Netipinė anoreksija yra valgymo sutrikimas, apie kurį vis dar kalbama per mažai, nors jis yra toks pat pavojingas kaip ir klasikinė nervinė anoreksija. Nors medisninių žinių visuomenėje daugėja, netipinė anoreksija dažnai lieka nepastebėta ar neteisingai interpretuojama – nuo to kenčia tiek pacientai, tiek jų artimieji. Šis straipsnis suteiks išsamų paaiškinimą, kas yra netipinė anoreksija, kokie pagrindiniai jos požymiai, kaip ji diagnozuojama ir gydoma, kodėl svarbu laiku kreiptis pagalbos bei kaip galima padėti sergančiajam. Remsimės patikimais šaltiniais ir naujausiomis rekomendacijomis, kad būtų lengviau suprasti šios ligos esmę ir įveikti su ja susijusius mitus.
Kas yra netipinė anoreksija?
Netipinė anoreksija (angl. atypical anorexia nervosa) priskiriama prie kitais būdais neapibrėžtų valgymo ar mitybos sutrikimų (angl. OSFED – Other Specified Feeding or Eating Disorders), kaip apibrėžta DSM-5 diagnostikos klasifikacijoje. Pagrindinis skirtumas tarp netipinės ir klasikinės nervinės anoreksijos yra tas, kad pacientas, sergantis netipine anoreksija, atitinka visus nervinės anoreksijos kriterijus, išskyrus ženklų kūno masės sumažėjimą. Tai reiškia, kad žmogus gali turėti normalų arba net padidėjusį kūno svorį, tačiau patiria tą patį stiprų baimės jausmą priaugti svorio, riboja maistą ir būdingai vertina savo kūną neigiamai.
Pasak Amerikos psichiatrų asociacijos (American Psychiatric Association) bei ekspertų straipsnių (pavyzdžiui, Gaudiani ir kt., 2018), netipinė anoreksija yra tokia pat gyvybei ir sveikatai pavojinga kaip ir „klasikinė“ anoreksija. Tai lemia ne tik fizinė žala, bet ir psichologinės, emocinės pasekmės, kurios gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę.
Netipinės anoreksijos ypatumai
Netipinė anoreksija dažnai lieka nediagnozuota, nes dėl nesumažėjusio kūno svorio aplinkiniai ir net gydytojai gali nepastebėti problemos rimtumo. Tyrimai rodo, kad fiziniai ir psichologiniai simptomai šio valgymo sutrikimo atveju gali būti tokie pat sunkūs, kartais net sunkesni už tuos, kuriuos patiria žemo kūno svorio pacientai (Sawyer & Whitelaw, 2020).
Netipinės anoreksijos ir nervinės anoreksijos palyginimas
- Nervinė anoreksija: ženklus svorio sumažėjimas, stipri baimė priaugti svorio, iškreipta kūno įvaizdžio samprata.
- Netipinė anoreksija: visi tie patys psichologiniai ir elgesio simptomai kaip ir nervinės anoreksijos, tačiau svoris fiziologiškai dažnai išlieka normos ribose (arba net yra didesnis nei įprasta).
Simptomai ir požymiai
Netipinės anoreksijos simptomai labai panašūs į klasikinius nervinės anoreksijos požymius, išskyrus stipraus kūno svorio sumažėjimo nebuvimą. Simptomus galima suskirstyti į psichologinius ir fizinius.
Psichologiniai simptomai
- Stipri baimė priaugti svorio ar tapti „storu“.
- Intensyvus nepasitenkinimas savo kūnu, iškreiptas kūno įvaizdis.
- Maisto ribojimas: valgoma labai mažai, praleidžiami valgiai ar iš viso nevalgoma kai kurių produktų.
- Mintyse nuolat sukasi klausimai apie maistą, svorį ar kalorijas.
- Padidėjęs fizinis aktyvumas siekiant sudeginti „per daug“ suvartotas kalorijas.
- Nerimas, depresija, stipri savikritika, izoliacija nuo šeimos ir draugų.
Fiziniai simptomai
- Nuovargis, silpnumas, koncentracijos sutrikimai.
- Miego problemos.
- Šalčio pojūtis net esant normalioms temperatūroms.
- Menstruacijų ciklo sutrikimai arba jų išnykimas (moterims ir paauglėms).
- Odos, plaukų, nagų pablogėjimas (sausėjimas, slinkimas, lūžinėjimas ir kt.).
- Virškinimo sutrikimai – pilvo pūtimas, skausmas, vidurių užkietėjimas.
- Galvos svaigimas, širdies ritmo sulėtėjimas, hipotenzija.
Vertinant simptomus būtina pabrėžti, kad fiziniai pakitimai gali pasireikšti net ir tada, kai kūno svoris lieka normose ar per daug nenukrinta – ypač jei svoris ženkliai sumažėjo per trumpą laiką, net jei ir nepasiekė žemos ribos.
Diagnostikos kriterijai ir procesas
Netipinės anoreksijos diagnostika remiasi tarptautiniais kriterijais (DSM-5; ICD-11) ir kruopščiu gydytojo vertinimu. Svarbiausi momentai – elgesio ir psichologinių simptomų identifikavimas ir objektyvus kūno masės bei sveikatos pokyčių vertinimas.
Diagnozuojant netipinę anoreksiją atsižvelgiama į:
- Maisto ribojimą ar kitus valgymo apribojimus.
- Intensyvią baimę priaugti svorio arba nuolat užsiimamą svorio kontrolės elgesį (pvz., perdėtas sportavimas, kalorijų skaičiavimas, vidurius laisvinančių vartojimas).
- Iškreiptą kūno įvaizdį – žmogus save laiko „per stambiu“, nors objektyviai svoris normalus.
- Kūno svoris sumažėjęs ženkliai, lyginant su ankstesniu, tačiau vis dar lieka normos ribose arba viršija jas.
- Mėnesinių sutrikimus ar kitus fiziologo pakitimus (ypač paaugliams ir moterims).
Labai svarbu: Nėra būtina, kad žmogus būtų pasiekęs itin žemą svorį – netipinei anoreksijai diagnozuoti pakanka reikšmingo svorio sumažėjimo ir psichologinių simptomų. Atpažinti sutrikimą dažnai padeda gydytojas psichiatras ar specializuotas valgymo sutrikimų gydytojas.
Diagnozavimo etapai
- Anamnezė: išsami gyvenimo, ligų, valgymo bei emocinio būsenos analizė.
- Klinikinis įvertinimas: fizinė apžiūra, svorio ir ūgio matavimas, gyvybinių funkcijų stebėjimas.
- Laboratoriniai tyrimai: rekomenduojami atliekant bendrą kraujo ir šlapimo tyrimą, įvertinama elektrolitų pusiausvyra, vitaminų kiekis, inkstų bei kepenų funkcijos.
- Psichologinis vertinimas: taikomi specifiniai klausimynai ar struktūriniai pokalbiai.
Diagnozę nustatyti gali tik gydytojas. Savidiagnostika – netinkama ir pavojinga praktika, nes gali būti praleistos rimtos ligos ar kiti medicininiai sutrikimai.
Netipinės anoreksijos gydymas
Gydymas turi būti kompleksinis ir individualizuotas. Sėkmingas sveikimas dažniausiai reikalauja tiek medicininės, tiek psichologinės pagalbos, socialinės paramos. Gydymo pagrindas – atstatyti normalų mitybos režimą, spręsti ligos priežastis ir padėti pacientui keisti iškreiptą požiūrį į savo kūną bei maistą.
Pagrindinės gydymo kryptys
- Medicininė priežiūra: pradedama nuo visapusio sveikatos įvertinimo ir esant būtinybei – kompensuojamos maistinių medžiagų, vitaminų, elektrolitų stokos. Sunkesniais atvejais gali prireikti stacionarinio gydymo.
- Psichoterapija: efektyviausias būdas gydyti netipinę anoreksiją yra kognityvinė elgesio terapija (KET), tinkama tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems. Kartais taikoma šeimos terapija, ypač vaikams ir paaugliams.
- Mitybos specialisto konsultacijos: suteikia žinių apie subalansuotą mitybą, padeda sudaryti ir palaikyti individualų mitybos planą bei atkurti sveikus valgymo įpročius.
- Psichikos sveikatos palaikymo priemonės: pagal poreikį gali būti skiriami antidepresantai ar kiti vaistai, gydant gretutinius sutrikimus (pvz., depresiją ar stiprų nerimą).
- Artimųjų, šeimos palaikymas: labai svarbi ligos gydymo ir atkryčio prevencijos dalis.
Vaistų vaidmuo
Vaistai netipinei anoreksijai kaip pagrindinis gydymas nėra taikomi. Jie skiriami tik atskirais atvejais, kai būtina gydyti gretutinius psichikos ar fizinės sveikatos sutrikimus (pvz., stiprią depresiją, nerimo sutrikimus). Visi vaistai turi būti paskirti gydytojo ir vartojami tik pagal nurodytas rekomendacijas.
Kokios galimos komplikacijos?
Netipinė anoreksija gali sukelti įvairių komplikacijų, susijusių su ilgalaikiu mitybos nepakankamumu, net jei svoris iš pirmo žvilgsnio atrodo „normalus”. Pagrindinės grėsmės:
- Elektrolitų disbalansas, kuris gali būti pavojingas širdžiai ir sukelti aritmijas.
- Imuninės sistemos nusilpimas.
- Organų sistemos pažeidimai (kepenų, inkstų nepakankamumas, kaulų tankio sumažėjimas).
- Endokrininiai sutrikimai, ypač – hormoninių funkcijų slopinimas (pvz., menstruacijų išnykimas moterims).
- Psichologinės pasekmės – depresija, nerimo sutrikimai, socialinė izoliacija, savižudybės rizika.
Kuo ilgiau liga trunka, tuo didesnė komplikacijų rizika, todėl ankstyvas gydymas yra labai svarbus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Labai svarbu kreiptis pagalbos kuo anksčiau – net jei svoris nėra per daug pakitęs. Susirūpinimą turėtų kelti tokių simptomų derinys:
- Staigus ar reikšmingas svorio sumažėjimas (net jei svoris išlieka normos ribose).
- Akivaizdus maisto ribojimas, valgymo įpročių pokyčiai.
- Baimė priaugti svorio, stiprus nepasitenkinimas kūnu.
- Pasikeitęs elgesys: socialinis atsiskyrimas, nuolatinis nerimas ar liūdesys.
- Menstruacijų sutrikimai, nuovargis, fizinės sveikatos pablogėjimas.
Į gydytoją ar specialistą reikia kreiptis iškart pastebėjus šiuos simptomus – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni ilgalaikiai rezultatai.
Mitai ir klaidingi įsitikinimai apie netipinę anoreksiją
- Mitas: Valgymo sutrikimai pavojingi tik labai liekniems žmonėms.
Faktas: Net ir normalaus ar didesnio svorio žmonės gali sirgti pavojingu valgymo sutrikimu, kuris sukelia rimtas sveikatos problemas. - Mitas: Jei žmogus valgo, reiškia – viskas gerai.
Faktas: Ribojimas, per didelis sportavimas, emocinis valgymas ar kiti žalingi įpročiai gali būti valgymo sutrikimo apraiškos. - Mitas: Savarankiškai galima „išgyti“, tereikia stiprios valios.
Faktas: Netipinė anoreksija – rimtas psichikos sutrikimas, reikalaujantis profesionalios pagalbos ir gydymo.
Išvados ir rekomendacijos
Netipinė anoreksija yra pavojingas valgymo sutrikimas, kuris gali likti nepastebėtas vien dėl to, kad nesumažėja kūno svoris iki ekstremalių ribų. Labai svarbu žinoti simptomus ir nedelsti kreiptis pagalbos – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnės sveikimo galimybės ir mažesnė komplikacijų rizika. Gydymas turėtų būti kompleksiškas, apimantis medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Savigyda – pavojinga ir neveiksminga. Netipinės anoreksijos atveju, kaip ir visų valgymo sutrikimų atveju, reikalinga specialistų pagalba, profesionalus diagnostikos ir gydymo planas. Neignoruokite įspėjamųjų ženklų – pagalba yra ir ji gali išgelbėti gyvybę.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
