Vulgarinė ichtiozė

Vulgarinė ichtiozė (lot. Ichthyosis vulgaris), dar vadinama bendra ichtioze, yra viena dažniausių paveldimų odos ligų, pasireiškianti sausa, pleiskanojančia oda. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „ichthys“ – žuvis, nes sergantiems žmonėms oda primena žuvies žvynus dėl išplitusio pleiskanojimo. Liga dažniausiai diagnozuojama vaikystėje, jos simptomai dažnai išlieka visą gyvenimą, tačiau jų intensyvumas gali kisti priklausomai nuo metų laiko, amžiaus ar kitų veiksnių. Šiame straipsnyje aptarsime vulgarinės ichtiozės priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo galimybes, galimas komplikacijas ir būdus, kaip pagerinti gyvenimo kokybę sergant šia liga.

Kas yra vulgarinė ichtiozė?

Vulgarinė ichtiozė yra genetinė, paveldima odos liga, pasireiškianti sutrikusiu odos ragėjimu (keratinizacija). Sutrikus šiam procesui, negyvos odos ląstelės kaupiasi ant odos paviršiaus, nes dėl baltymų apykaitos ypatybių jos nėra natūraliai pašalinamos. Dėl to atsiranda sausumas, šerpetojimas ir būdingas žvynelinis pleiskanojimas. Vulgarinė ichtiozė priklauso ichtiozių grupei – tai daugiau nei 20 įvairių paveldimų odos ligų, kurių eiga ir sunkumas skiriasi. Tačiau būtent vulgarinė ichtiozė yra pati dažniausia šios grupės forma.

Paplitimas ir šeiminiai ryšiai

Skaičiuojama, kad vulgarinė ichtiozė pasitaiko maždaug 1 iš 250–1000 žmonių, nepriklausomai nuo lyties ar geografinės vietos. Dažniausiai liga perduodama autosominiu dominantiniu būdu – tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų turi mutaciją sukeliančiame gene, yra apie 50% tikimybė, kad liga pasireikš ir vaikui.

Priežastys ir paveldimumas

Vulgarinė ichtiozė atsiranda dėl genetinės FLG (filagrino) geno mutacijos. Filagrinas – tai baltymas, kuris atlieka svarbų vaidmenį formuojantis odos barjerui ir natūraliam odos atsisluoksniavimui. Mutacijos šiame gene lėtina ar visai nutraukia šio baltymo sintezę, todėl oda nesugeba efektyviai pašalinti negyvų ląstelių ir išlaikyti drėgmės. Dėl to oda praranda elastingumą, išsausėja, susidaro žvynelių pleistrai. Didelė dalis atvejų nustatoma dar vaikystėje, nors retais atvejais liga gali būti išreikšta ir suaugusiame amžiuje.

Vulgarinės ichtiozės simptomai

• Odos sausumas ir šerpetojimas, pastebimas jau nuo ankstyvo vaikystės amžiaus (dažniausiai pirmaisiais gyvenimo metais).
• Būdingi pilkšvi, baltai rusvi ar netgi gelsvi žvyneliai ant odos paviršiaus.
• Dažniausiai pažeidžiama blauzdų, rankų tiesiamieji paviršiai, liemuo, rečiau – veidas ar sulenkimų (pvz., alkūnių, pažastų) sritys.
• Niežėjimas, kuris gali stiprėti žiemą, kai oras sausas.
• Rupėjančios, suskeldėjusios pėdų ar delnų sritys (hiperkeratozė).
• Labai lengvai dirginama oda, linkusi į įtrūkimus ar uždegimus.
• Dažnas kartu pasireiškiantis atopinis dermatitas, alergijos, egzeminiai bėrimai.

Kaip būklė keičiasi laikui bėgant?

Vulgarinės ichtiozės simptomai dažniausiai ryškiausi vaikystėje ir paauglystėje. Paauglystėje liga dažnai palengvėja arba simptomai tampa mažiau ryškūs, tačiau niekada visiškai neišnyksta. Suaugus amžiuje, ypač šaltąjį sezoną arba esant mažai oro drėgmei, sausumas ir pleiskanojimas gali intensyvėti.

Diagnostika

Vulgarinės ichtiozės diagnostika dažniausiai labai aiški ir pagrįsta tipiškais klinikiniais simptomais, paveldimumo istorija. Gydytojas dermatologas apžiūri odą, įvertina žvynelių išsidėstymą, pažeidimų pobūdį ir eigą. Dažnai papildomi tyrimai nėra būtini, tačiau retais atvejais gali būti atliekama:

• Odos biopsija: nedidelio odos gabalėlio paėmimas ir ištyrimas mikroskopu. Tokia procedūra leidžia atmesti kitas panašias odos ligas arba neįprastos eiga atveju.
• Genetiniai tyrimai: FLG geno mutacijos nustatymas, ypač jeigu šeimoje yra daugiau sergančiųjų arba ligos eiga netipinė. Genetiniai tyrimai dažniausiai atliekami specializuotose klinikose arba mokslo tikslais.

Būtina atskirti vulgarinę ichtiozę nuo kitų ichtiozių (pvz., lamelarinės ichtiozės, įgytos ichtiozės ar X chromosoma susijusios formos), bei nuo tokių būklių kaip atopinis dermatitas, žvynelinė, egzema.

Gydymo galimybės

Vulgarinės ichtiozės gydymas yra simptominis – jis skirtas ne ligos išgydymui, o simptomų sušvelninimui ir paciento gyvenimo kokybės gerinimui. Šiuo metu liga laikoma nepagydoma, tačiau daugelis žmonių, laikydamiesi nuolatinės odos priežiūros rutinos, gali pasiekti žymų pagerėjimą.

Kūno priežiūros rekomendacijos

• Kasdieninė odos drėkinamoji priežiūra: pagrindinis gydymo pagrindas – reguliarus drėkinančių, lipidaminančių kremų ar tepalų naudojimas kartą ar kelis kartus per dieną. Rekomenduojama rinktis emolientus su šlapalu, pieno rūgštimi arba kitomis natūralias drėgmę išlaikančiomis medžiagomis.
• Vengti dažno prausimosi muilu, ypač karštu vandeniu. Geriau naudoti švelnius, odos mikrobiomą išsaugančius prausiklius. Nusiprausus būtina iš karto patepti odą kremu ar tepalu!
• Reguliarus švelnus odos šveitimas (pvz., minkšta kempinėle) padeda pašalinti negyvas ląsteles nuo odos paviršiaus, tačiau reikia vengti per stipraus šveitimo ar dirgiklių.
• Drėkinti patalpų orą ypač šildymo sezono metu. Žiemą oda linkusi išsausėti labiausiai.

Vaistai ir medicininės priemonės

• Keratolitiniai tepalai: medicinos priemonės su šlapalu (karbamidu), salicilo ar pieno rūgštimi padeda minkštinti žvynelius ir lengviau juos nuvalyti nuo odos paviršiaus.
• Vitamino A analogai (retinoidai): labai sunkiais atvejais gydytojas gali skirti vietinius ar sisteminius retinoidus. Šie vaistai naikina sukeratinėjusį sluoksnį, tačiau vartojami tik gydytojo nurodymu dėl galimų šalutinių poveikių.
• Kortikosteroidai: dažniausiai neskiriami, nes vulgarinei ichtiozei būdingas uždegimas minimalus.

Vulgarinės ichtiozės gydymas visada individualus, todėl bet kokios naujos medicininės procedūros ar preparatai turėtų būti taikomi tik pasitarus su dermatologu.

Komplikacijos ir susiję sveikatos sutrikimai

Didžioji dauguma žmonių, sergančių vulgarine ichtioze, neturi rimtų komplikacijų. Tačiau dėl odos sausumo ir įtrūkimų oda gali tapti lengviau pažeidžiama, galimi šie nepageidaujami reiškiniai:

• Nuolatinis niežėjimas, kuris trukdo miegoti, mažina gyvenimo kokybę.
• Antrinės infekcijos dėl mikro įtrūkimų (pvz., bakterijų ar grybelinės infekcijos).
• Sustiprėjęs atopinis dermatitas, alergijos.
• Psichologinis diskomfortas, socialinė izoliacija dėl išvaizdos ypatumų, ypač vaikams ir paaugliams.

Kasdienio gyvenimo patarimai

• Drėkinkite odą nuolat ir reguliariai, net jei simptomai sumažėję.
• Naudokite bekvapes, jautriai odai pritaikytas higienos priemones – venkite alkoholinio pagrindo ar stipriai parfumuotų produktų.
• Nevaržykite fizinio aktyvumo, bet rinkitės natūralius, orui pralaidžius drabužius, kad sumažintumėte odos trynimą.
• Stebėkite naujus simptomus, ypač jei atsiranda paraudimas, pūliavimas ar stiprus skausmas – tai gali reikšti infekciją.
• Rizikinga savarankiškai naudoti stiprius vaistinius tepalus (pvz., turinčius stiprių rūgščių ar hormonų) be gydytojo priežiūros.

Mokykite vaiką priimti savo odos būklę, kalbėkite su pedagogais, kad būtų užtikrintas supratimas mokykloje – tai ypač svarbu socialiniam vystymuisi.

Mitai ir populiarūs klaidingi įsitikinimai

• Vulgarinė ichtiozė nėra užkrečiama. Ją sukelia tik genetiniai veiksniai, ja negalima užsikrėsti nuo kito žmogaus per kontaktą.
• Pilnas išgijimas neįmanomas, tačiau tinkama nuolatinė priežiūra žymiai pagerina būklę.
• Alternatyvūs ar „liaudiški“ gydymo būdai nėra pagrįsti mokslu ir neturėtų pakeisti gydytojo rekomenduojamų priemonių.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jei simptomai staiga pablogėjo ar atsirado naujų pažeidimų.
• Jei išryškėjo uždegiminiai požymiai – paraudimas, tinimas, šlapiavimas ar pūliavimas.
• Jei nuolatinė, tinkama priežiūra neduoda laukiamo efekto.
• Jei sergantis vaikas nusiskundžia stipriu niežėjimu ar skausmu.
• Jei atsiranda psichologinių sunkumų dėl ligos (socialinė izoliacija, žema savivertė).

Santrauka

Vulgarinė ichtiozė yra dažna, genetiškai nulemta odos liga, efektyvios prevencijos kol kas nėra, tačiau šiandieninės odos priežiūros bei gydymo priemonės leidžia daugumai sergančiųjų gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu reguliariai drėkinti odą, vengti dirgiklių, o sunkių atvejų metu kreiptis į gydytoją dermatologą. Mokslu grįsta priežiūra padės išvengti komplikacijų ir pagerins kasdienę savijautą. Žinios ir informacija apie ligą padeda laiku reaguoti ir užtikrinti tiek fizinę, tiek emocinę gerovę.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.