Ar supratote, kad didžiausia kliūtis siekiant optimalios sveikatos gali būti… sėdėjimas? Taip, mūsų kasdieninis įprotis sėdėti gali tapti nauju šiuolaikiniu „rūkymo“ sinonimu. Gydytojai ir mokslininkai vis labiau pripažįsta, kad ilgas laikas praleistas sėdint gali padaryti didžiulį neigiamą poveikį mūsų kūnams. Pažvelkime, kaip šis įprotis gali trukdyti jūsų sveikatai ir ko galite imtis dabar, kad pakeistumėte šią tendenciją.
Sėdėjimo pavojai sveikatai
Sėdėjimo žala yra gana netikėta. Dauguma žmonių nepagalvoja apie tai kaip apie potencialų pavojų sveikatai, tačiau tyrimai rodo, kad ilgas laikas praleistas sėdint gali sukelti rimtų padarinių. Vienas iš pagrindinių sėdėjimo pavojų yra didėjantis rizikos laipsnis susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sėdint ilgai sumažėja kraujo apytaka, o tai gali lemti aterosklerozės vystymąsi ir padidėjusį kraujospūdį.
Metabolizmo pusiausvyros sutrikimai
Ilgą laiką praleidžiant sėdint organizme sulėtėja medžiagų apykaita. Mažiau judėdami, mes mažiau naudojame kalorijas, o tai ilgainiui gali lemti svorio augimą. Be to, ilgesnis sėdėjimas siejamas su padidėjusiu cholesterolio lygiu ir padidėjusia antro tipo diabeto rizika. Glikemijos kontrolės pablogėjimas yra vienas iš pirmųjų ženklų, kad kūnas praranda sugebėjimą adekvačiai reaguoti į insulino signalus.
Raumenų ir kaulų sistemos problemos
Sėdėjimas taip pat turi tiesioginį poveikį mūsų kūno laikysenai ir raumenų būklei. Ilgai sėdint gali atsirasti kaklo, pečių ir nugaros skausmai dėl nuolatinio raumenų spazmavimo ir įtempimo. Be to, dėl nepakankamos fizinės veiklos silpnėja kaulai ir didėja osteoporozės rizika. Kūno raumenų masė mažėja, nes sėdint jie tiesiog nėra naudojami, o tai lemia ir dar labiau nestabilią laikyseną.
Sėdėjimas ir psichinė sveikata
Nors fiziniai sėdėjimo pavojai yra gana akivaizdūs, taip pat svarbus yra ilgalaikis šios praktikos poveikis psichinei sveikatai. Mokslininkai vis labiau pastebi, kad ilgas laikas praleistas sėdint gali būti susijęs su padidėjusiu depresijos ir nerimo lygiu. Judėjimas skatina endorfinų išsiskyrimą ir gali pakeisti mūsų nuotaikas, o ilgalaikis neveiklumas šį mechanizmą slopina.
Miego kokybės pablogėjimas
Įdomu tai, kad ilgai sėdint gali pablogėti miego kokybė. Fizinė veikla skatina gilesnį ir labiau atpalaiduojantį miegą, o ilgesnis sėdėjimo periodas gali sutrikdyti mūsų organizmo paros ritmą, dėl kurio kenčia miego ciklai. Pablogėjęs miegas galiausiai veikia mūsų budrumą, koncentraciją ir bendrą gyvenimo kokybę.
Kaip sumažinti sėdėjimo laiką
Gerai tai, kad yra būdų, kaip sumažinti sėdėjimo laiką ir pagerinti savo sveikatą netgi dirbant biure. Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti padidinti fizinį aktyvumą ir sumažinti sėdėjimo žalą.
Aktualūs treniruokliai darbo vietoje
Pasirūpinkite, kad darbo vietoje būtų galimybės judėti. Stovimosios darbo vietos, treniruokliai ar net generatorių pedalai po stalu gali būti puikus pasirinkimas. Jeigu darbovietė siūlo tokias galimybes, pasinaudokite jomis. Tai padės ne tik daugiau judėti, bet ir pagerins darbo efektyvumą, koncentraciją bei savijautą.
Pertraukos aktyvumui
Pabandykite reguliariai įtraukti nedideles pertraukas, skirtas fizinei veiklai. Pasivaikščiojimai aplink biurą ar namus, tempimo pratimai ar net kelios minutės jogai gali turėti teigiamą poveikį. Siekite, kad kiekvieną valandą kiltumėte iš kėdės bent kelis kartus. Toks paprastas pokytis gali smarkiai pagerinti jūsų dienos nuotaiką ir energijos lygį.
Aktyvus gyvenimo būdo pasirinkimas
Užtikrinkite, kad jūsų pasirinkimai kasdienėse veiklose būtų aktyvūs. Venkite lifto – naudokite laiptus, žaiskite su vaikais lauke arba rinkitės aktyviausias pramogas. Net kasdieniai darbai, tokie kaip apsipirkimas, gali būti atlikti aktyviau, jei pasirinksite ilgiau vaikščioti tarp parduotuvių praėjimų.
Ilgalaikiai pokyčiai geresnei sveikatai
Neabejotina, kad sėdėjimas turi realų poveikį mūsų sveikatai, tačiau nedideli pokyčiai gali duoti didelių rezultatų. Sužinokite, kaip šiandien galite pradėti judėti daugiau, veikiant sveikatai teigiamai. Išmokite, kaip paprasti sprendimai gali suteikti jūsų kūnui ir protui reikalingos energijos. Galų gale, jūsų sveikata yra jūsų paties rankose, tad pradėkite mažus žingsnius link geresnio gyvenimo šiandien.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
