Žiurkių įkandimo karštligė (angl. Rat-Bite Fever, RBF) – tai reta, bet potencialiai pavojinga infekcinė liga, perduodama žmogui per graužikų, dažniausiai žiurkių, įkandimus, įdrėskimus ar net sąlytį su jų šlapimu bei išmatomis. Ši liga žinoma jau daugelį metų, tačiau dėl pasikeitusių miesto ekosistemų ir augančio žiurkių populiacijos klausimo dideliuose miestuose, ji išlieka aktuali ir šiandien. Dažniausiai žiurkių įkandimo karštligė pasireiškia vaikams arba žmonėms, kurie dirba su graužikais, tačiau ja gali susirgti visi, kurie patenka į kontaktą su užkrėstu gyvūnu. Šiame straipsnyje aptariame šios infekcijos priežastis, klinikinius simptomus, diagnostiką, gydymą, galimas komplikacijas ir prevencijos būdus.
Kas yra žiurkių įkandimo karštligė?
Žiurkių įkandimo karštligė – tai bakterinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia dvi skirtingos bakterijos: „Streptobacillus moniliformis“ (paplitusi Europoje, Amerikoje) ir „Spirillum minus“ (dažnesnė Azijoje, žinoma kaip sodoku). Abi šios bakterijos gyvena žiurkių burnos ertmėse, tačiau gali būti aptikta ir kituose graužikuose, tokiuose kaip pelės, pelėsiai. Dažniausias užsikrėtimo būdas – žiurkių įkandimas, tačiau liga gali plisti ir per įbrėžimus, ar net nurijus maisto ar vandens, užteršto žiurkių išskyromis. Žmogui užsikrėtus, ligos eiga gali būti ūmi ir progresuoti greitai, todėl svarbu ją atpažinti ir laiku gydyti.
Ar žiurkių įkandimo karštligė dažna?
Nors šios ligos pasitaiko retai, tiksli statistika nėra žinoma, nes daugelis atvejų lieka nediagnozuoti arba supainiojami su kitomis infekcinėmis ligomis. Didesnės rizikos grupėje yra benamiai, vaikai, laboratorijų darbuotojai, asmenys, laikantys graužikus namuose, bei dirbantys atliekų surinkimo, sandėliavimo ar kanalizacijos srityse.
Priežastys ir perdavimo keliai
Pagrindinė žiurkių įkandimo karštligės priežastis – kontaktas su užkrėsta žiurke ar kitu graužiku. Dažniausias perdavimo kelias – tiesioginis žiurkių įkandimas, tačiau ligą gali perduoti ir gyvūno subraižymai, o retais atvejais – kontaktas su žiurkių šlapimu ar išmatomis, užterštais paviršiais ar maistu. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mažiems vaikams ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema, nes jie yra jautresni infekcijai ir jos komplikacijoms.
- Žiurkių įkandimas ar įdrėskimas
- Kontaktas su žiurkių išskyromis (šlapimu, seilėmis, išmatomis)
- Užteršto maisto ar vandens vartojimas
- Netiesioginis perdavimas per užterštus daiktus ar aplinką
Žiurkių įkandimo karštligės simptomai
Pirmosios ligos apraiškos dažniausiai pasireiškia per 3–10 dienų po kontakto su užkrėstu gyvūnu, bet simptomai gali išryškėti ir iki trijų savaičių. Abu pagrindiniai ligos tipai – streptobacilinis (Streptobacillus moniliformis sukelta forma) ir spirilinis (Spirillum minus sukeltas sodoku) – pasireiškia panašiais, bet turinčiais savitų bruožų simptomais.
Dažniausi streptobacilinio tipo simptomai
- Staigus karščiavimas (dažnai virš 39°C)
- Raumenų ir sąnarių skausmai
- Bėrimas (daugiausia rankose ir kojose, dažnai dėmių ar pūslių pavidalo)
- Šaltkrėtis, bendras silpnumas
- Vėmimas, pykinimas, galvos skausmas
- Įkandimo vietos uždegimas (paraudimas, patinimas, skausmingumas, pūliavimas)
Spirilinio tipo (sodoku) simptomai
- Kartojantis karščiavimas
- Padidėję limfmazgiai
- Opos ar pūliniai įkandimo/plėštinės žaizdos vietoje
- Bėrimas (dažniau pasikartojantis ar migruojantis)
Nespecifiniai simptomai, tokie kaip bendras silpnumas, nuovargis, gali apsunkinti ligos atpažinimą. Svarbu žinoti, kad kai kurie atvejai gali būti be ryškaus ar pastebimo bėrimo.
Diagnozė ir išsamūs tyrimai
Žiurkių įkandimo karštligė diagnozuojama įvertinus ligos istoriją (kontaktą su graužikais), fizinio ištyrimo duomenis ir atlikus laboratorinius tyrimus. Nėra vieno specifinio testo, tačiau gydytojai dažnai naudoja šias priemones:
- Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas dažnai rodo leukocitozę, gali būti padidėję uždegiminiai rodikliai.
- Bakteriologinė kultūra – patogenų išskyrimas iš kraujo, sąnarių skysčio ar žaizdos pūlių. „Streptobacillus moniliformis“ auginama specialiose terpėse, todėl svarbu gydytojui informuoti apie galimą žiurkių įkandimą.
- PCR – molekuliniai tyrimai (polimerazės grandininė reakcija), ypač naudingi nediagnozuojamais ar užmaskuotais atvejais.
- Serologiniai testai – antikūnų prieš patogeną nustatymas, tačiau jie nėra plačiai prieinami.
Svarbu informuoti gydytoją apie bet kokius įtartinus kontaktus su graužikais ar jų išskyromis, nes ligos simptomai nespecifiniai ir gali būti klaidingai palaikyti gripu, meningitu, Laimo liga ar kitomis infekcinėmis ligomis.
Gydymas
Žiurkių įkandimo karštligės gydymas yra efektyvus, jei pradedamas anksti. Pagrindinis gydymo būdas – antibiotikai. Negydoma infekcija gali progresuoti ir sukelti sunkias komplikacijas ar net mirtį.
Pagrindinės gydymo priemonės
- Penicilinas – pirmo pasirinkimo antibiotikas, dažniausiai skiriamas kelioms savaitėms.
- Alternatyvos: jei pacientas alergiškas penicilinui, galima naudoti doksicikliną, eritromiciną ar ceftriaksoną.
- Papildomas žaizdos priežiūros, uždegimo malšinimas, skysčių terapija sunkių atvejų metu.
Gydymas dažniausiai trunka nuo 7 iki 14 dienų, priklausomai nuo klinikinės eigos sunkumo. Ypatingais, sudėtingais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, ypač jei atsiranda sisteminių komplikacijų, tokių kaip sepsis, endokarditas ar meningitas.
Svarbūs įspėjimai
- Negydoma žiurkių įkandimo karštligė beveik 10 proc. atvejų gali būti mirtina.
- Savigyda nepatartina – net jei simptomai atrodo menki, visada būtina kreiptis į gydytoją.
- Kai kurios bakterijos dėl neįprastų auginimo sąlygų gali likti nepastebėtos bendrosiose laboratorijose, todėl būtina paminėti žiurkių įkandimą ar kontaktą su graužikais.
Komplikacijos
Negydant žiurkių įkandimo karštligės ar vėluojant gydymui, galimos rimtos komplikacijos. Dažniausios jų – sepsis (kraujotakos sistemos infekcija), širdies vožtuvų uždegimas (endokarditas), meningitas (smegenų ir smegenų dangalų uždegimas), kepenų, blužnies pažeidimai, plaučių uždegimas, artritas (sąnarių uždegimas).
- Sepsis ir septiceminis šokas
- Endokarditas (ypač asmenims su širdies ydomis ar implantais)
- Meningitas
- Artritas ar uždegiminės sąnarių pažaidos
- Vidaus organų pažeidimai
- Retais atvejais – mirtis
Prevencija ir atsargumo priemonės
Svarbiausia prevencijos priemonė – vengti kontakto su laukinėmis žiurkėmis ir jų išskyromis, ypač dirbant rizikos srityse ar laikant graužikus namuose. Naminių žiurkių švara ir sveikatos stebėjimas taip pat labai svarbus. Jei žiurkė įkando ar subraižė – rekomenduojama nedelsiant kruopščiai nuplauti žaizdą vandeniu ir muilu, o po to dezinfekuoti ir kreiptis į medikus.
- Venkite laukinių graužikų, neliesti jų be apsauginių pirštinių ar priemonių
- Reguliariai tvarkykite gyvūnų narvus ir aplinką, venkite sąlyčio su išskyromis
- Patalpose, kuriose gali būti žiurkių – užtikrinkite švarą, naikinkite kenkėjus specialiomis priemonėmis
- Laikykitės rankų higienos, ypač po kontakto su gyvūnais ar jų narveliais
- Žaizdas nedelsiant plaukite ir dezinfekuokite
- Ugdykite vaikus nemaitinti, neliesti, nesiglausti prie laukinių ar nepažįstamų graužikų
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
- Įkando ar subraižė žiurkė, ypač jei žaizda paraudo, ištino, atsirado skausmas, pūliavimas
- Po žiurkių įkandimo ar kontakto per 3–10 dienų pasireiškė karščiavimas, bėrimas, sąnarių, raumenų skausmai
- Pakyla aukšta temperatūra, pradeda pykinti, vemti ar vystosi silpnumas, galvos skausmas
- Pastebite, kad įkandimo vieta blogėja arba plinta uždegimas
- Esate vaikas, nėščioji ar turite lėtinių ligų (ypač imunosupresiją)
Pabaigai
Žiurkių įkandimo karštligė – reta, bet grėsminga infekcija, kurią galima išvengti laikantis elementarių atsargumo priemonių ir higienos reikalavimų. Įkandus ar sužeidus žiurkei visada verta stebėti savo savijautą ir nedelsti kreiptis medicininės pagalbos. Laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma ši liga dažniausiai praeina be komplikacijų, tačiau delsimas gali būti pavojingas gyvybei. Jei dirbate su graužikais ar laikote juos namuose – būkite sąmoningi ir rūpinkitės savimi bei savo artimųjų sveikata.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
