Smegenų ėdančioji ameba, mediciniškai žinoma kaip Naegleria fowleri, yra vienaląstis organizmas, kuris gali sukelti itin retą, tačiau beveik visada mirtiną smegenų infekciją – pirminį amebinį meningoencefalitą. Ši liga žmogui dažniausiai perduodama patekus užkrėstam vandeniui į nosį ir iš ten ameba patenka iki smegenų. Nors infekcijos atvejai reti, daugėja pranešimų apie šį patogeną visame pasaulyje, ypač šiltėjant klimatui. Straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra Naegleria fowleri, kokie yra ligos simptomai, kaip ji diagnozuojama ir gydoma, bei kokių prevencijos priemonių imtis norint išvengti šios grėsmės.
Kas yra Naegleria fowleri?
Naegleria fowleri yra termofilinė (šilumą mėgstanti) ameba, natūraliai aptinkama šiltuose gėluose vandenyse, pavyzdžiui, ežeruose, upėse, karštosiose versmėse. Taip pat ji gali pasitaikyti nepakankamai chloruotose baseinuose ar vamzdynuose. Svarbu paminėti, kad ši ameba negyvena jūros ar sūraus vandens telkiniuose.
Patekus vandenyje gyvenančioms ameboms į žmogaus nosį, dažniausiai nardant ar maudantis, jos gali judėti pagal uoslės nervų taką į smegenis. Ten daugindamosi pažeidžia smegenų audinį, sukeldamos uždegimą – pirminį amebinį meningoencefalitą (PAM).
Paplitimas ir rizikos veiksniai
Paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje
Naegleria fowleri labiausiai paplitusi šiltuose, gėluose vandenyse pasaulio šalyse, kur klimatas – atogrąžinis ar subtropinis. Didžioji dauguma atvejų aprašyta JAV pietinėse valstijose, Azijoje, Australijoje. Retais atvejais apie infekciją pranešama ir kituose regionuose, ypač šiltėjant vasaroms. Lietuvoje šios infekcijos atvejai itin reti arba beveik nefiksuojami, tačiau teorinė rizika egzistuoja, jei klimatas ir vandens telkinių temperatūra tampa palanki amebos augimui.
Kaip užsikrečiama?
- Dažniausias užsikrėtimo kelias – užkrėsto gėlo vandens patekimas į nosį maudantis, nardant, šokinėjant į vandenį.
- Infekcija nevyksta geriant užkrėstą vandenį ar per kontaktą su žmogumi.
- Užsikrėtimo rizika didesnė karštomis dienomis, kai vandens temperatūra viršija 25–30°C.
- Taip pat rizikuojama naudojantis nepakankamai dezinfekuotais baseinais, karštosiomis voniomis, nosies plovimo įrenginiais su nefiltruotu vandeniu.
Kokie asmenys yra jautresni?
- Vaikai ir paaugliai užsikrečia dažniau – jie linkę žaisti, nardyti vandenyje.
- Ligos dažnumui neturi įtakos bendras imunitetas, bet didesnę riziką turi tie, kurie kontaktuoja su šiltu gėlu vandeniu.
Simptomai
Pirminis amebinis meningoencefalitas prasideda staiga, paprastai per 1–9 dienas (vidutiniškai 5 dienas) po kontakto su užkrėstu vandeniu. Simptomai panašūs į kitų ūmių smegenų ir dangalų uždegimų, todėl pradžioje liga gali būti lengvai supainiojama.
Ankstyvieji simptomai
- Stiprus galvos skausmas
- Karščiavimas (dažnai aukšta temperatūra)
- Pykinimas ir vėmimas
- Uoslės ir skonio praradimas
- Kaklo stingimas
- Skausmas ar jautrumas veido srityje, už akių
Vėlesni simptomai ir progresavimas
- Konfūzija, sąmonės sutrikimas
- Mieguistumas ar sunkumo pabusti jausmas
- Traukuliai
- Regėjimo ar klausos sutrikimai
- Koordinacijos stoka, nenormalūs judesiai
- Haliucinacijos
- Koma
Pirminis amebinis meningoencefalitas progresuoja labai greitai. Nuo pirmųjų simptomų iki mirties gali praeiti vos 7–10 dienų (kartais mažiau), nebent laiku pradėtas gydymas.
Diagnozė
Kada įtarti Naegleria fowleri infekciją?
Užsitęsęs ar staiga išsivystęs galvos skausmas su aukšta temperatūra, ypač jei žmogus neseniai maudėsi šiltame gėlame vandenyje, turėtų kelti įtarimą dėl šios retos infekcijos. Gydytojas turi atmesti kitų priežasčių meningitą ir encefalitą, nes simptomatika labai panaši.
Laboratoriniai tyrimai
- Smegenų skysčio (ličio) tyrimas: dažniausiai nustatomas pūlingas uždegimas, gali būti matoma ameba mikroskopu.
- Molekuliniai tyrimai (PCR): leidžia greitai ir tiksliai identifikuoti Naegleria fowleri genetinę medžiagą skystyje ar audiniuose.
- Kultūriniai tyrimai: ameba gali būti pasėta ir auginama specialioje terpėje, tačiau tai užtrunka ilgai, todėl diagnostikai dažniausiai taikomi greitesni metodai.
Greita diagnostika itin svarbi, nes nuo to priklauso gydymo sėkmė ir išgyvenamumas.
Gydymas
Pagrindiniai gydymo principai
Laiku pradėtas gydymas yra vienintelis būdas padidinti išgyvenimo tikimybę, tačiau net ir anksti pradėjus priemones, mirtingumas išlieka labai aukštas (daugiau nei 95%). Gydymas turi būti pradėtas kuo greičiau įtarus infekciją, dar prieš patvirtinant diagnostiką.
Vaistai ir terapija
- Antiparazitiniai preparatai: dažniausiai skiriamas miltefozinas – eksperimentinis antiparazitinis vaistas, rodantis pažadą gydant smegenų ėdančiąją amebą.
- Amebicidų deriniai: amfotericinas B (leidžiamas į veną ir kartais į nugaros smegenų kanalą), rifampicinas, azolų grupės vaistai (pvz., flukonazolas) – sudėtiniai deriniai didina gydymo efektyvumą.
- Priešuždegiminiai vaistai: gali būti naudojami siekiant mažinti smegenų edemą ir uždegimą.
- Palaikomasis gydymas: intensyvus gydymas reanimacijoje – kvėpavimo, kraujotakos palaikymas, traukulių valdymas, skausmo kontrolė.
Visi gydymo būdai turi būti taikomi tik gydytojų specialistų, nes kai kurie vaistai turi stiprų šalutinį poveikį. Miltefozinas šiuo metu dažniausiai naudojamas eksperimentiniu pagrindu ir dažnai derinamas su kitais antiparazitiniais vaistais.
Gydymo sėkmė ir išgyvenamumo statistika
Nors atvejų skaičius labai mažas, išgyvenamumas net ir gydant lieka labai žemas. Tačiau keli nurodyti išgyvenę atvejai, kai diagnozė buvo nustatyta ir gydymas pradėtas ypatingai greitai (per pirmąją parą nuo simptomų).
Komplikacijos
Didžiulė smegenų uždegimo ir suirimo žala lemia itin greitą būklės blogėjimą. Dažniausios komplikacijos:
- Smegenų edemos išsivystymas – galimas smegenų suspaudimas ir gyvybinių funkcijų nepakankamumas.
- Negrįžtamas neurologinis pažeidimas, dažnai net ir sėkmingai išgyvenus.
- Koma ir mirtis – dažniausiai per kelias paras nuo simptomų pradžios.
Prevencija
Pagrindinės atsargumo priemonės
- Vengti maudytis ar nardyti karštomis dienomis šiltuose gėluose vandenyse, ypač jei vanduo stovintis ar pastebima dumblių, nešvarumų.
- Naudoti nosies spaustukus nardant ar šokinėjant į vandenį.
- Nenaudoti nefiltruoto ar nevirinto gėlo vandens nosies plovimo procedūroms ar sinusų skalavimui.
- Tikrinti ir prižiūrėti baseinų, karštų vonių vandens chloravimą ir temperatūrą.
Plačiai kalbama, kad pavojus „per vandenį“ gresia ir geriant vandenį – tai mitas, nes infekcija kyla tik patekus vandeniui į nosį, ne per virškinamąjį traktą. Taip pat žmogus žmogui liga neperduodama, todėl ligonių aplinka nėra užkrečiama.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei po buvimo šiltame gėlame vandenyje per kelias dienas pasireiškia stiprus galvos skausmas, aukšta temperatūra, pykinimas, pakitusi sąmonė ar sunku kvėpuoti, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją – ankstyvas įtarimas gali padidinti išgyvenimo galimybes.
Nors ši infekcija labai reta, jos simptomai progresuoja žaibiškai, todėl negalima delsti ar gydytis savarankiškai.
Išvados
Smegenų ėdančioji ameba – itin reta, bet ypač pavojinga infekcija, kurios išvengti galima laikantis paprastų prevencinių priemonių. Rizika nėra didelė, tačiau, ypač vasarą ir keliaujant į šiltus kraštus, svarbu žinoti apie šią grėsmę. Ankstyva diagnostika ir intensyvus gydymas gali išgelbėti gyvybę, tačiau išgyvenamumas, deja, išlieka itin žemas. Visa informacija šiame straipsnyje pateikiama tik informaciniams tikslams – pajutus simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos į medikus.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
