Ar kada nors pastebėjote, kad jūsų liežuvis pakeitė spalvą? Tamsesnis ar blyškesnis, rausvas ar net melsvas – liežuvio spalva dažnai atrodo nereikšminga, tačiau iš tiesų gali būti svarbi užuomina apie jūsų sveikatą. Susipažinkite, ką gali atskleisti liežuvis, kodėl verta reguliariai stebėti jo išvaizdą ir kokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.
Liežuvio spalva: senas būdas skaityti kūno signalus
Medikai jau šimtmečius naudoja liežuvio apžiūrą kaip būdą įvertinti bendrą organizmo būklę. Nors šiuolaikinėje medicinoje pirmenybė teikiama išsamesniems tyrimams, liežuvis vis dar išlieka vertingu diagnostiniu įrankiu. Pakitus liežuvio spalvai, gydytojai dažnai įtaria tam tikrus sveikatos sutrikimus. Šis organas yra padengtas plonu gleivinės sluoksniu, todėl kraujo, deguonies ir drėgmės pokyčiai pastebimi anksti.
Kas lemia liežuvio spalvą?
Normaliu atveju liežuvis turėtų būti šviesiai arba rožinės spalvos, su plonu, balzgančiu apnašu. Liežuvio spalva gali kisti dėl:
- Mitybos ypatumų
- Vitaminų ar mineralų stokos
- Ligų: infekcijų, uždegimų, anemijos ar kepenų funkcijos sutrikimų
- Žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio vartojimo
- Vaistų vartojimo
- Burnos higienos pažeidimų
Ką rodo skirtingos liežuvio spalvos?
Rausvai rožinis, švarus liežuvis – sveikatos ženklas
Jei jūsų liežuvis yra šviesiai rausvos spalvos ir padengtas plonu, beveik permatomu apnašu – džiugu, tai laikoma normaliu požymiu. Tokia spalva rodo gerą kraujotaką, pakankamą deguonies kiekį kraujyje ir optimalų vitaminų lygį.
Blyškus arba baltas liežuvis – kas tai gali reikšti?
Blyškesnis nei įprastai liežuvis neretai rodo anemiją, geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumą. Tuomet raudonieji kraujo kūneliai nesugeba pakankamai aprūpinti organizmo deguonimi, todėl liežuvio audiniai praranda rausvumą.
Baltas tankus apnašas dažnai lydi burnos kandidozę – grybelinę infekciją, ypač dažną po antibiotikų kurso arba nusilpus imunitetui. Kartais balta spalva susijusi su prasta burnos higiena ar dehidratacija. Šios būklės paprastai lengvai gydomos, tačiau užsitęsus simptomams būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Raudonas, „aviečių“ spalvos liežuvis – išskirtinis signalas
Ryškiai raudona ar tamsiai rožinė liežuvio spalva, primenanti avietę, gali būti siejama su vitaminų B2, B3 ar folio rūgšties trūkumu. Kartais raudonas liežuvis išduoda skarlatiną – vaikystės infekcinę ligą, taip pat Kawasaki sindromą ar kitus uždegiminius procesus organizme.
Toks pokytis gali atsirasti neišvengus aštrus, rūgščių produktų ar eilių prieskonių. Trumpalaikis paryškėjimas, dažniausiai, nekelia pavojaus, tačiau jei spalva išlieka ilgiau ar atsiranda papildomų simptomų, būtina kreiptis į specialistus.
Geltonas liežuvis – dažna, bet ne visada pavojinga būklė
Geltonos spalvos liežuvis dažniausiai atsiranda dėl padidėjusio bakterijų kiekio ar blogos burnos higienos. Retesniais atvejais – dėl kepenų, tulžies pūslės ar virškinamojo trakto sutrikimų. Jei geltoną atspalvį lydi blogas burnos kvapas, svarbi reguliari burnos priežiūra, pakankamas vandens vartojimas ir sumažintas rūkyto tabako kiekis. Jei geltona spalva išlieka savaites, verta profilaktiškai pasitikrinti kepenų fermentus ar atlikti kitus tyrimus.
Mėlynas ar violetinis liežuvis – rimtas simptomas
Mėlyns ar violetinis liežuvio atspalvis dažniausiai reiškia prastą deguonies apykaitą, širdies ar plaučių veiklos sutrikimus (pvz., lėtines kvėpavimo takų ligas, cianozę). Toks liežuvis reikalauja skubios medicininės pagalbos, ypač jei kartu jaučiamas dusulys, nuovargis ar skausmas krūtinėje.
Juodas ar rusvas apnašas – ar verta nerimauti?
Juodas ar tamsiai rudas liežuvio paviršius dažnai susijęs su „juodojo plaukuoto liežuvio“ sindromu. Tai nekenksminga būklė, dažnesnė rūkantiems ar vartojantiems daug kavos, arbatų, tam tikrų antibiotikų. Taip nutinka dėl užsilaikančių negyvų ląstelių ir dažančiųjų pigmentų. Visgi, šis pokytis nesusijęs su onkologinėmis ligomis, tačiau gali būti signalas dažniau valyti liežuvį ir riboti žalingus įpročius.
Liežuvio apžiūra: kada verta sunerimti?
Nors daugelis liežuvio spalvos pokyčių yra laikini ir nekelia pavojaus, tam tikri simptomai turėtų paskatinti nedelsti:
- Spalvos pokyčiai išlieka ilgiau nei 2 savaites be aiškios priežasties
- Liežuvį lydi skausmas, deginimas, žaizdelės ar patinimas
- Atsiranda opų, išopėjimų ar baltų dėmių, kurios negyja
- Kartu juntami sisteminiai simptomai: karščiavimas, nuovargis, kraujavimas ar svorio kritimas
- Pastebimi kvėpavimo pasunkėjimo arba širdies ritmo sutrikimai
Tokiais atvejais būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar odontologą. Jie rekomenduos detalesnius kraujo tyrimus, vitaminų ir mineralų nustatymą ar, esant įtarimų, papildomus instrumentinius tyrimus.
Kaip rūpintis liežuvio ir burnos sveikata?
- Kasdien kruopščiai valykite liežuvį dantų šepetėliu arba specialia mentele
- Venkite ilgalaikio, gausaus tabako ar alkoholio vartojimo
- Gerkite pakankamai vandens, užtikrinkite tinkamą mitybos balansą su pakankamu kiekiu vitaminų
- Nepamirškite reguliariai tikrintis pas odontologą
- Saugokite save nuo streso ir uždegimų, stiprinkite imuninę sistemą
Trys dažniausi mitai ir faktai apie liežuvį
- MITAS: Liežuvio apnašas visada reiškia ligą.
FAKTAS: Plonas balzganas apnašas – įprasta, dažnai atspindinti normalų mikrofloros balansą. - MITAS: Juodas liežuvis rodo vėžį.
FAKTAS: Dažniausiai – dėl šešėlio, kavos, antibiotikų, o ne vėžinių susirgimų. - MITAS: Liežuvio spalvos pokyčiai praeis savaime.
FAKTAS: Jei pakitimas užsitęsia, būtina konsultacija su gydytoju.
Apibendrinimas – jūsų liežuvis kalba apie sveikatą garsiau nei manote
Liežuvio spalvos stebėjimas yra paprastas, greitas ir nemokamas būdas įvertinti bendrą organizmo sveikatą. Staigūs ar ilgalaikiai liežuvio atspalvio pokyčiai gali būti vertinga užuomina ir paskata pasitikrinti, ar jums netrūksta vitaminų, ar nėra rimtesnių sutrikimų. Rūpinkitės savo burnos higiena, stebėkite liežuvio būklę ir nedvejodami kreipkitės medicininės pagalbos, jei kyla abejonių.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
