Prieširdžių pertvaros defektas (angl. atrial septal defect, ASD) – tai širdies yda, kai tarp kairiojo ir dešiniojo prieširdžių lieka skylė arba tarpas, kuris leidžia kraujui cirkuliuoti netinkama kryptimi. Ši įgimta anomalija yra viena iš dažniausiai pasitaikančių širdies ydų vaikystėje, tačiau gali būti aptinkama ir suaugusiesiems. Daugeliu atvejų mažesni defektai ilgai nesukelia jokių simptomų, todėl lieka neaptikti net iki brandaus amžiaus. Straipsnyje išsamiai aptariame šios būklės požymius, rūšis, diagnostikos metodus, gydymą bei galimas komplikacijas, remiantis patikimais medicinos šaltiniais (pvz., Mayo Clinic, American Heart Association, Healthline, WebMD).
Kas yra prieširdžių pertvaros defektas: paaiškinimas
Prieširdžių pertvaros defektas – tai nenatūralus tarpas ar anga prieširdžių pertvaroje – sienelėje, skiriančioje kairįjį ir dešinįjį širdies prieširdžius. Normaliomis sąlygomis ši pertvara neleidžia kraujui laisvai maišytis tarp šių dviejų širdies kamerų. Kai yra ASD, deguonimi prisotintas kraujas iš kairiojo prieširdžio patenka į dešinįjį prieširdį, kas gali sukelti širdies perkrovimą, padidinti kraujospūdį plaučių kraujagyslėse ir didinti širdies nepakankamumo ar kitų komplikacijų riziką.
Priklausomai nuo skylės dydžio ir vietos, defektas gali būti visiškai nepastebimas arba sukelti rimtų sveikatos problemų. Dažnai ASD nustatomas atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė ASD atsiradimo priežastis – vaisiaus širdies vystymosi metu nevisiškai susiformuoja prieširdžių pertvara. Dažniausiai šios širdies ydos priežastis lieka nežinoma, tačiau gali turėti įtakos šie veiksniai:
- Paveldimumas – jei šeimoje yra įgimtų širdies ydų, rizika padidėja.
- Nėščios moters tam tikros infekcijos ar ligos (pvz., raudonukės infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu).
- Kai kurios genetinės ligos, pavyzdžiui, Dauno sindromas.
- Motinos vartojami alkoholis, rūkymas ar tam tikri vaistai nėštumo metu.
Daugeliu atvejų aiškios priežasties nustatyti nepavyksta.
Prieširdžių pertvaros defekto rūšys
ASD klasifikuojami pagal skylės vietą prieširdžių pertvaroje. Pagrindinės rūšys:
Secundum tipo
Dažniausia ASD forma – sudaro apie 75 % visų atvejų. Defektas lokalizuotas centrinėje pertvaros dalyje, vadinamoje fossa ovalis srityje. Šis tipas dažnai būna lengvai gydomas kateteriniu būdu.
Primum tipo
Skylė randama pertvaros apatinėje dalyje, šalia atrioventrikulinio vožtuvo. Primum tipo ASD gali būti susijusi su kitomis širdies anomalijomis, dažnai reikalauja sudėtingesnio chirurginio gydymo.
Sinus venosus tipo
Defektas būna šalia prieširdžių ir venų susijungimo vietos (dažniausiai viršutiniame krašte šalia viršutinės tuščiosios venos). Dažnai pasitaiko kartu su plaučių venos nutekėjimo anomalijomis.
Coronary sinus tipo
Retas ASD variantas, kai defektas yra šalia vainikinio sinuso – venos, įtekančios į dešinį prieširdį. Dažnai būna susijęs su kitomis šio regiono anomalijomis.
Požymiai ir simptomai
ASD požymiai priklauso nuo defekto dydžio ir amžiaus, kada jis pasireiškia. Dalis vaikų ar suaugusiųjų ilgą laiką gali nieko nejausti, ypač jei defektas nedidelis. Tačiau didesnis defektas ilgainiui sukelia šiuos simptomus:
- Dažnas nuovargis ir sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas.
- Dusulys fizinio krūvio metu ar net ramybėje.
- Širdies plakimo pojūčiai (palpitacijos), kartais – aritmija.
- Dažnos kvėpavimo takų infekcijos (ypač vaikams).
- Nepakankamas svorio augimas ar vystymosi sulėtėjimas kūdikiams.
- Mėlynumas (cianozė) – išskirtinai retais atvejais ir dažniau su kitomis ydų kombinacijomis.
Suaugusieji, sergantys nediagnozuotu ASD, gali ilgą laiką nepatirti jokių simptomų, tačiau vyresniame amžiuje dažnai išryškėja širdies nepakankamumo, aritmijos arba plaučių hipertenzijos požymiai.
Diagnozė
ASD įtariamas, kai auskultuojant (klausantis) širdį girdimas specifinis širdies ūžesys, tačiau tiksliai diagnozei reikalingi instrumentiniai tyrimai:
- Echoskopija (echokardiografija) – pagrindinis metodas, leidžiantis vizualizuoti defektą, nustatyti jo dydį ir kraujo tekėjimo kryptį.
- EKG (elektrokardiograma) – gali parodyti dešiniosios širdies pusės krūvį ar aritmiją.
- Krūtinės ląstos rentgenograma – kartais stebimas padidėjęs širdies plotis ar praplatėję plaučių kraujagyslės.
- Kiti specializuoti tyrimai (pvz., širdies MRT ar kateterizacija) atliekami jei reikia išsamesnio įvertinimo prieš operaciją ar nesant aiškaus atsakymo echoskopijos metu.
Kūdikiams ir vaikams ASD nustatoma atliekant profilaktinius tyrimus, suaugusiesiems – dažniausiai, kai pasireiškia širdies ar plaučių sistemos simptomai.
Gydymo galimybės
ASD gydymas priklauso nuo defekto dydžio, simptomų ir galimos komplikacijų rizikos. Dalis nedidelių defektų vaikystėje savaime užsiveria arba nesukelia jokių sveikatos problemų, todėl stebimi ir nesiūloma invazyvių priemonių. Tačiau didesni arba simptomai sukeliantys defektai reikalauja gydymo:
Stebėjimas
Nedideli defektai (ypač naujagimiams ar mažiems vaikams) dažnai užauga iki 2 metų amžiaus. Tokiais atvejais gydytojai tik stebi vaiką reguliariai kartodami echoskopiją.
Medikamentinis gydymas
Nors vaistai neišgydo paties defekto, jie gali padėti sumažinti simptomus ar komplikacijų riziką iki intervencijos. Dažniausiai skiriami:
- Diuretikai – sumažina skysčių perteklių organizme esant nepakankamumui.
- Antiaritminiai vaistai – kai išryškėja širdies ritmo sutrikimai.
Šie vaistai skirti tik gydytojo paskyrimui bei priežiūrai.
Kateterinė uždarymo procedūra
Dažnas gydymo būdas, kai defektas uždaromas specialiu užsklandėliu, įvedamu per kirkšnį (femoralinę veną) iki širdies. Ši minimaliai invazinė procedūra tinka daugeliui „secundum” tipo ASD, neturi pjūvio, dažnai po kelių dienų pacientas išleidžiamas į namus. Procedūros sėkmės rodiklis aukštas, komplikacijos retos.
Chirurginis gydymas
Kai defektas labai didelis, netinkamos formos arba yra kartu kitų širdies ydų, gali tekti atlikti atvirą širdies operaciją. Chirurgas užsiuva ar užklijuoja skylę specialia lopu (patch’u). Po operacijos pacientas kelias dienas stebimas ligoninėje, visiškai pasveikstama per keletą savaičių.
Gydymo būdo parinkimą lemia individuali paciento situacija, defekto anatomija ir bendra sveikatos būklė. Sprendimas dėl gydymo būdo visada priimamas pasitarus su kardiologu arba vaikų kardiologu.
Galimos komplikacijos
Negydytas arba laiku nepastebėtas ASD gali ilgam laikui pakenkti širdžiai ir plaučiams, ypač jei defektas didelis ar sukelia reikšmingą kraujo maišymąsi. Dažniausios komplikacijos:
- Širdies nepakankamumas.
- Plaučių hipertenzija (aukštas kraujospūdis plaučių arterijose).
- Prieširdžių virpėjimas ir kitos aritmijos.
- Padidėjusi insulto rizika (dėl galimo kraujo krešulio judėjimo per defektą).
- Retai – „Eisenmenger” sindromas, kai ilgalaikė plaučių hipertenzija tampa negrįžtama.
Dėl šių sunkumų defektas beveik visada stebimas dinamiškai net jei gydymo iš karto nesiūloma.
Gyvenimas su ASD: patarimai ir rekomendacijos
Dauguma vaikų ir suaugusiųjų po ASD uždarymo gali gyventi visavertį gyvenimą, sportuoti, mokytis ar dirbti be jokių apribojimų. Svarbu:
- Laikytis gydytojų rekomendacijų dėl širdies stebėsenos.
- Vengti infekcinių ligų – ypač endokardito (širdies vožtuvų ar pertvarų uždegimo), retais atvejais gali būti skiriama profilaktinė antibiotikų terapija planuojant dantų ar chirurgines procedūras.
- Vengti tokių žalingų įpročių kaip rūkymas ar piktnaudžiavimas alkoholių.
- Mityba ir fizinis aktyvumas kaip visiems – nebent būtų gydytojo paskirtas specialus režimas.
Gydytojai rekomenduoja reguliarius vizitus pas kardiologą, ypač vaikams, kurie išoperavo ar uždarė ASD.
Kada kreiptis į gydytoją
- Jei pastebite kūdikio dusulį, vangumą, nepakankamą svorio augimą ar mėlynumą.
- Jei vaikas ar suaugusysis pradėjo jausti nuolatinį nuovargį, dusulį, širdies plakimą ar alpulio epizodus.
- Kilęs įtarimas dėl neišaiškintų širdies ūžesių ar kitų širdies sutrikimų – būtina išsami kardiologo konsultacija.
Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas leidžia visiškai išgydyti arba valdyti ASD ir išvengti didesnių komplikacijų.
Dažniausi mitai ir jų paneigimas
- Mitras: „Visi ASD užgyja savaime.“
Realybė: Dalis nedidelių defektų užsidaro augant vaikui, tačiau dauguma didesnių defektų reikalauja gydytojų įsikišimo. - Mitras: „Diagnozė yra nuosprendis visam gyvenimui.“
Realybė: Šiuolaikinė medicina leidžia efektyviai gydyti ASD – dauguma pacientų po gydymo visiškai sveiki. - Mitras: „ASD yra labai reta.“
Realybė: ASD yra viena dažniausiai pasitaikančių įgimtų širdies ydų. - Mitras: „Po uždarymo ASD reikia visą gyvenimą gerti vaistus.“
Realybė: Daugeliu atvejų ilgalaikis vaistų vartojimas nereikalingas, jei nėra kitų indikacijų.
Apibendrinimas
Prieširdžių pertvaros defektas – dažna širdies yda, kurios prognozė šiuolaikinėje medicinoje yra labai gera, jei ji laiku diagnozuojama ir tinkamai gydoma. Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų vaikai ir suaugusieji, ypač po ASD uždarymo, gali gyventi pilnavertį gyvenimą be didesnių apribojimų. Jeigu kyla įtarimas dėl širdies simptomų ar šeimoje yra buvę įgimtų ydų, būtina pasitarti su gydytoju. Straipsnis parengtas remiantis patikimais šaltiniais ir skirtas informaciniams tikslams – gydymą ar diagnostiką visada paskiria tik gydytojas, individualiai įvertinęs kiekvieną paciento situaciją.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
