Vulvos intraepitelinė neoplazija

Vulvos intraepitelinė neoplazija (VIN) – tai priešvėžinis vulvos (išorinių moters lytinių organų) audinių pakitimas, kurio metu ląstelės pradeda nenormaliai daugintis, bet piktybinės savybės iš pradžių nepasireiškia. Ši būklė skirstoma į įvairias formas ir stadijas, o laiku nediagnozuota ir negydoma gali išsivystyti į vulvos vėžį. Nors ši liga nėra dažna, ji aktuali kiekvienai moteriai, ypač turinčiai rizikos veiksnių arba pastebėjusiai vulvos srityje neįprastus pakitimus. Straipsnyje aptarsime VIN priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo galimybes, galimas komplikacijas, profilaktiką bei kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kas yra vulvos intraepitelinė neoplazija?

Vulvos intraepitelinė neoplazija – tai būsena, kai vulvos epitelio (viršutinio odos sluoksnio) ląstelės tampa nenormalios, tačiau pakitimai neperžengia pagrindinės bazinės membranos; vadinasi, išplitimo į gilesnius sluoksnius ar metastazių dar nėra. VIN yra laikoma priešvėžiniu pažeidimu – ypač svarbu nedelsti, nes daliai moterų ši būklė gali progresuoti į invazinį vulvos vėžį.

VIN dažniausiai diagnozuojama vidutinio amžiaus moterims, tačiau gali išsivystyti ir jaunesnėms ar vyresnio amžiaus moterims. Pastaraisiais metais, ypač dėl padidėjusio žmogaus papilomos viruso (ŽPV) paplitimo, vis daugiau atvejų nustatoma 30–49 metų moterims.

VIN rūšys ir klasifikacija

Pagal naujausius mokslinius šaltinius, VIN skirstoma į dvi pagrindines rūšis, atspindinčias skirtingus vystymosi mechanizmus ir rizikos veiksnius:

• ŽPV susijusi (VIN usuali). Dažniausiai nustatoma jaunesnėms moterims, susijusi su aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (ypač 16 ir 18 tipo) infekcija.
• Ne ŽPV susijusi (VIN diferencijuota). Retesnė, dažniausiai vyresnėms, sergančioms lėtinėmis vulvos ligomis (lytinio organo kerplige, lichen sclerosus), būdinga didesnė rizika pereiti į vėžį.

Anksčiau naudoti terminai VIN 1, VIN 2 ir VIN 3 šiuo metu nebenaudojami, nes VIN 1 priskiriama gerybiniams virusiniams karpiniams pažeidimams, o VIN 2 ir VIN 3 dabar apibendrinami kaip aukšto laipsnio intraepitelinė neoplazija.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindiniai priežastiniai faktoriai

• Žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai pagrindinis VIN priežastinis veiksnys, dažys susiję su ŽPV aukštos rizikos tipais (labiausiai 16 tipas). ŽPV plinta lytinio kontakto metu.
• Lėtinės uždegiminės vulvos ligos. Lichen sclerosus, lygiosios kerpligės ir kitos uždegiminės būklės didina VIN riziką, ypač vyresnėse amžiaus grupėse.

Kiti rizikos veiksniai

• Rūkymas
• Sumažėjęs imunitetas (pvz., dėl organų transplantacijos, ŽIV infekcijos)
• Ankstyvas lytinis aktyvumas
• Daugybiniai lytiniai partneriai
• Ankstesnės gimdos kaklelio ar makšties intraepitelinės neoplazijos ar vėžys

Simptomai

Vulvos intraepitelinė neoplazija gali būti besimptomė, todėl dažnai aptinkama profilaktinių apžiūrų metu. Tačiau apie pusė moterų visgi jaučia tam tikrus simptomus. Būdingi požymiai:

• Niežėjimas, deginimas arba diskomfortas vulvos srityje
• Matomi pakitimai: dėmelės (baltos, raudonos, rudos), plokštelės ar mazgeliai ant vulvos odos
• Odos sustorėjimas, šiurkštumas
• Skausmas lytinių santykių metu
• Opelės, įtrūkimai ar žaizdelės ant vulvos odos

Neretai simptomai būna neryškūs ir pasireiškia ilgą laiką, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius nežymius, nuolat išliekančius vulvos srities pakitimus.

Diagnostika

Pirminė apžiūra ir anamnezės surinkimas

Diagnozės pagrindas – išsami gydytojo ginekologo apžiūra ir simptomų įvertinimas. Gydytojas vertina odos pažeidimus, būklės etapą, renka informaciją apie galimus rizikos veiksnius.

Papildomi tyrimai

• Biopsija. Tiksliausias būdas diagnozuoti VIN – atlikti patologinio audinio ištyrimą paėmus biopsiją iš pakitusios vietos. Tiriama dėl epitelio ląstelių nenormalumo, ŽPV susijusių pokyčių, išplitimo stokos į gilesnius sluoksnius.
• Kolposkopija (vulvos kolposkopija). Naudojamas specialus padidinantis įrenginys detaliam vulvos pažeidimų įvertinimui. Gali padėti tiksliai parinkti tinkamiausią vietą biopsijai.
• Papildomos analizės, jei įtariama ŽPV infekcija ar susiję lytinės sistemos pažeidimai (gimdos kaklelio, makšties).

Būtina atmesti kitas vulvos odos ligas (pvz., lėtinį uždegimą, grybelinę infekciją, herpesą ar gerybinius darinius).

Gydymo būdai

Gydymo tikslas – visiškai pašalinti pakitusį audinį ir užkirsti kelią vėžiui. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo pažeidimo tipo, dydžio, išplitimo, moters amžiaus, gretutinių ligų ir kitų individualių veiksnių. Taip pat svarbus paciento pageidavimas dėl vaisingumo išsaugojimo, galimų randų ar funkcinių pasekmių.

Chirurginis gydymas

• Plati vietinė ekscizija – dažniausias būdas, kai pašalinamas pakitęs odos plotas kartu su dalimi sveikų audinių. Po procedūros dažnai pavyksta išvengti pasikartojimų.
• Vulvektomija (pilna ar dalinė) – taikoma, jei pažeidimas itin išplitęs ar nustatyta recidyvinių židinių. Visuomet siekiama išsaugoti kuo daugiau sveiko audinio, nes operacija gali turėti fizinių ir psichologinių pasekmių.

Minimaliai invaziniai ir alternatyvūs gydymo metodai

• Lazerių terapija – kartais naudojama mažiems, pavieniams židiniams naikinti, tačiau reikalauja atidus stebėjimas po procedūros, nes galimi recidyvai.
• Imiquimod kremas – vietinio poveikio imuninę sistemą aktyvuojantis vaistas, kuris taikomas tam tikriems paviršiniams VIN atvejams, ypač moterims, nenorinčioms chirurginio gydymo arba kai pakitimai nedideli.
• Fotodinaminė terapija (eksperimentinė). Taikoma parinktais atvejais, kai naudojamas fotosensibilizuojantis preparatas ir šviesa, kad būtų sunaikintos nenormalios ląstelės.

Visi alternatyvūs ar eksperimentiniai gydymo metodai turi būti taikomi tik gydytojo priežiūroje ir po tikslios diagnozės.

Komplikacijos ir prognozė

Pagrindinė negydyto VIN komplikacija – perėjimas į invazinį vulvos vėžį. Rizika skiriasi priklausomai nuo VIN rūšies: diferencijuota, ne ŽPV susijusi forma progresuoja dažniau ir greičiau.

• Jei VIN diagnozuojama ir gydoma laiku, prognozė dažniausiai gera.
• Recidyvai: net ir tinkamai pašalinus pakitusį audinį, VIN gali atsinaujinti – ypač, jei moteris turi lėtines vulvos ligas ar išliko ŽPV infekcija.
• Po operacijos gali likti randų, varginti skausmingumas, retais atvejais – šlapinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimai.

Reguliarūs stebėjimai po gydymo būtini: pirmus 2 metus stebima kas 3–6 mėnesius, vėliau – kasmet. Svarbi ir savikontrolė – moteriai rekomenduojama atkreipti dėmesį į bet kokius pasikartojančius ar naujus vulvos pakitimus.

Prevencija

ŽPV profilaktika

• Skiepai nuo ŽPV. Efektyviausia VIN profilaktika jaunoms mergaitėms ir moterims – skiepijimas nuo žmogaus papilomos viruso. Skiepai žymiai sumažina ne tik gimdos kaklelio, bet ir vulvos bei makšties priešvėžinių pažeidimų riziką.

Kitų rizikos veiksnių valdymas

• Vengimas rūkymo
• Infekcijų (ypač ŽIV) profilaktika
• Lietinis vulvos ligų, tokių kaip lichen sclerosus, gydymas ir reguliari dermatovenerologo kontrolė
• Barjerinės apsaugos priemonės lytinių santykių metu

Reguliarūs patikrinimai

• Gydytojo apžiūros ir savikontrolė padeda anksti pastebėti pažeidimus bei laiku juos gydyti.
• Moterims, anksčiau sirgusioms kitomis intraepitelinėmis neoplazijomis ar vėžiu, svarbūs profilaktiniai patikrinimai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina kuo skubiau pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu, jei pastebėjote bent vieną iš žemiau nurodytų požymių:

• Vulvos srities niežulys, deginimas, skausmas ar diskomfortas, nepraeina savaime
• Bet kokie odos pokyčiai – dėmės, nelygumai, išopėjimai, sustorėjusios vietos
• Nuolatinės ar pasikartojančios žaizdelės, žaizdos ar įtrūkimai
• Nespecifiniai pakitimai, lytinių santykių sukeliamas skausmas

Savidiagnostika ar savigyda nerekomenduojama. Neteisingai įvertinti ar negydyti vulvos pokyčiai gali sukelti rimtų pasekmių, todėl svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą.

Dažniausi mitai apie VIN

• VIN – tai vėžys? Nors VIN laikoma priešvėžine būkle, ją nustačius invazinio vėžio dar nėra.
• VIN atsiranda tik prieš menopauzę? VIN gali vystytis bet kokio amžiaus moterims, ypač turinčioms lėtinių vulvos ligų ar rizikos veiksnių.
• VIN negydant visada pereina į vėžį? Dalis atvejų gali regresuoti, ypač pasišalinus ŽPV infekcijai, tačiau dėl progresavimo rizikos gydymas būtinas.
• Skausmas yra privalomas simptomas? VIN dažnai vystosi be jokių pojūčių ar diskomforto, tad simptomų nebuvimas nereiškia, jog pavojus nėra aktualus.

Santrauka

Vulvos intraepitelinė neoplazija – tai dažniausiai besimptomė, bet potencialiai pavojinga priešvėžinė moters lytinių organų odos liga, susijusi tiek su ŽPV infekcija, tiek su lėtinėmis odos ligomis. Ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas ir reguliarūs stebėjimai leidžia užkirsti kelią progresavimui į vėžį. Visos moterys, pastebėjusios nežymių ar nuolatinių vulvos pakitimų, turėtų nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Labai svarbu žinoti pagrindinius rizikos veiksnius, laikytis profilaktikos rekomendacijų bei nevengti reguliarių ginekologinių patikrų – tai užtikrina sveikatos saugumą ir ramybę ateityje.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.