Kodėl tiranozauro rankos buvo tokios mažos? Klausimas skamba juokingai, tačiau mokslui jis vis dar svarbus. Šis milžiniškas plėšrūnas turėjo labai trumpas, bet tikrai ne silpnas priekines galūnes. Jų paskirtis iki šiol nėra aiški.
Mažos rankos, bet ne visiškai bejėgės
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokios galūnės buvo beveik nenaudingos. Vis dėlto kauluose matomi raumenų prisitvirtinimo pėdsakai ir senų traumų žymės rodo ką kita. Tai leidžia manyti, kad rankos galėjo praversti sugriebiant besipriešinantį grobį.
Mokslininkai taip pat svarstė, kad stiprios priekinės galūnės galėjo padėti atsispirti nuo žemės. Kita versija siejama su poravimusi. Tačiau nė viena iš šių minčių dar nėra galutinai patvirtinta.
Juokų netrūksta, bet mįslė išlieka
Apie šias rankas juokaujama jau seniai. Sunku neatkreipti dėmesio į milžinišką kūną ir beveik žmogaus ilgį primenančias priekines galūnes. Dėl to tiranozauro įvaizdis dažnai tampa pokštų taikiniu.
Vis dėlto po šmaikščiais palyginimais slypi rimtas mokslinis klausimas. Šis gyvūnas galėjo siekti maždaug 12 metrų ilgį ar dar daugiau. Kaip tokio dydžio plėšrūnui galėjo pakakti tokių mažų priekinių galūnių, iki šiol nėra aišku.
Stipresnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio
Jeigu rankos būtų buvusios visiškai minkštos ir beveik be raumenų, jų paskirtį būtų lengva atmesti. Tačiau tyrimai rodo sudėtingesnį vaizdą. Pagal kauluose likusias žymes suaugęs gyvūnas galėjo iškelti daugiau kaip 100 kilogramų kiekviena ranka.
Skaičius skamba įspūdingai, bet jis turi kontekstą. Toks svoris sudarė tik labai mažą viso kūno dalį. Jei pats gyvūnas svėrė apie aštuonias tonas, rankų jėga neatrodo tokia stulbinama, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Dėl to dalis specialistų mano, kad šios galūnės buvo naudojamos retai arba turėjo menką reikšmę. Tačiau kiti su tuo nesutinka.
Galimas vaidmuo medžioklėje
Viena iš įdomiausių versijų sieja rankas su medžiokle. Tyrinėtojai lygino žinomus peties srityje esančius kaulus, kurie primena šakutę ar lanką. Toks kaulas yra tarp menčių ir pasitaiko ir šiuolaikiniams paukščiams.
Paukščiams jis veikia kaip savotiška spyruoklė. Žinoma, tiranozauras skraidyti negalėjo. Vis dėlto keli tirtieji kaulai rodė sužalojimų pėdsakus. Kai kur matėsi streso lūžiai, kurie gyvūnui dar esant gyvam spėjo sugijti.
Vieno radinio žymės ant žasto kaulo taip pat leidžia manyti, kad buvo pažeista raumens sausgyslė. Tai rodo, kad priekinės galūnės patirdavo nemažą apkrovą.
Iš to daroma išvada, kad rankos galėjo būti naudojamos griebiant didelį ir besipriešinantį grobį. Tokia auka galėjo smarkiai tampyti plėšrūną ir net sukelti kaulų lūžius ar raumenų pažeidimus.
Jaunikliai galėjo naudoti rankas kitaip
Vis dėlto ši hipotezė turi vieną svarbų niuansą. Jauni tiranozaurai, panašu, turėjo ilgesnes rankas proporcingai kūnui nei suaugę individai. Tai gali reikšti, kad jaunystėje jos buvo naudojamos dažniau.
Vėliau, gyvūnui augant, toks įprotis galėjo tiesiog išnykti. Kitaip tariant, jaunikliai galėjo laikyti grobį rankomis, o suaugusieji jau nebe.
Yra ir kitų paaiškinimų
Ne visi svarstymai susiję su medžiokle. Viena versija teigia, kad rankos padėdavo atsikelti nuo žemės po poilsio. Kita, labiau netikėta, siejama su poravimosi elgesiu.
Pagal šią mintį galūnės galėjo padėti įsikibti į partnerį. Tai būtų buvę naudinga dideliam, dvikoju vaikščiojančiam gyvūnui, kuriam išlaikyti pusiausvyrą galėjo būti nelengva.
Tačiau šiuo metu nėra tiek duomenų, kad būtų galima vienareikšmiškai patvirtinti vieną paaiškinimą. Toks jau yra paleontologijos pobūdis. Kartais kaulai palieka daugiau klausimų nei atsakymų.
Mažos rankos buvo ne išimtis
Aišku viena. Tiranozauro rankos nebuvo pavienis keistas atvejis. Kiti dideli plėšrieji dinozaurai taip pat turėjo labai trumpas priekines galūnes.
Be to, panašus bruožas pasireiškė ne tik artimiems giminaičiams. Kai kurie tolimesni giminaičiai irgi turėjo menkai išsivysčiusias rankas. Tai rodo, kad tokia savybė evoliucijoje atsirado ne vieną kartą.
Vienas pietų pusrutulyje gyvenęs plėšrūnas turėjo itin menkas galūnes. Jos buvo tokios trumpesnės, kad, manoma, gyvūnas net galėjo nelankstyti alkūnių. Kitas neseniai aprašytas plėšrūnas taip pat nepasižymėjo įspūdingomis rankomis.
Todėl tikėtina, kad trumpų rankų priežastis buvo susijusi su platesniais evoliuciniais pokyčiais. Vis dėlto tikslus atsakymas kol kas nežinomas.
Galbūt niekada ir nesužinosime, ką tiksliai veikė tiranozauro mažos rankos. Tačiau akivaizdu, kad gamtinė atranka tokį bruožą palankiai vertino ne kartą. Kodėl taip nutiko, lieka viena įdomiausių dinozaurų mįslių.
Į žemės istoriją grįžtantys milžinai
Vėliau viename muziejuje buvo paskelbta, kad garsus tiranozauro skeletas bus išardytas ir surinktas iš naujo. Taip buvo ruošiama vieta dar didesniam dinozaurui. Numatyta, kad senasis eksponatas bus nukabintas, o naujoje salėje vėliau pasirodys atnaujintoje ekspozicijoje.
Pokyčiai turėjo atspindėti naujausią supratimą apie šį įspūdingą kreidos periodo plėšrūną. Net ir muziejuose dinozaurai kartais pateikia naujų staigmenų.
Namų ir interjero temų autorė. Rašo apie praktiškus sprendimus, remonto patirtis ir gyvenamosios aplinkos gerinimą.
