Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, kurią dažnai laikome tik psichologine našta. Tačiau moksliniai tyrimai įrodo – stresas daro didelę įtaką ir žmogaus kūnui, ypač odai. Vienas dažniausių nemalonių simptomų – odos išbėrimai nuo streso. Ši problema gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, nepriklausomai nuo odos tipo. Straipsnyje paaiškinsime, kodėl stresas sukelia odos bėrimus, kaip juos atpažinti, kuo jie skiriasi nuo kitų odos problemų, ir, svarbiausia, kaip juos valdyti ar net, kiek įmanoma, išvengti.
Kaip stresas paveikia odą?
Moksliniai tyrimai parodė, kad stresas veikia tiek mūsų emocinę savijautą, tiek ir fizinę sveikatą. Odai jis įtaką daro per hormoninius pokyčius. Streso metu organizmas išskiria kortizolį ir kitus streso hormonus, dėl kurių:
- padidėja odos uždegimų rizika,
- silpnėja odos apsauginis barjeras,
- padidėja riebalų (sebumo) gamyba,
- sulėtėja odos atsinaujinimas,
- imuninės sistemos veikla tampa pažeidžiamesnė.
Dėl šių procesų oda tampa jautresnė ir labiau linkusi į bėrimus, niežėjimą, pleiskanojimą ar net lėtines odos ligas, tokias kaip žvynelinė ar atopinis dermatitas.
Kokie yra streso sukelti odos išbėrimai?
Dažniausi bėrimų tipai
- Urtikarija (dilgėlinė) – staiga atsirandančios, raudonos ar blyškios, iškeltos, stipriai niežtinčios dėmės. Jos dažniausiai atsiranda staiga ir taip pat greitai gali išnykti.
- Egzema – uždegiminės, pleiskanojančios, niežtinčios pažeistos odos zonos. Dažniau pasireiškia tiems, kurie jau turi atopinę odą.
- Spuogai (akne) – stresas skatina riebalų liaukų aktyvumą, todėl užsikemša poros ir atsiranda uždegiminiai spuogai.
- Psoriazės paūmėjimai – jei sergate šia lėtine liga, stresas dažnai tampa išprovokuojančiu veiksniu žvynuotoms plokštelėms atsirasti ar išplisti.
Būdingi požymiai
Streso sukelti bėrimai dažniausiai pasižymi šiomis savybėmis:
- greita pradžia po stipresnio psichologinio streso,
- stiprus niežėjimas,
- galimas odos paraudimas, patinimas ar net pūslės,
- bėrimai neretai atsiranda ant veido, kaklo, rankų ar pilvo, tačiau gali apimti ir kitas kūno vietas.
Kai kuriais atvejais bėrimai gali būti nesunkūs, o kartais – labai sunkūs, varginantys kasdienybę.
Mitai apie odos bėrimus nuo streso
Viena dažnai sutinkamų klaidų – manyti, kad streso bėrimai nekenksmingi. Jei bėrimų atsiranda dažnai ar jie užsitęsia, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą. Taip pat klaidinga manyti, kad tik alergijos ar netinkamas maistas lemia odos reakcijas. Neretai odos būklę pablogina būtent psichologiniai sukrėtimai ar nuolatinė įtampa.
Kaip atskirti streso sukeltą bėrimą nuo kitų odos ligų?
Nors bėrimai nuo streso gali būti panašūs į kitus dermatologinius sutrikimus, yra keletas specifinių bruožų:
- Simptomai dažnai prasideda po akivaizdaus streso ar didelių pergyvenimų (darbo, šeimos sunkumai, egzaminai ir pan.).
- Kartais jie pasireiškia be aiškios priežasties, jei žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje.
- Esami bėrimai padažnėja ar pablogėja tuomet, kai žmogus patiria stiprų emocinį stresą.
Vis dėlto svarbu nepamiršti – yra daugybė priežasčių, lemiančių odos bėrimus: alergijos, infekcijos, autoimuniniai sutrikimai. Tik gydytojas gali tiksliai nustatyti diagnozę.
Kaip valdyti ir gydyti streso bėrimus?
Pirmieji žingsniai namuose
- Vengti kasymosi – tai gali dar labiau pažeisti odą ir paskatinti infekcijas.
- Drėkinti odą – naudokite hipoalerginius kremus ar losjonus, kurie sustiprina odos barjerą ir mažina niežėjimą.
- Vėsinti odą – vėsūs kompresai ar drungnas dušas gali laikinai sumažinti niežėjimą bei uždegimą.
- Vengti dirgiklių – pasirūpinkite, kad drabužiai būtų minkšti, kvėpuojantys, iš natūralių pluoštų.
Kada reikalinga profesionali pagalba?
Jei bėrimai atsiranda labai dažnai, apima didelius kūno plotus arba jei jie itin stipriai niežti ir trukdo gyvenimo kokybei, būtina kreiptis į gydytoją. Galimi gydymo variantai:
- vietinio veikimo priešuždegiminiai ar antihistamininiai vaistai,
- kortikosteroidų tepalai stipresniems uždegimams,
- specifinis gydymas, jei nustatoma, kad kartu pasireiškia kita odos liga.
Be to, gydytojas gali rekomenduoti priemones, padedančias mažinti stresą (psichologo konsultacijos, relaksacijos pratimai, gyvenimo būdo keitimas).
Veiksmingos streso mažinimo strategijos
Odos bėrimus nuo streso dažnai padeda sumažinti ar išvengti reguliarios streso valdymo technikos:
- Reguliarus judėjimas – sportas mažina streso hormonus ir gerina bendrą savijautą.
- Meditacija, kvėpavimo pratimai, jogos technikos – padeda nusiraminti, pagerina miego kokybę ir sustiprina emocinį atsparumą.
- Miego režimo laikymasis – kokybiškas 7–9 val. miegas būtinas ne tik emocinei pusiausvyrai, bet ir sveikai odai.
- Subalansuota mityba ir pakankamas vandens vartojimas – vitaminai, mineralai, skaidulos ir antioksidantai tiesiogiai prisideda prie odos atsparumo.
- Bendravimas, psichologinė pagalba – kartais stresą mažinti gali padėti psichologas ar atviras pokalbis su artimaisiais.
Apibendrinimas: raktas – rūpintis ne tik oda, bet ir emocine sveikata
Streso sukelti odos išbėrimai – tai signalas, kad mūsų organizmui reikia dėmesio ne tik iš išorės, bet ir psichologiškai. Nors bėrimus dažnai galima palengvinti namų sąlygomis, svarbiausia ieškoti pagrindinės priežasties – valdyti ir mažinti stresą. Jei bėrimai dažnėja arba tampa sunkiai kontroliuojami, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Rūpindamiesi tiek emocine, tiek fizine sveikata, galime išlaikyti ne tik sveiką odą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
