Niežtinčios akys – dažna problema, su kuria per gyvenimą susiduria beveik kiekvienas žmogus. Tai gali būti laikinas nemalonumas, bet kartais – ankstyvas rimtesnės sveikatos būklės signalas. Ką reiškia nuolatinis ar pasikartojantis akių niežėjimas, kokios dažniausios jo priežastys, kaip sau padėti ir kada būtina kreiptis į gydytoją? Šis straipsnis padės suprasti, kas vyksta su jūsų akimis ir kaip elgtis, kai niežulys tampa varginančiu kasdienybės palydovu.
Dažniausios akių niežėjimo priežastys
Akių niežėjimas gali būti sukeltas įvairių veiksnių – nuo alergijos, iki infekcijų ar aplinkos dirgiklių. Suprasti šaltinį svarbu ne tik tam, kad atsikratytume nemalonių simptomų, bet ir išvengtume galimų komplikacijų.
Alergija
- Sezoninė alergija – žiedadulkės, medžių ar žolių dulkės dažnai sukelia niežulį akių srityje, ypatingai pavasarį ir vasarą.
- Buitinė alergija – namų dulkės, gyvūnų pleiskanos, pelėsis ar kosmetikos priemonės taip pat gali tapti niežtinčių akių priežastimi.
Alerginio niežėjimo atveju dažnai lydi ir kiti simptomai: ašarojimas, paraudimas, vokų patinimas, kartais – sloga ar čiaudulys.
Sausos akys
Ilgas darbas prie kompiuterio, ilgesnis skaitymas ar buvimas kondicionuojamose patalpose neretai lemia sausų akių sindromą. Šiuo atveju niežulys atsiranda dėl akies paviršiaus drėgmės trūkumo, kuris pablogina akių komfortą. Dažniau šią problemą patiria vyresnio amžiaus žmonės ir kontaktinių lęšių nešiotojai.
Infekcijos
- Virusinės ar bakterinės konjunktyvitas (akių uždegimas) – gali sukelti stiprų niežulį, paraudimą, pūlingas išskyras ar net regėjimo neryškumą. Infekcinio pobūdžio akių niežulys dažnai pasireiškia kartu su kitais sunkesniais simptomais ir reikalauja gydytojo konsultacijos.
- Akies voko uždegimas (blefaritas) – pasireiškia niežuliu palei blakstienų liniją, paraudimu, deginimu ar net vokų lupimusi.
Aplinkos veiksniai ir kiti dirgikliai
- Tabako dūmai ar oro tarša – dažnai lemia staigų akių niežėjimą, ašarojimą ar perštėjimą.
- Chloruotas vanduo baseinuose, stiprus vėjas ar saulės šviesa – šie veiksniai gali laikinai sudirginti akis.
Kitos priežastys
- Ilgai nenuimami ar netinkamai prižiūrimi kontaktiniai lęšiai taip pat dažnai tampa niežėjimo šaltiniu.
- Retesnės, bet rimtesnės priežastys: autoimuninės ligos (pvz., Sjögreno sindromas), odos ligos (rožinė, atopinis dermatitas), hormonų pusiausvyros sutrikimai.
Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Ne kiekvienas akių niežulys yra rimtas – dažnai jis praeina vos pakeitus aplinkos veiksnius ar išvengus dirgiklių. Tačiau kai kuriais atvejais būtina specialistų pagalba, kad būtų išvengta komplikacijų.
Įspėjamieji simptomai
- Akių paraudimas, stiprus skausmas ar pūlingos išskyros
- Regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis akyse
- Vokų patinimas, gumbeliai prie blakstienų šaknų
- Nuo akių plintantis odos paraudimas ar tinimas
- Nesiliaujantis, stiprus, kelias dienas trunkantis niežulys
Jeigu pasireiškia šie arba kiti neįprasti simptomai, būtina kuo greičiau pasikonsultuoti su akių gydytoju (oftalmologu). Neatidėliotina pagalba ypač reikalinga, jei atsiranda staigus regėjimo sutrikimas ar stiprus skausmas.
Kaip sumažinti akių niežulį namų sąlygomis?
Daugeliu atvejų lengvas, trumpalaikis niežulys gali būti sumažintas paprastomis priemonėmis ir įpročių keitimu.
- Vengti dirgiklių: Jei žinote, jog jūsų akys jautrios dulkėms, žiedadulkėms ar augintiniams, ribokite kontaktą ir dažniau valykite namus.
- Naudoti dirbtines ašaras: Lašai akims padeda sudrėkinti sausą paviršių. Rinkitės be konservantų.
- Atvėsinti akis: Šaltas kompresas sumažins tinimą ir niežulį (ypač jei priežastis – alergija).
- Vengti akių trynimo: Dažnas trynimas didina uždegimo ar infekcijos riziką, ypač jei rankos nenuplautos.
- Dažnai plauti rankas ir keisti patalynę: Taip sumažinama infekcijos, alergenų kaupimosi rizika.
- Akių ilsėjimas: Kas 20 minučių darykite 20 sekundžių pertrauką žiūrint į toliu esančius objektus, jei ilgai dirbate kompiuteriu.
Mitai apie akių niežėjimą
- „Niežti – praeis savaime“ – nors dažnai akių niežulys išties nėra rimtas, užsitęsęs ar pasikartojantis simptomas gali rodyti rimtesnį sutrikimą, todėl ilgesnį laiką nekreipiant dėmesio galima praleisti ankstyvą uždegimą ar kitą būklę.
- „Akių lašai visada padeda“ – ne visi lašai tinka kiekvienai priežasčiai. Kai kurie lašai nuo alergijos gali dar labiau suerzinti sausas akis ar net sukelti kitų šalutinių poveikių.
- „Akių trynimas padeda sumažinti niežulį“ – priešingai, dažnas trynimas gali sukelti mikrotraumas, padidinti infekcijos riziką ar paskatinti antrinį uždegimą.
Kaip apsisaugoti nuo akių niežėjimo ateityje?
- Rinkitės kokybiškus kosmetikos produktus, venkite akių makiažo priemonių, kuriose daug kvapiųjų ar kitų agresyvių cheminių medžiagų.
- Ventiliuokite namus, naudokite oro drėkintuvą sausuoju laikotarpiu.
- Akių makiažą kruopščiai nuvalykite prieš miegą, nenaudokite kito asmens kosmetikos.
- Nešiokite akinius nuo saulės, kai oras dulkėtas, stipri saulė ar vėjas.
- Ribokite laiką prie kompiuterio ir dažnai ilsinkite akis.
- Naudokite apsaugines priemones (pvz., maudymosi akinius baseine).
Išvados
Niežtinčios akys dažniausiai – laikina ir lengvai koreguojama problema. Tačiau nei vieno ilgiau trunkančio, stipraus ar su kitais simptomais susijusio niežulio neverta ignoruoti. Laiku pastebėjus rimtesnius požymius ar nesant aiškiai priežasčiai, būtina pasiklausti specialisto nuomonės. Tinkama akių higiena, saugumas ir žinojimas padeda tiek išvengti sudirgimo, tiek palaikyti bendrą regos sveikatą.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
