Azotemija – tai terminas, apibūdinantis padidėjusį azotinių medžiagų, ypač karbamido ir kreatinino, kiekį kraujyje. Dažniausiai šie rodikliai padidėja dėl inkstų funkcijos sutrikimų. Nors pati azotemija nėra atskira liga, ji yra svarbus inkstų ir kitų rimtų organizmo problemų rodiklis, reikalaujantis greitos diagnostikos ir gydymo. Straipsnyje aptarsime, kokie yra azotemijos tipai, jos priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymo galimybės, remiantis šiuolaikinėmis medicinos žiniomis ir patikimais šaltiniais (pvz., Mayo Clinic, National Kidney Foundation, Healthline).
Kas yra azotemija?
Azotemija – tai būklė, kai kraujyje padidėja azoto turinčių atliekų (pvz., karbamido ir kreatinino) kiekis. Šios medžiagos yra baltymų apykaitos šalutiniai produktai, kurie normaliai iš organizmo šalinami pro inkstus su šlapimu. Kai inkstų veikla sutrinka ar susidaro kliūtys šlapimo nutekėjimui, azotinės atliekos kaupiasi kraujyje, sukeldamos azotemiją. Ilgalaikė ar stipri azotemija gali būti pavojinga, nes rodo sutrikusią organizmo homeostazę ir padidina inkstų nepakankamumo riziką.
Azotemijos tipai
Medicinoje išskiriama trys pagrindiniai azotemijos tipai pagal priežastis ir kilmę:
- Prerenalinė azotemija (ikrinė)
- Renalinė azotemija (inkstinė)
- Postrenalinė azotemija (pokristinė)
Prerenalinė azotemija
Šis tipas išsivysto, kai į inkstus patenka nepakankamai kraujo (sumažėja perfuzija), todėl inkstai negali efektyviai filtruoti iš organizmo atliekų. Dažnos prerenalinės azotemijos priežastys – šokas, dehidratacija, masyvus kraujo netekimas, širdies nepakankamumas.
Renalinė azotemija
Renalinė azotemija išsivysto dėl tiesioginio inkstų audinio pažeidimo, pavyzdžiui, esant nefritui, toksinių medžiagų poveikiui, ilgalaikiam kraujospūdžio padidėjimui, autoimuniniams ar infekciniams inkstų pažeidimams. Šiam tipui būdingas inkstų glomerulų arba kanalėlių funkcijos sutrikimas.
Postrenalinė azotemija
Šis tipas pasireiškia tuomet, kai yra mechaninė šlapimo nutekėjimo kliūtis inkstų latakuose, šlapimtakiuose ar šlaplėje. Dažniausios priežastys: inkstų akmenligė, prostatos padidėjimas, navikai, šlapimo takų striktūros.
Azotemijos priežastys
Prerenalinės priežastys
- Smarki dehidratacija (pvz., dėl vėmimo, viduriavimo, gausaus prakaitavimo)
- Sumažėjęs kraujo tūris (hipovolemija po hemoragijos ar nudegimų)
- Širdies nepakankamumas, kuris mažina kraujo tiekimą į inkstus
- Šokas (septinis, hipovoleminis, kardiogeninis)
- Stipri hipotenzija (žemas kraujospūdis)
Renalinės priežastys
- Ūminis inkstų pažeidimas (ūminis tubulų nekrozė, intersticinis nefritas)
- Glomerulonefritas (autoimuniniai inkstų pažeidimai)
- Infekcijos (pvz., pielonefritas)
- Toksiniai pažeidimai (vaistai, sunkieji metalai, kontrastinės medžiagos)
- Ilgalaikė nekontroliuojama arterinė hipertenzija
Postrenalinės priežastys
- Šlapimo takų akmenligė, sukelianti šlapimo nutekėjimo bloką
- Prostatos hiperplazija ar navikai, spaudžiantys šlaplę
- Navikai šlapimo pūslėje ar kituose šlapimo takuose
- Šlapimtakio strictūros (randėjimai ar siaurėjimai)
Azotemijos simptomai
Pradiniame etape azotemija dažnai būna besimptomė – simptomai atsiranda tik pasiekus reikšmingą azotinių medžiagų kaupimąsi arba progresuojant inkstų funkcijos nepakankamumui. Pagrindiniai azotemijos simptomai, dažnai susiję su uremija (sunkesnė būklė):
- Nuovargis, silpnumas
- Pykinimas, vėmimas
- Apetito stoka
- Galvos skausmas, sutrikusi koncentracija
- Odos niežulys (pruritas)
- Edema (patinimai aplink akis, kulkšnis)
- Mažesnis šlapimo kiekis (oligurija) arba jo visai nebūna (anurija)
- Metalinio skonio jutimas burnoje
- Kvėpavimo pasunkėjimas (dėl skysčių kaupimosi ar metabolinės acidozės)
Sunkesniais atvejais simptomai gali peraugti į uremiją – tai būklė, kai azotinės medžiagos ir kiti toksinai sutrikdo daugelį organizmo sistemų, sukeldami sąmonės sutrikimus, traukulius, koma.
Azotemijos diagnostika
Azotemija diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie parodo pagrindinių azotinių produktų – karbamido (urea, BUN – blood urea nitrogen) ir kreatinino – padidėjimą. Papildomai vertinami ir kiti parametrai (pvz., elektrolitai, šlapimo tyrimas), padedantys nustatyti pažeidimo mastą ir tipą.
Pagrindiniai diagnostikos etapai
- Kraujo tyrimas: padidėjęs urea (BUN) ir kreatinino kiekis būdingas azotemijai.
- BUN/kreatinino santykio įvertinimas: jis padeda atskirti prerenalinę nuo renalinių ir postrenalinių priežasčių. Prerenalinėje azotemijoje dažnai BUN/kreatininas >20:1, inkstų bei postrenalinėje šis santykis būna artimas 10-15:1.
- Šlapimo tyrimas: vertinama šlapimo koncentracija, baltymų ar kraujo kiekis, ląstelės, kristalai – tai padeda nustatyti inkstų veiklos pobūdį.
- Instrumentiniai tyrimai: ultragarsas, kompiuterinė tomografija, kt. naudojami postrenalinių priežasčių (pvz., akmenų ar obstrukcijos) paieškai.
- Kiti biocheminiai tyrimai: elektrolitų pusiausvyra (kalio, natrio, kalcio kiekis), rūgščių-šarmų balansas (kraujyje dažnai vystosi metabolinė acidozė).
Gydymas
Azotemijos gydymo pagrindas – pašalinti pagrindinę sutrikimą sukėlusią priežastį ir, esant reikalui, laikinai arba nuolat kompensuoti inkstų funkciją. Gydymas visada individualus, priklauso nuo azotemijos tipo, sunkumo ir bendros paciento būklės.
Prerenalinės azotemijos gydymas
- Skysčių (infuzijų) korekcija – svarbu užtikrinti pakankamą cirkuliuojančio kraujo kiekį.
- Hipovolemijos, kraujo netekimo, dehidratacijos korekcija.
- Širdies funkcijos gerinimas, jei priežastis – širdies nepakankamumas.
- Priežastinių veiksnių (pvz., šoko, kraujospūdžio kritimo) gydymas.
Renalinės azotemijos gydymas
- Specifinės ligos (infekcijų, autoimuninių pažeidimų) gydymas.
- Toksinų ar vaistų, galinčių pažeisti inkstus, pašalinimas arba nutraukimas.
- Organizmo homeostazės (skysčių, elektrolitų, rūgščių-šarmų balanso) korekcija.
- Esant progresuojančiam inkstų nepakankamumui – dializės taikymas.
Postrenalinės azotemijos gydymas
- Blokuojančios priežasties pašalinimas (pvz., akmenų šalinimas, naviko pašalinimas ar aplenkimas, šlapimo takų kateterizacija).
- Tranzitorinė šlapimo nutekėjimo atstatymo terapija (pvz., inkstų punkcija, nefrostomijos vamzdelio įvedimas).
- Vėliau – nuolatinis problemos sprendimas pagal priežastį (chirurgija, ilgalaikis gydymas ar stebėjimas).
Jei inkstų pažeidimas didelis ar taikomas laikinas funkcijos palaikymas, gali prireikti dializės (hemodializės arba peritoninės dializės), kol atsistatys inkstų veikla arba bus atliekamas tolimesnis gydymas.
Komplikacijos
Nediagnozuota ar negydoma azotemija gali progresuoti į daug pavojingesnes būkles – ūminį ar lėtinį inkstų nepakankamumą, uremiją, širdies ir kraujagyslių komplikacijas, elektrolitų disbalansą, organizmo rūgštėjimą (metabolinė acidozė), gresiantį sąmonės praradimą, traukulius ar net mirtį. Kuo ilgiau lieka neišspręsta azotemijos priežastis, tuo sunkesnės gali būti pasekmės. Todėl svarbu nedelsti ir laiku kreiptis į gydytojus, jei pastebėjote aukščiau minėtus simptomus ar rizikos veiksnius.
Azotemijos profilaktika
Nors ne visos azotemijos priežastys gali būti išvengtos, daugelį galima sumažinti arba net pašalinti tinkamai rūpinantis sveikata:
- Laiku gydyti ir kontroliuoti lėtines ligas (hipertenziją, diabetą, širdies ligas).
- Nevartoti nereikalingų ar potencialiai inkstams žalingų vaistų be gydytojo priežiūros.
- Išvengti ilgalaikio dehidratacijos, ypač karštu oru ar esant dideliam fiziniam krūviui.
- Nestumti inkstų veiklą ribojančių veiksnių – laiku šalinti kliūtis (prostatos padidėjimą, akmenis ir pan.).
- Vengti sąlyčio su inkstams pavojingomis medžiagomis (sunkieji metalai, tam tikri pesticidai ar toksiškos cheminės medžiagos).
- Reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jeigu priklausote aukštesnės rizikos grupei (senyvas amžius, lėtinės ligos).
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jei jaučiate:
- Prailgusį ar stiprėjantį nuovargį, silpnumą be aiškios priežasties
- Nuolatinį pykinimą, vėmimą, apetito stoką
- Odos niežulį
- Pakitusią šlapimo spalvą ar kiekį
- Paaiškėjus ištyrimų metu, kad padidėjęs kreatinino ar karbamido kiekis kraujyje
- Staigų kūno patinimą, pasunkėjusį kvėpavimą
Negalima užsiimti savidiagnostika ar savigyda, nes azotemija ir ją sukėlusios būklės – mediciniškai sudėtingos ir potencialiai pavojingos gyvybei. Kuo greičiau bus nustatyta priežastis ir pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių komplikacijų.
Išvados
Azotemija nėra atskira liga, o svarbus simptomų kompleksas, rodantis inkstų ar šlapimo sistemos veiklos sutrikimą. Svarbu žinoti, kad ankstyvi požymiai būna neryškūs, tačiau progresuojant galima sulaukti rimtų komplikacijų. Laiku diagnozavus ir gydant pagrindinę priežastį, dažnai galima visiškai arba žymiai pagerinti inkstų funkciją. Rūpintis savo inkstais, periodiškai tikrintis sveikatą ir laikytis gydytojų rekomendacijų – geriausias būdas nuo šios pavojingos būklės apsisaugoti.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
