Nemalonus burnos kvapas, dar vadinamas halitoze, dažnai suvokiamas kaip laikina ar menka problema – nusikalti dantis ar išskalauti burną dažnai pakanka, kad jis išnyktų. Tačiau ar žinojote, kad pasikartojantis, stiprus ar ypač specifinis kvapas iš burnos gali būti ne tik prasto burnos higienos rodiklis, bet ir svarbus signalas apie rimtą vidaus organų ligą? Burnos kvapas gali atskleisti daugiau nei jūs manote – kai kuriais atvejais jis tampa ankstyva įspėjamąja ženklu apie organizmo pokyčius ar paslėptas patologijas. Ką verta žinoti apie burnos kvapą ir jo ryšį su vidaus ligomis?
Kaip susidaro burnos kvapas: priežastys ir mechanizmai
Daugumai žmonių pagrindinė nemalonaus kvapo iš burnos priežastis – bakterijų veikla burnos ertmėje. Šios bakterijos skaido maisto likučius ir baltymus, išskirdamos sieros junginius, kurie ir sukelia well-known „blogo kvapo” efektą. Tačiau, kai burnos kvapas išlieka net ir laikantis nepriekaištingos higienos, ar vis stiprėja, būtina ieškoti gilesnių priežasčių.
Burnos gleivinės ir dantų problemos
Dažnai burnos kvapas kyla dėl:
- Periodonto ligų (dantenų uždegimo, periodontito).
- Dantų ėduonies ar pūlinių, esančių dantų šaknyse.
- Sumažėjusio seilių išsiskyrimo (ypač vyresniame amžiuje, vartojant tam tikrus vaistus ar sergant ligomis).
Kai priežastys slypi giliau: sisteminės ligos
Vis dėlto, kai kurios burnos kvapo formos gali aiškiau rodyti vidaus organų patologijas. Kvapo pobūdis, stiprumas ir kiti simptomai leidžia įtarti, jog problema slypi toliau nei burnos ertmė.
Burnos kvapas ir vidaus organų ligos: ko ieškoti?
Kepenų ligos
Rimtos kepenų ligos (pvz., cirozė, ūminis kepenų nepakankamumas) gali sukelti specifinį burnos kvapą, vadinamą foetor hepaticus. Tai saldžiai aitrus, primenantis žalojančių (puvančių) obuolių ar žalių daržovių kvapas. Jis rodo, kad kepenys nesugeba pašalinti nuodingų medžiagų iš kraujotakos, ypač dimetilsulfido – junginio, kuris per plaučius patenka į iškvėpiamą orą.
Inkstų nepakankamumas
Pablogėjus inkstų funkcijai (ypač esant lėtiniam inkstų nepakankamumui), burnos kvapas gali įgauti amoniako ar net priminti šlapalo kvapą – toks reiškinys vadinamas „ureminiu kvapu”. Inkstai tinkamai nefiltruoja kraujo, todėl šlapalas ir kiti azotiniai junginiai pradeda šalintis ir pro plaučius, todėl pasireiškia būdingas kvapas.
Diabetas: acetoninis kvapas
Neseniai girdėjote, kad diabetą galima „uosti“? Tai mitas tik iš dalies, nes išsivysčius nekontroliuojamai (arba pavojingai nevaldomai) cukrinio diabeto formai, burnos kvapas gali tapti itin aštrus, primenantis acetoną ar vaisius. Šis kvapas dažniausiai lydi diabetinę ketoacidozę – būklę, kai organizmas vietoje gliukozės pradeda skaidyti riebalus ir išskiria acetoną.
Lėtinės kvėpavimo takų ligos ir infekcijos
Nemalonus kvapas gali lydėti suaugusius ar vaikus, sergančius lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis – sinusitu, bronchitu ar net plaučių abscesais. Kai pūliniai ar infekcija užima didelę kvėpavimo takų dalį, burnos kvapas gali tapti stiprus, pūlingas ir ilgalaikis.
Skrandžio ir žarnyno sutrikimai
Gana dažnas įsitikinimas, kad skrandžio ligos tiesiogiai sukelia blogą burnos kvapą, tačiau moksliniai tyrimai teigia, kad taip nutinka rečiau nei manoma. Vis dėlto kai kurios būklės – lėtinis gastritas, Helicobacter pylori infekcija ar skrandžio vėžys – gali sukelti specifinius pokyčius kvape, o refliuksas (rūgščių grįžimas į stemplę) – aitresnį, rūgštų ar kartais nemalonų kvapą burnoje.
Kada burnos kvapas tampa nerimą keliančiu požymiu?
Nors daugumą atvejų blogas burnos kvapas nedingsta dėl užmirštos burnos higienos ar banalių priežasčių (dietos pokyčių, kai kurių vaistų, džiūstančių gleivinių), yra situacijų, kai svarbu susirūpinti:
- Burnos kvapas trunka ilgiau nei 1-2 savaites, nepaisant reguliarios higienos.
- Kvapas itin specifinis ar primena acetoną, šlapimą, supuvusius obuolius, metalą ar pelių lizdą.
- Burnos kvapą lydi kiti bendro pobūdžio simptomai: nuovargis, svorio kritimas, gelta, troškulys, dažnas šlapinimasis, vėmimas ar pilvo skausmai.
Mitų paneigimas: ar visos burnos gaivikliai išsprendžia problemą?
Vartojant burnos gaivintuvus ar skalavimo priemones, burnos kvapas gali sumažėti tik laikinai – tačiau neišsprendus pagrindinės ligos problemos, simptomai vis grįš. Skaudžiausia, kad ilgas nemalonaus kvapo ignoravimas ir bandymas jį „užmaskuoti“ gali reikšti praleistą galimybę anksti nustatyti rimtą vidaus organų ligą.
Ką daryti pastebėjus ilgalaikį burnos kvapą?
Jei pastebėjote, kad burnos kvapas išlieka ilgai ar yra neįprasto pobūdžio, imkitės šių žingsnių:
- Aplankykite gydytoją odontologą – pirmiausia įsitikinkite, kad burnos ir dantų sveikata nepriekaištinga.
- Atkreipkite dėmesį į kitus simptomus. Jei jaučiatės silpnai, pastebite bambos ar veido patinimą, pageltusią odą ar akis, staigiai kristi svorį – kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris paskirs išsamesnius tyrimus.
- Kai įtariama vidaus organų liga, gali prireikti kraujo, šlapimo ar kvėpavimo tyrimų, specialaus echoskopinio, endoskopinio ar laboratorinio ištyrimo.
- Negaivinkite kvapo nuolat jį slopindami – net ir geriausios gaivinimo priemonės sprendžia tik išorinį, laikantį simptomą.
Profilaktika ir sveikos gyvensenos svarba
Burnos kvapo išvengti ir anksti pastebėti sveikatos sutrikimus padeda kasdienė burnos higiena – kruopštus dantų, liežuvio ir tarpdančių valymas, reguliarūs vizitai pas odontologą. Vis dėlto svarbu atsiminti: ilgalaikis ar specifiškas burnos kvapas – ne tik nemalonumas socialinėse situacijose, bet ir signalas stabtelėti ir įsiklausyti į savo organizmą.
Rūpestingas požiūris į burnos sveikatą bei dėmesys lėtiniams simptomams padeda laiku pastebėti rimtas vidaus organų ligas, todėl stipriausias patarimas – neignoruokite burnos siunčiamų įspėjimų. Dažniausiai jūsų kūnas žino, ką sako – svarbu laiku jo išgirsti.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
