Ar jums dažnai būna šalta, net jei namuose veikia šildymas ir rodoma normali temperatūra? Tokia būsena gali gluminti ir sukelti klausimą: kodėl nejaučiame šilumos, kuri, rodos, aplink mus? Šiame straipsnyje aiškinamės, kas lemia nuolatinį šalčio pojūtį šiltose patalpose, nagrinėjame galimas priežastis ir šiuolaikinės medicinos požiūrį į šį reiškinį. Taip pat aptariame veiksmingus patarimus bei paneigiame populiarius mitus.
Kas nulemia šalčio pojūtį organizme?
Mūsų organizmas nuolat palaiko pastovią vidinę kūno temperatūrą, tačiau išoriniai ir vidiniai veiksniai gali turėti didžiulės įtakos tam, kaip jaučiamės. Šalčio pojūtis kyla tada, kai nervų sistema, per odos receptorius, perduoda informaciją smegenims apie šilumos praradimą ar aplinkos vėsumą. Tačiau kartais jutimas neatitinka realios temperatūros – jausmas „šalta“ gali atsirasti net ir šiltuose kambariuose.
Asmeninės temperatūros ribos
Normali temperatūra žmogui paprastai svyruoja apie 36°C–37°C, tačiau tam tikri žmonės jaučiasi komfortiškai skirtingose sąlygose. Kai kurių žmonių organizmas natūraliai linkęs lėčiau išskirti šilumą, todėl šaltis jaučiamas stipriau. Kiti – žymiai jautresni orų pokyčiams, drėgmei ar net oro srovių judėjimui kambaryje.
Dažniausios priežastys, kodėl vis būna šalta namuose
- Metabolizmo (medžiagų apykaitos) sulėtėjimas
- Mažakraujystė ir kitos kraujo apytakos problemos
- Skydliaukės veiklos sutrikimai
- Vitaminų ar mineralų trūkumas
- Riebalinio audinio kiekis
- Lytis ir amžius
- Stresas ar nerimas
Metabolizmo svarba
Lėta medžiagų apykaita reiškia, kad kūnas sudegina mažiau energijos ir taip išskiria mažiau šilumos, todėl žmonės su lėtesniu metabolizmu gali dažniau jausti šaltį. Šiuo atveju svarbus hormoninis fonas, miego kokybė, fizinis aktyvumas bei racione esančių kalorijų kiekis.
Kraujo apytakos sutrikimai
Jei sumažėja kraujotaka – ypač galūnėse – jos dažnai šąla, nes kraujas atneša mažiau šilumos. Problemą gali sukelti ir žemas kraujo spaudimas, taip pat širdies ar kraujo indų ligos.
Skydliaukės įtaka
Skydliaukės hormonai tiesiogiai reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą. Esant hipotirozei (skydliaukės nepakankamumui), šilumos produkcija sumažėja, todėl šalčio pojūtis tampa dažnas simptomas. Kiti požymiai: vangumas, svorio augimas, sausa oda.
Vitaminų ir mineralų trūkumas
Geležies, vitamino B12 arba vitamino D stoka dažnai susijusi su nuolatiniu šalčio jausmu. Geležis gyvybiškai svarbi deguonies pernešimui krauju, todėl jos trūkstant, sumažėja kūno aprūpinimas deguonimi ir silpnėja šiluminė ištvermė.
Gyvenimo būdo ir fiziologiniai veiksniai
Riebalinio audinio reikšmė
Riebalinis audinys veikia kaip apsauginis sluoksnis, saugantis nuo šalčio – tai natūralus izoliatorius. Plonesnius žmones šaltis dažnai veikia stipriau, nes jie turi mažiau šio šilumą sulaikančio sluoksnio.
Lytis ir amžius
Moterys dažnai turi lėtesnę medžiagų apykaitą, mažesnę raumenų masę ir plonesnį riebalų sluoksnį nei vyrai, todėl jos dažniau skundžiasi šalčiu. Amžėjant, natūraliai sumažėja šilumos gamyba organizme, be to, vyresni žmonės dažnai patiria kraujagyslių siaurėjimą, kas dar labiau didina šalčio pojūtį.
Streso ir emocinės būsenos poveikis
Stiprus stresas, nerimas ar net depresija gali paveikti kraujotaką ir hormonų veiklą, ypač, kai organizmas patiria ilgalaikį „kova arba bėk“ režimą. Dėl to galūnėse gali mažėti kraujo pritekėjimas, ir jos tampa vėsios. Emocinė būsena yra glaudžiai susijusi su kūno pojūčiais.
Šalčio pojūčio mitai
- „Jei kūnas šąla, namuose tikrai per šalta.“ Iš tikrųjų dažnai būna atvirkščiai: asmeninės sveikatos ar gyvenimo būdo pokyčiai lemia šilumos jutimą, o ne kambario temperatūra.
- „Daug sluoksnių – visada gerai.“ Perkaitę ar per šiltai apsirengę galite net pabloginti situaciją, nes ima stipriau prakaituoti, o išdžiūvusiam prakaitui garuojant – drebėti.
- „Šilumos pojūtis nepasikeičia su amžiumi.“ Senstant jautrumas šalčiui dažnėja dėl organizmo pokyčių.
Kada verta sunerimti?
Nuolatinis šalčio pojūtis, ypač jei lydi kiti simptomai – nuovargis, svorio pokyčiai, odos blyškumas ar nagų trapumas – gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip mažakraujystė, hormonų disbalansas ar kraujotakos sutrikimai. Tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju, išsitirti kraują bei pasitikrinti pagrindinius organų veiklos žymenis.
Patarimai, kaip sumažinti nuolatinį šalčio pojūtį
- Valgykite daugiau šiltų, subalansuotų, energingų patiekalų – jie padeda pagerinti medžiagų apykaitą.
- Venkite ilgalaikio judrumo stokos – reguliarus fizinis aktyvumas skatina kraujotaką.
- Stenkitės mažinti stresą, išmokite atsipalaiduoti, pasitelkite kvėpavimo ar sąmoningumo praktikas.
- Rinkitės šiltesnius, kvėpuojančius audinius – vilną, medvilnę, nes jie gerai sulaiko šilumą, bet leidžia odai kvėpuoti.
- Gerkite pakankamai skysčių – dehidratacija gali didinti šalčio pojūtį.
- Reguliariai tikrinkite vitamino D, B12 ir geležies kiekį kraujyje, ypač jei esate vegetaras ar veganė.
Išvados
Nuolatinis šalčio pojūtis namuose, kai aplinka yra pakankamai šilta, gali būti svarbus rodiklis apie jūsų organizmo būklę ar net emocinę savijautą. Nors dažniausiai tai susiję su įprastais veiksniais – lėta medžiagų apykaita, streso lygiu, vitaminų stoka arba natūraliomis fiziologinėmis savybėmis, kartais tai gali signalizuoti apie gilesnius sveikatos sutrikimus. Stebėkite savo kūno pojūčius atsakingai, koreguokite gyvenimo būdą, o esant nerimą keliantiems simptomams – kreipkitės į specialistus. Sveikata prasideda nuo dėmesio sau ir smalsumo suprasti savo kūną.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
