Pavasariui atėjus daugelis žmonių pastebi, kad jų nuotaika tampa nepastovesnė – vieną dieną jaučiamės pakylėti, o kitą – jau liūdni ar pavargę be aiškios priežasties. Nuotaikų kaita pavasarį nėra vien subjektyvus reiškinys; tyrimai rodo, jog sezonų kaita iš tiesų veikia mūsų smegenų, hormonų ir net fizinę savijautą. Kodėl šiuo metų laiku emocijos tampa jautresnės, ką sako mokslas ir kaip galime sau padėti?
Kaip pavasaris keičia žmogaus emocinę būseną?
Sezoniniai pokyčiai organizme
Pavasarį gamta atgyja, dienos šviesa ilgėja, temperatūra kyla. Šie išoriniai pokyčiai tiesiogiai veikia mūsų vidinius biologinius procesus. Ilgesnė šviesos diena skatina melatonino – miego hormono – gamybos mažėjimą, o tai leidžia lengviau pabusti, didina budrumą. Tuo pat metu padidėja serotonino – „laimės hormono“ – kiekis smegenyse. Tačiau šių hormonų pokyčiai vyksta lėtai ir ne visada vienodai, todėl pradedame jaustis permainingai.
Hormoniniai svyravimai
Be melatonino ir serotonino, pavasarį aktyviau veikia ir kiti hormonai, tokie kaip kortizolis (streso hormonas) ir dopaminas (susijęs su motyvacija ir džiaugsmu). Staigūs temperatūros, šviesos ar net oro drėgmės pokyčiai gali trumpam išbalansuoti įprastą hormonų ritmą. Dėl to kyla nuotaikos svyravimai, padidėja jautrumas aplinkai, kai kuriems žmonėms išryškėja nuovargis arba pasireiškia dirglumas.
Pavasarinė nuotaikų kaita: kokie žmonės jautriausi?
Kas rizikuoja labiausiai?
Nors permaininga nuotaika pavasarį gali pasireikšti kiekvienam, kai kurios grupės žmonių yra ypač jautrios:
- Turintieji sezoninio afektinio sutrikimo (SAD) požymių – jiems pavasaris gali atnešti ir pagerėjimą, ir naujus nerimo/sumišimo potyrius.
- Asmenys su nuotaikos sutrikimų istorija – depresija, bipoliniu sutrikimu ar stipriu streso atsaku.
- Vaikai ir paaugliai – hormoninių ir socialinių pokyčių laikotarpiais jų emocijos ypač jautrios išoriniams aplinkos veiksniams.
- Vyresnio amžiaus žmonės – natūrali neurocheminių procesų slopimo eiga lemia, kad sezono pokyčiai gali sukelti didesnį išbalansavimą.
Kaip atpažinti pavasarinę nuotaikų kaitą?
Tipiški simptomai gali būti nuotaikos svyravimai, staigus energijos pokytis, sunkumai susikaupti, padidėjęs nerimas ar net lengvesni miego sutrikimai. Neretai juntamas emocinis pakilimas ar impulsyvumas, kuris gali virsti neatpažintu streso šaltiniu.
Kokie mitai gaubia nuotaikų kaitą pavasarį?
Pavasarinis nuovargis – tik psichologinis efektas?
Dažnai sakoma, kad pavasarį jaučiamas nuovargis ar nuotaikų kaita yra tiesiog įsikalbėjimas ar rezultatas to, kad „ilgai buvome užsidarę namuose“. Tačiau tyrimai atskleidžia – nuotaikų kaita nėra vien psichologinis reiškinys. Sezoniniai pokyčiai iš tiesų veikia mūsų cirkadinį ritmą, hormoninę balansą ir imuninę sistemą. Pavasarinis nuovargis ar padidėjęs jautrumas – natūralus procesas, susijęs su mūsų organizmo prisitaikymu.
Vitaminų trūkumas neturi įtakos?
Kai kurie mano, kad nuotaika nepriklauso nuo vitaminų trūkumo, tačiau pavasarį daugelio žmonių organizmas išeikvoja vitamino D rezervus, nes žiemą būname mažiau veikiami saulės. Tyrimai rodo, kad vitamino D deficitas yra susijęs su blogesne nuotaika, dažnesniu dirglumu ar net depresijos simptomais. Kiti svarbūs mikroelementai – B grupės vitaminai ir magnis – taip pat prisideda prie psichinės sveikatos.
Ką pataria specialistai?
Nerimą mažinanti rutina
- Laiko planavimas: Pavasarį verta išlaikyti stabilų miego režimą, eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net jei ir jaučiatės energingesni.
- Fizinis aktyvumas: Judėjimas gryname ore padeda sureguliuoti hormonų veiklą ir pagerina nuotaiką.
- Subalansuotas maistas: Įtraukite į valgiaraštį daugiau daržovių, žuvies, ankštinių ir vengti perdirbto maisto pertekliaus.
Vitaminų ir mikroelementų papildymas
- Vitamino D stebėjimas: Jei gyvenate vietoje, kur šviesos yra mažai, verta pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje arba vartoti rekomenduojamus papildus.
- B grupės vitaminai ir magnis: Jie svarbūs nervų sistemai – natūraliai gaunami su visaverte mityba, tačiau prireikus galima pasikonsultuoti su gydytoju dėl papildų.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jei nuotaikos kaita tampa nuolatine, trukdo kasdienėms veikloms ar atsiranda rimtesni psichologiniai sunkumai – svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Ypač dėmesingiems reikėtų būti tiems, kas jau yra turėję nuotaikos sutrikimų arba pastebi kitų psichinės sveikatos problemų simptomų.
Ką apie pavasario įtaką sako mokslininkai?
Moksliniai tyrimai vis dažniau pabrėžia, kad emocinė būsena ir sezonų kaita glaudžiai susiję su biocheminiais, fiziologiniais procesais. Pavasarį padidėjęs šviesos kiekis pagreitina serotonino sintezę, o šviesos trūkumas žiemą lėtina. Taip pat pavasarį keičiasi imuninės sistemos veikla – dėl to jaučiasi nuovargis, galimi peršalimai ar alergijos.
Ekspertai pažymi, kad individualus jautrumas sezonams priklauso ne tik nuo biologijos, bet ir nuo psichologinių veiksnių: mūsų įpročių, lūkesčių, netikėtumo faktoriaus. Pastebėta, jog žmonės, aktyviai leidžiantys laiką lauke, daugiau bendraujantys ir tinkamai besirūpinantys savimi, dažniau išlaiko emocinę pusiausvyrą.
Išvados
Nuotaikų kaita pavasarį – natūrali organizmo reakcija į besikeičiančią aplinką. Šviesos, temperatūros, hormonų ir gyvenimo būdo kaita verčia mus jaustis ne tik energingiau, bet ir jautriau. Svarbu stebėti savo savijautą, rūpintis poilsiu, aktyvumu, tinkama mityba ir prireikus – nedelsti kreiptis į specialistą. Sezoniniai pokyčiai – neišvengiami, tačiau, žinant jų priežastis ir išmokę su jais susidoroti, galime pasitikti pavasarį su daugiau pasitikėjimo ir ramybės.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
