau ją gydyti. Svarbiausia – netylėti ir kreiptis pagalbos, jei pastebite, jog energija ir motyvacija nebegrįžta net po poilsio ar atostogų.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
