ŽPV burnoje

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena dažniausių infekcijų pasaulyje, dažnai asocijuojama su odos bei lytinių organų pažeidimais. Pastaraisiais metais auga žinios apie tai, kad šis virusas gali infekuoti ir burnos gleivinę, sukeldamas įvairius simptomus bei ilgainiui didindamas tam tikrų burnos vėžio formų riziką. ŽPV burnoje – aktuali tema, apie kurią svarbu žinoti norint atpažinti pirmuosius požymius, suprasti rizikos veiksnius bei išvengti galimų komplikacijų.

Kas yra ŽPV ir kaip jis paveikia burną?

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai virusų grupė, apimanti daugiau nei 150 skirtingų tipų. Dauguma jų dažniausiai sukelia be simptomų pasireiškiančias infekcijas, tačiau dalis atmainų, ypač aukštos rizikos (pvz., ŽPV-16 ir ŽPV-18), yra žinomos kaip vėžio rizikos veiksniai. ŽPV gali paveikti ne tik lytinius organus, bet ir burnos gleivinę, ryklę, liežuvį, tonziles. Kai infekcija išplinta burnoje, ji dažniausiai perduodama per artimą sąlytį, pavyzdžiui, per lytinius (oralinį) santykiavimą arba rečiau – bučiuojantis su užsikrėtusiu asmeniu.

ŽPV burnoje atsiradimo priežastys

• Oraliniai lytiniai santykiai – dažniausia priežastis, leidžianti virusui patekti ant burnos gleivinės.
• Bučiavimasis su ŽPV infekuotais asmenimis, ypač jei burnos gleivinė pažeista ar yra žaizdelių.
• Rūkymas bei piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais – šios medžiagos silpnina gleivinės apsaugą nuo infekcijų.
• Susilpnėjusi imuninė sistema, pavyzdžiui, sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant imunitetą slopinančius vaistus.

ŽPV infekcija dažnai yra besimptomė, todėl dalis žmonių nežino, kad yra infekuoti, ir gali nesąmoningai perduoti virusą kitiems.

ŽPV burnoje simptomai

Daugelis žmonių, užsikrėtusių ŽPV burnoje, ilgai nejaučia jokių požymių. Tačiau atsiradus simptomams galima pastebėti šiuos signalus:

• Mažos iškilios ar plokščios karputės, papilomos ar “žiedinio kopūsto” formos darineliai burnos gleivinėje, ant liežuvio, gomurio, vidinės skruostų pusės ar lūpų.
• Neįprastas perštėjimas, niežėjimas ar jautrumas burnoje.
• Deginimo ar diskomforto pojūtis kramtant arba rijant.
• Užsitęsęs ar besikartojantis užkimimas, jei infekcija paveikia gerklas ar balso stygas.
• Gali pasireikšti neryškus skausmas, kraujavimas ar jautrumas konkrečioje burnos vietoje.
• Ilgiau nei dvi savaites užsitęsęs opos ar žaizdelės nepagijimas (ši būklė gali rodyti rimtesnes problemas, todėl būtina kreiptis į gydytoją).

Kada simptomai tampa pavojingi?

ŽPV infekcija burnoje daugumai žmonių sąlygoja tik nedidelius, dažniausiai nepavojingus viršutinių audinių pakitimus. Visgi, jei simptomai užsitęsia, opelės negyja ilgiau nei 2–3 savaites, ar pastebite iškilimus ar guzelius, kurie didėja ar kraujuoja, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją – ypač, jei priklausote rizikos grupei ar turite kitų vėžinių pokyčių rizikos veiksnių.

Kaip vyksta ŽPV burnoje diagnostika?

Diagnozuojant ŽPV infekciją burnoje, gydytojai dažniausiai vadovaujasi klinikiniais simptomais ir, jei reikia, atlieka papildomus tyrimus:

• Apžiūra – gydytojas odontologas, otorinolaringologas ar šeimos gydytojas nuodugniai apžiūri burnos gleivinę ieškodamas pokyčių.
• Paimamas burnos tepinėlis ar audinio mėginys (biopsija) – ištyrimui laboratorijoje molekuliniais metodais nustatoma, ar aptinkama ŽPV DNR.
• Papildomi kraujo ar vaizdiniai tyrimai (ultragarso, kompiuterinės tomografijos) – taikomi, jei įtariama išplitusi liga ar vėžys.

Reikia pabrėžti, kad daugeliu atvejų, net ir nustačius ŽPV DNR, iš karto nereiškia, jog vystysis rimta liga ar vėžys, tačiau būtent kai kurių tipų (ypač ŽPV-16) ilgalaikė infekcija yra laikoma pagrindiniu veiksniu, didinančiu burnos ir ryklės vėžio riziką.

ŽPV kaip burnos vėžio rizikos veiksnys

Ypač aktualu ŽPV infekciją burnoje vertinti kaip potencialų burnos, ryklės ar tonzilių (migdalų) vėžio rizikos veiksnį. Statistikos duomenimis, pastaraisiais dešimtmečiais daugėja vadinamųjų ŽPV sukeliamų galvos ir kaklo srities vėžio atvejų, ypač – jaunesnių nei 50 metų amžiaus grupėje.

Nustatyta, kad:

• Aukštos rizikos ŽPV tipai, ypač ŽPV-16, susiję su didesne burnos ir ryklės (orofaringinio) vėžio rizika.
• Žmonėms, turintiems burnoje ŽPV infekciją, vėžio rizika didėja dar labiau, jei jie rūko ar vartoja alkoholį.
• Ilgai užsitęsusi (įsisenėjusi) infekcija dažniau siejama su agresyvesniais, sunkiai gydomais navikais.

Gydymo galimybės

Specifinio išgydančio gydymo prieš ŽPV nėra – dažniausiai organizmo imuninė sistema per keletą metų pati susidoroja su infekcija. Tačiau jei burnos ertmėje išsivysto karputės, papilomos ar kitos ataugos, arba esama ilgai negyjančių pažeidimų, gydymas gali apimti:

• Chirurginį ar lazerinį išaugų pašalinimą.
• Krioterapiją (šalinimą užšaldant) ar elektrokauterizaciją.
• Retais atvejais taikomi vietiniai ar sisteminiai vaistai (pvz., antivirusiniai, imuninę sistemą stiprinantys preparatai) – dažniausiai prižiūrint gydytojui.

Jei biopsijos ar kiti tyrimai atskleidžia netipinių ar priešvėžinių ląstelių, būtina glaudi onkologų priežiūra ir, jei reikia, taikomas kompleksiškas gydymas (chirurginis šalinimas, radioterapija, chemoterapija).

Ar įmanomas pilnas pasveikimas?

Daugeliu atvejų, jei nėra išplitusių ar piktybinių (vėžinių) pakitimų, žmogaus organizmas per keletą metų sugeba išvalyti ŽPV infekciją. Vis dėlto dalinai priklauso nuo organizmo imuniteto ir to, kokio tipo ŽPV buvo įsitvirtinęs burnoje. Pakartotinio užsikrėtimo rizika išlieka, todėl svarbus tęstinis dėmesys sveikatai ir tinkamos prevencijos priemonės.

Kaip apsisaugoti nuo ŽPV burnoje?

• Naudokite apsaugos priemones per oralinį seksą (prezervatyvus ar specialias plėveles) – tai sumažina, bet visiškai neišsklaido užsikrėtimo rizikos.
• Ribokite seksualinių partnerių skaičių – kuo daugiau jų gyvenime, tuo didesnė rizika užsikrėsti ŽPV.
• Nerūkykite ir nevartokite arba apribokite alkoholio vartojimą – šios medžiagos žaloja burnos gleivinę ir didina infekcijų bei onkologinių ligų riziką.
• Reguliariai tikrinkitės pas odontologą ar šeimos gydytoją, ypač jei pastebite pokyčių burnos ertmėje.
• Pasiskiepykite nuo ŽPV – vakcina šiuo metu skirta tiek mergaitėms, tiek berniukams, ir nors jos pagrindinis tikslas – sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką moterims, vakcina efektyvi ir nuo aukštos rizikos (tame tarpe burną galinčių pažeisti) ŽPV tipų infekcijos.

Ar vakcina veiksminga suaugus?

Vakcina nuo ŽPV yra didžiausią naudą turinti, kai suleidžiama dar nesant infekcijos, t. y. prieš lytinio gyvenimo pradžią. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad vakcina taip pat gali sumažinti reinfekcijos ir komplikacijų riziką bei želiančių karpų pasikartojimą ir vėliau gyvenime, todėl verta pasitarti su gydytoju dėl skiepijimosi ir vyresniame amžiuje.

Mitai ir tikrovė apie ŽPV burnoje

• Mitais laikyti: Tik moterys suserga ŽPV, virusas perduodamas tik per lytinius santykius arba kad tik rūkantys žmonės serga burnos vėžiu. Iš tiesų ŽPV burnoje pasitaiko ir vyrams, perdavimas galimas ir per artimą ne seksualinį kontaktą, o susirgti gali nerūkantieji ir nevartojantys alkoholio asmenys.
• Mitais laikyti: Jei burnoje yra ŽPV, – visada išsivystys vėžys. Iš tiesų tik nedidelei daliai žmonių ilgalaikės infekcijos išsivysto onkologinės komplikacijos, tačiau dėl to svarbus nuolatinis stebėjimas ir laiku taikomos prevencinės priemonės.
• Mitais laikyti: ŽPV burnoje galima išsigydyti liaudiškomis priemonėmis. Tai nėra teisinga – nors imunitetas dažnai įveikia infekciją, bet specialus gydymas būtinas pasireiškus burnos ataugoms ar įtariant onkologinius pakitimus.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Burnos gleivinėje pastebėję nedidelius iškilimus, karputes, žaizdelių ar dėmių, kurios negyja ilgiau nei 2 savaites.
• Skausmas, kraujingumas, neįprastas jautrumas ar sunkumai ryjant, kalbant ar kramtant be aiškios priežasties.
• Pakyla kūno temperatūra be aiškios priežasties kartu su burnos pokyčiais.
• Pastebimi limfmazgių padidėjimai kakle, atsiranda balsų pakitimų.

Savidiagnostika ir savigyda nėra tinkamas sprendimas – tik gydytojas gali tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Laiku pastebėti pokyčiai ir gydymas ženkliai pagerina prognozę bei sumažina komplikacijų riziką.

Santrauka

ŽPV burnoje – dažnai neišryškėjanti, tačiau potencialiai pavojinga infekcija, kuri gali ilgai nesukelti jokių simptomų, o ilgainiui padidinti burnos vėžio riziką. Labiausiai nuo jos apsisaugo skiepijimasis, atsakingas seksualinis elgesys, žalingų įpročių vengimas, burnos sveikatos priežiūra bei reguliarūs profilaktiniai patikrinimai. Pajutus pirmuosius simptomus (karputes, opas, ilgai negyjančias žaizdeles ar kitus pokyčius burnoje), reikėtų nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Rūpindamiesi savimi – rūpinatės ir savo artimųjų sveikata.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.