Odos niežėjimas – patirtis, su kuria kone kiekvienas esame susidūrę bent kartą gyvenime. Dažnai tai siejame su alergijomis, vabzdžių įkandimais ar tiesiog sausėjančia oda. Tačiau ar visada niežėjimas toks nekaltas? Kartais odos niežulys gali tapti pirmuoju įspėjamuoju ženklu apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokiais atvejais vertėtų sunerimti, kas dažniausiai sukelia niežėjimą ir kokių gydymo ar savipagalbos priemonių galima imtis.
Kodėl niežti odą? Dažniausios priežastys
Odos niežėjimas (mediciniškai vadinamas pruritu) gali atsirasti dėl daugybės skirtingų priežasčių. Dažniausiai tai būna laikinas ir nepavojingas pojūtis, tačiau kartais už jo slypi ir rimtesnės būklės. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių niežėjimo priežasčių:
- Sausa oda (xerosis). Tai viena pagrindinių niežėjimo priežasčių, ypač žiemos mėnesiais ar vyresniame amžiuje.
- Alerginės reakcijos. Niežulį gali sukelti kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, augalais, maistu.
- Vabzdžių įkandimai ar įgėlimai. Tai sukelia lokalų, dažniausiai greitai praeinantį niežulį.
- Odos ligos. Egzema, psoriazė, dilgėlinė, atopinis dermatitas ar grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia intensyviu niežėjimu.
- Nervinė įtampa. Kartais niežulys kyla dėl streso ar nerimo, net jei odos pažeidimų nėra.
Daugeliu atvejų šias priežastis galima nesunkiai nustatyti ir pašalinus dirgiklį, niežulys greitai praeina. Tačiau kai kuriais atvejais odos niežulys gali būti ženklas, kad organizmo viduje vyksta kur kas sudėtingesni procesai.
Ar odos niežėjimas visada nepavojingas?
Ne visada. Kartais ilgai trunkantis, intensyvus arba viso kūno odos niežėjimas be aiškios priežasties gali signalizuoti apie rimtas ligas. Tokiu atveju svarbu įvertinti papildomus simptomus:
- Niežėjimas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites;
- Nėra aiškaus dirgiklio (pvz., naujų higienos priemonių arba vaistų);
- Odos niežėjimas apima visą kūną, o ne tik tam tikras vietas;
- Kartu atsiranda kiti simptomai: svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, nuovargis, gelta, pakitusios limfmazgių apimtys.
Jei pastebite bent kelis iš šių požymių, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Odos niežėjimas, lydimas šių simptomų, dažnai būna susijęs su vidinėmis ligomis.
Kokios ligos gali slypėti už niežėjimo?
Kepenų ir tulžies latakų ligos
Viena iš dažnų niežulio visame kūne priežasčių – kepenų ligos, pavyzdžiui, cholestazė arba kepenų uždegimas (hepatitas). Kepenims prastai atliekant savo funkciją ar sutrikus tulžies nutekėjimui, kraujyje kaupiasi tulžies rūgštys, kurios veikia odos nervų galūnes ir sukelia intensyvų niežėjimą. Dažnai šį pojūtį lydi odos ar akių baltymų pageltimas (gelta), bendras silpnumas, apetito stoka.
Inkstų ligos
Lėtinių inkstų ligų atveju, ypač galutinės stadijos inkstų nepakankamumo metu, oda pradeda niežėti be aiškios priežasties. Manoma, kad tai susiję su medžiagų apykaitos likučių kaupimu kraujyje, kurie sudirgina odos receptorius.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai
Kai kurioms moterims, ypač nėštumo metu, gali pasireikšti niežulys dėl hormonų pokyčių ir laikinos cholestazės. Be to, niežėjimas gali būti ir skydliaukės veiklos pokyčių padarinys.
Onkologinės ligos
Nors dažniausiai niežulys būna susijęs su gerybinėmis priežastimis, kai kurios kraujo ar limfos sistemos vėžio formos (pvz., limfoma, leukemija) gali prasidėti kaip ilgai trunkantis viso kūno niežėjimas. Tai būdinga ypač tada, kai nėra matomų odos pažeidimų, bet kartu pasireiškia ir kitų bendrinių simptomų, pvz., stiprus nuovargis ar nepaaiškinamas svorio kritimas.
Kraujotakos sistemos ligos
Niežėjimą be odos bėrimų ar kitų aiškių požymių gali sukelti ir kai kurios kraujotakos sistemos ligos, pavyzdžiui, policitemija vera arba kitų rūšių anemija.
Mitai apie odos niežėjimą
Visuomenėje vis dar gajūs tam tikri klaidingi įsitikinimai apie odos niežėjimą. Dažnas mitas – jei niežti, reiškia netinkamai rūpinatės higiena arba turite „nešvarią“ odą. Iš tiesų daugeliu atveju niežulys nėra susijęs su higienos trūkumu, o pernelyg dažnas odos valymas netgi gali išprovokuoti ar paaštrinti niežėjimą, ypač sausos odos ar atopinio dermatito atveju.
Dar vienas klaidingas įsitikinimas – kad užtenka tik nusiprausti ar pakeisti kosmetiką. Jei niežulys tęsiasi ilgiau nei keliolika dienų arba ima plisti, būtina ieškoti tikrosios priežasties, o ne apsiriboti tik kosmetikos keitimu.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų odos niežėjimas praeina savaime ir nėra pavojingas, bet štai kada rekomenduojama nedelsti ir atsakingai pasitarti su specialistu:
- Niežėjimas trunka ilgiau nei 2 savaites ir niekas nepadeda;
- Atsiranda kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais (karščiavimas, svorio kritimas, limfmazgių padidėjimas, gelta);
- Labai stiprus, trukdo miegoti, dirbti ar kasdien normaliai funkcionuoti;
- Nėra aiškios odos niežėjimo priežasties (nenaudojate naujų priemonių, nesergate žinomomis odos ligomis);
Tokiais atvejais reikia atlikti išsamesnius kraujo, šlapimo bei kitus specialius tyrimus, kurie padėtų nustatyti niežulio priežastį.
Kaip palengvinti odos niežėjimą?
Paprasčiausios priemonės
- Drėkinkite odą – naudokite bekvapes, hipoalergines kremas ar losjonus po dušo;
- Venkite karšto vandens – ilgas buvimas karštoje vonioje džiovina odą;
- Rinkitės švelnias, švarias medžiagas, kurias dėvite ar su kuriomis tiesiogiai liečiasi oda;
- Venkite stipriai parfumuotų kosmetikos priemonių;
- Stenkitės nebraižyti odos, nes tai gali sukelti infekciją ar pažeisti odos barjerą.
Kada padeda vaistai?
Esant alerginiam niežuliui, kartais rekomenduojami antihistamininiai vaistai. Jei jį lydi uždegiminiai odos pažeidimai, gydytojas gali paskirti vietiškai naudojamų kortikosteroidų ar kitų gydomųjų kremų. Sergant vidinėmis ligomis, gydomas pagrindinis susirgimas, o niežėjimui palengvinti gali būti taikoma papildoma terapija.
Išvada: niežulys – organizmo signalas
Nors odos niežėjimas dažnai yra nekenksmingas, svarbu įvertinti visą situaciją – trukmę, stiprumą, bendrus simptomus. Kartais tai – pirmasis signalas, kad organizmas siunčia apie paslėptas ar pavojingas ligas. Kuo anksčiau kreipsitės konsultacijos, tuo didesnė tikimybė sėkmingai išspręsti problemą ir pasirūpinti savo sveikata. Nesignaluojančio niežulio ignoruoti nereikėtų, tad būkite dėmesingi – jūsų oda kartais žino apie sveikatą daugiau nei manote.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
