Nauja mada: šaltas dušas – kas nutinka kūnui po 10 dienų?

Nauja mada: šaltas dušas – kas nutinka kūnui po 10 dienų?

Pastaruoju metu daugybė žmonių socialiniuose tinkluose dalijasi iššūkiais, kurių metu 10 ar net 30 dienų ima rytinius šaltus dušus. Ši mada sparčiai plinta tiek tarp jaunų, tiek tarp vyresnių žmonių, o susidomėjimas šaltu vandeniu ir jo poveikiu kūnui nemažėja. Kyla klausimas: kas nutinka žmogaus organizmui, jei dešimt dienų kasdien praustis šaltu dušu? Ką apie šią naują tendenciją sako mokslas, o kokie mitai vis dar gajūs?

Kas yra šaltas dušas?

Šaltas dušas – tai prausimas po vandeniu, kurio temperatūra paprastai siekia 10–20°C. Lietuvoje toks dušas daugeliui asocijuojasi su ledine jūra ar ežeru vasarį, tačiau šaltas vanduo duše dažniausiai yra kiek šiltesnis už ledinį. Praktikuojančiųjų teigimu, šaltas dušas turėtų trukti bent 30–60 sekundžių, o profesionalai rekomenduoja pradėti nuo trumpesnių periodų ir palaipsniui juos ilginti.

Kas vyksta kūne pirmosiomis dienomis?

Staigus šokas organizmui

Pirmoji diena po šaltu dušu daugeliui būna iššūkis. Kūnas reaguoja į staigią temperatūros kaitą, aktyvindamas vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Širdies ritmas padidėja, kraujagyslės susitraukia, kvėpavimas tampa gilesnis ir greitesnis. Šios reakcijos yra natūralios – taip kūnas ginasi nuo galimos grėsmės, šalčio.

Pirmosios adaptacijos

Per kelias pirmas dienas šie pojūčiai, kaip taisyklė, dar nemažėja, tačiau organizmas pamažu prisitaiko. Tyrimai rodo, kad pakartotinis trumpalaikis šalčio poveikis padeda žmogui sparčiau atgauti emocinį stabilumą, o streso hormonų lygis ilgainiui mažėja (van der Lans ir kt., 2013).

Kas pasikeičia po 10 dienų?

Gerėja nuotaika ir savijauta

Po dešimt dienų reguliarių šaltų dušų daugelis žmonių pastebi, kad nuotaika gerėja, sumažėja ryto sąstingis, o energijos lygis kyla. Yra kelios priežastys, kodėl taip nutinka. Pirmiausia, šaltis stimuliuoja nervų sistemą ir paskatina adrenalino, noradrenalino bei endorfinų – vadinamojo „laimės hormono“ – išskyrimą. Tyrimai rodo, kad šaltas dušas gali sumažinti depresijos simptomus ir prisidėti prie geresnės emocinės pusiausvyros (Shevchuk, 2008).

Aktyvėja kraujotaka

Šaltas vanduo sukelia greitą kraujagyslių susitraukimą (vazokonstrikciją), po to – kraujagyslių atsipalaidavimą (vazodilataciją), kai vėl sušylama. Tokia pasikartojanti „mankšta“ kraujagyslėms gali skatinti efektyvesnį kraujo tekėjimą ir padėti reguliuoti kraujospūdį (Kawasaki ir kt., 2012). Kai kuriems tai gali būti prevencinė priemonė prieš kraujotakos sutrikimus.

Sustiprėja imuninė sistema

Yra mokslinių įrodymų, kad nuolatinis šaltis (vidutinėmis dozėmis) stiprina imuninę sistemą, didina baltųjų kraujo kūnelių (limfocitų) aktyvumą, o tai padeda lengviau kovoti su virusais bei bakterijomis (Kox ir kt., 2014). Svarbu pabrėžti – šaltas dušas nėra „vaistas“ nuo ligų, tačiau kaip prevencinė priemonė jis gali turėti naudos.

Pagerėja odos ir plaukų būklė

Šaltas vanduo padeda sumažinti odos porų atsivėrimą, prisideda prie sveikesnės odos, mažina galvos odos pleiskanojimą, stiprina plaukus. Ši nauda yra kosmetinio pobūdžio, tačiau daugelis ją jaučia vos po kelių dienų.

Kokie mitai supa šaltus dušus?

  • Šaltas dušas visiškai apsaugo nuo peršalimo. Tai netiesa. Nors stipresnė imuninė sistema gali padėti išvengti kai kurių infekcijų, šaltas dušas nėra visiška apsauga nuo peršalimo ligų – svarbi ir mityba, bei kiti gyvensenos veiksniai.
  • Šaltas dušas kenkia širdžiai. Daugumai sveikų žmonių trumpas šaltas dušas nėra pavojingas. Tačiau turintiems širdies problemų prieš pradedant šią praktiką verta pasitarti su gydytoju.
  • Prisitaikymas prie šalčio įvyksta jau po kelių dienų. Kiekvienam žmogui adaptacija gali trukti skirtingai – nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos ir gyvenimo būdo.

Kam šaltas dušas tinka, o kam – nerekomenduojamas?

Kada verta pabandyti?

Jei esate sveikas, neturite rimtų širdies ar kraujagyslių sutrikimų, šaltas dušas gali būti puikus būdas pažadinti kūną ryte, pagerinti nuotaiką ir pabandyti stiprinti imunitetą. Svarbiausia pradėti nuo trumpų laikotarpių – 15–30 sekundžių, neskubėti ir stebėti savijautą.

Kada reikėtų būti atsargiems?

  • Turint sunkumų dėl širdies ar kraujagyslių ligų.
  • Sergant ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis (gripu, stipriu peršalimu).
  • Jaučiant nuolatinį silpnumą ar galvos svaigimą.

Tokiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju arba vengti ekstremalių temperatūros pokyčių.

Kaip teisingai pradėti šaltų dušų iššūkį?

  • Pradėkite nuo šilto dušo, po kurio 15–30 sekundžių pabaigoje įjunkite šaltą vandenį.
  • Kasdien ilginkite laiką, tačiau stebėkite, kad nepasirodytų diskomfortas ar šaltkrėtis.
  • Kvėpuokite giliai ir ramiai – tai padeda susitvarkyti su šoko reakcija.
  • Svarbu: po šalto dušo šiltai apsirenkite ir judėkite, kad greičiau atgautumėte šilumą.

Išvados: ar verta bandyti 10 dienų šalto dušo iššūkį?

Šaltas dušas nėra stebuklinga sveikatos formulė, tačiau per 10 dienų reguliarus šaltas vanduo gali pagerinti savijautą, suteikti energijos ir pakelti nuotaiką. Dauguma mokslinių tyrimų patvirtina šalto dušo teigiamą poveikį tiek nervų, tiek kraujotakos sistemoms, ypač jei šią praktiką derinsi su sveika mityba ir pakankamu fiziniu aktyvumu. Svarbiausia – klausytis savo kūno, būti atsargiems ir neignoruoti įspėjamųjų ženklų.

Nors šaltų dušų mada atrodo iššaukianti, tūkstančiai žmonių jau įsitikino jų nauda savo kasdienybėje. Galbūt 10 dienų iššūkis taps puikiu pirmuoju žingsniu link stipresnės sveikatos, geresnės nuotaikos ir grūdinto organizmo – svarbiausia, kad tai būtų protingas ir atsakingas pasirinkimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *