Vidurių šiltinė

Vidurių šiltinė (dar vadinama tifusu arba typhoid fever) – tai ūmi infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Salmonella enterica serovar Typhi. Ši liga visame pasaulyje kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai, ypač besivystančiose šalyse, kuriose trūksta kokybiškų sanitarinių sąlygų ir švaraus geriamojo vandens. Vidurių šiltinė gali pasireikšti rimtais simptomais, sukelti pavojingas komplikacijas ir reikalauja laiku pradėto gydymo. Šiame straipsnyje pateikiama aktuali, patikima informacija apie vidurių šiltinę: ligos priežastis, dažniausius simptomus, diagnozavimo ypatumus, gydymo principus, galimas komplikacijas, prevencines priemones bei patarimus, kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kas yra vidurių šiltinė?

Vidurių šiltinė yra sisteminė bakterinė infekcija, kurią sukelia Salmonella Typhi arba rečiau – Salmonella Paratyphi. Infekcija dažniausiai plinta per užterštą vandenį arba maistą, patekusį į organizmą kartu su bakterijomis. Liga vadinama „vidurių šiltine“ dėl tipiškų simptomų: užsitęsusios karštinės ir pilvo negalavimų, tačiau gali paveikti visus organizmo organus ir sistemas. Nepradėjus gydymo, liga gali tapti pavojinga gyvybei.

Kaip plinta vidurių šiltinė?

Pagrindinis vidurių šiltinės plitimo būdas – fekalinis-oralinis. Tai reiškia, kad ligą sukelianti bakterija patenka į žmogaus organizmą per užterštą vandenį, maistą arba neplautas rankas. Užkrėsti gali ir asmuo, kuris pats jau serga arba yra bakterijų nešiotojas, tačiau nejaučia simptomų. Dažniausiai protrūkiai kyla vietovėse, kur bloga asmens higiena, trūksta švaraus vandens, prasti nuotekų tvarkymo sprendimai.

• Užterštas geriamasis vanduo – dažniausia infekcijos plitimo priežastis.
• Valgomas maistas, kuris buvo paruoštas ar laikytas užkrėtėjo rankomis.
• Kontaktas su asmeniniais daiktais, indais, kuriuos naudojo sergantysis.

Vidurių šiltinė nėra perduodama oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint), tačiau kyla rizika užsikrėsti keliaujant į endemines regionus arba kontaktuojant su infekuotais asmenimis.

Pagrindinės vidurių šiltinės priežastys ir rizikos veiksniai

Bakterijos Salmonella Typhi savybės

Salmonella Typhi – mobilios, gramneigiamos lazdelės formos bakterijos, galinčios prisitaikyti prie sudėtingų aplinkos sąlygų. Patekusios į organizmą, jos pažeidžia žarnyną, prasiskverbia į kraują ir išplinta po visą organizmą. Bakterijos organizme išskiria toksinus, sukeldamos sisteminę imuninę reakciją.

Kokie žmonės yra didesnėje rizikos grupėje?

• Keliautojai, vykstantys į vidurių šiltinės endemines sritis (Pietų ir Pietryčių Azija, Afrika, Lotynų Amerika).
• Asmenys, neturintys galimybės naudotis saugiu geriamu vandeniu ar tinkamomis sanitarinėmis sąlygomis.
• Vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys su nusilpusia imunine sistema.
• Žmonės, kurių artimoje aplinkoje yra užkrėstų ar bakterijų nešiotojų.

Vidurių šiltinės simptomai

Vidurių šiltinės inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų) paprastai trunka 6–30 dienų, dažniausiai – 8–14 dienų. Ligos eiga pradedama lėtai, simptomai progresuoja palaipsniui:

• Užsitęsusi aukšta temperatūra (nuolat didėjanti, kartais iki 39–40°C).
• Bendras silpnumas, nuovargis, galvos skausmas.
• Pilvo skausmai, ypač dešinėje apatinėje dalyje.
• Vėmimas ar pykinimas.
• Vidurių užkietėjimas dažnesnis nei viduriavimas, bet gali būti ir priešingai.
• Sausa oda ir liežuvis, balta danga ant liežuvio.
• Apetito stoka, kūno svorio mažėjimas.
• Dažnai būdingas lėtas pulsas (lyginant su kūno temperatūra) ir „rožiniai bėrimai“ pilvo odoje.

2–3 savaitę negydoma liga pasireiškia sunkėjančiais simptomais: prasideda sąmonės sutrikimai (bukas žvilgsnis, apatiškumas), gali išryškėti kliedesiai ar net sąmonės netekimas. Apie 10 % ligonių po kelių savaičių prasideda žarnyno komplikacijos.

Galimos vidurių šiltinės komplikacijos

Negydoma arba pavėluotai gydoma vidurių šiltinė gali sukelti rimtų komplikacijų, iš kurių pavojingiausios yra:

• Žarnų prakiurimas (perforacija) – staigus stiprus pilvo skausmas ir pilvaplėvės uždegimas (peritonitas), gali būti pavojinga gyvybei.
• Masinis vidinis kraujavimas iš žarnyno.
• Kepenų, blužnies padidėjimas, kartais kepenų uždegimas (hepatitas).
• Pneumonija, kaulų, širdies vožtuvų, šlapimo takų, centrinės nervų sistemos infekcijos.
• Psichiniai ir neurologiniai simptomai (kliedesiai, apatiškumas).

Komplikacijos dažniau pasireiškia vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Nors tinkamai gydant dauguma pasveiksta, negydytos vidurių šiltinės mirtingumas gali siekti iki 10–20 %.

Vidurių šiltinės diagnostika

Laboratoriniai tyrimai

Diagnozuoti vidurių šiltinę būtina remiantis klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais. Svarbiausias diagnostinis metodas – bakteriologinis kraujo tyrimas, kuris leidžia išskirti Salmonella Typhi. Taip pat gali būti atliekami šie tyrimai:

• Kraujo pasėlis (dažniausiai 1–2 ligos savaitę gali duoti teigiamą rezultatą).
• Išmatų ar šlapimo pasėlis.
• Kaulų čiulpų pasėlis (ypač jei kiti tyrimai nepatvirtina diagnozės).
• Serologiniai tyrimai (Widal testas): taikomi kaip papildomas diagnostinis būdas, tačiau nėra vienareikšmiškai patikimi.

Laboratoriniai kraujo tyrimai rodo uždegiminius pokyčius: leukopeniją, eozinopeniją, padidėjusį CRB ir ESR. Po gydymo kai kurie asmenys gali likti bakterijų nešiotojais, todėl sergantiesiems dažnai rekomenduojama ištirti pakartotinai.

Vidurių šiltinės gydymas

Pagrindiniai gydymo principai

Tik patikimi antibakteriniai preparatai leidžia veiksmingai išgydyti vidurių šiltinę. Savigyda šiuo atveju nėra tinkama – būtinas gydytojo paskirtas gydymas. Neteisingai paskirti ar vartojami antibiotikai gali paskatinti atsparių bakterijų formavimąsi.

Standartiniai antibiotikai

• Fluorochinolonai (pvz., ciprofloksacinas) – taikomi suaugusiesiems ten, kur nėra atsparumo.
• Cefalosporinai (pvz., ceftriaksonas) – dažnėja taikymas dėl augančio atsparumo kitoms grupėms.
• Azitromicinas – alternatyva esant alergijai ar atsparumui.

Gydymo trukmė priklauso nuo situacijos, tačiau dažniausiai tęsiamas 7–14 dienų. Sunkesniais atvejais gydymas atliekamas ligoninėje, skiriamas lašinamas skysčių papildymas, gydoma simptomiškai.

Hidratacija ir mityba

Karščiuojant dažnai netenkama skysčių – svarbu užtikrinti pakankamą jų kiekį, ypač vaikams. Maistas turėtų būti lengvai virškinamas, kaloringas, be aštrių pagardų, pieno produktų ar riebalų pertekliaus.

Neišbandyti, alternatyvūs gydymo būdai

Jokie žolelių, natūralūs preparatai ar alternatyvi medicina negali veiksmingai išgydyti vidurių šiltinės. Šie gydymo būdai gali būti pavojingi, nes delsia laiku kreiptis pagalbos ir sukelia rimtas komplikacijas. Visiškas pasveikimas įmanomas tik laiku taikant moksliškai pagrįstą antibiotikų terapiją bei stebint gydymo eigą.

Ligos prevencija

Higiena ir saugi mityba

Pirmiausia svarbu laikytis higienos principų, ypač keliaujant į endemines sritis:

• Naudoti tik virintą ar fasuotą vandenį.
• Vengti žalių daržovių, vaisių, kurie nebuvo nulupti ar paruošti jūsų akivaizdoje.
• Rinktis karštą, ką tik pagamintą maistą.
• Plauti rankas muilu prieš valgį, po tualeto ir grįžus iš viešų vietų.
• Nenaudoti ledo kubelių iš neaiškaus vandens.

Skiepai nuo vidurių šiltinės

Prieš keliaujant į rizikos šalis rekomenduojama pasiskiepyti nuo vidurių šiltinės. Vakcinos efektyvumas nėra 100 %, tačiau ženkliai sumažina riziką susirgti arba palengvina ligos eigą. Vakcinacija aktuali keliautojams, humanitarinės pagalbos savanoriams, darbuotojams epidemiologinėse misijose.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Jei būnant rizikos regione ar po grįžimo jaučiate aukštą temperatūrą, pilvo ar galvos skausmą, nuovargį, vėmimą, bėrimų atsiradimą, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas padidina pasveikimo tikimybę ir sumažina komplikacijų riziką. Net ir po sėkmingo gydymo svarbu stebėti sveikatą, kadangi dalis žmonių lieka nešiotojais (ypač jei nuolat pasitaiko virškinimo sutrikimų ar karščiavimų atsinaujinimo).

Dažniausi mitai apie vidurių šiltinę

• Mitas: „Vidurių šiltinė pasireiškia tik stipriu viduriavimu.“ Tiesa: daugelis sergančiųjų patiria ne viduriavimą, o užkietėjimą ar kitus pilvo simptomus.
• Mitas: „Liga nesunkiai išgydoma vaistais namuose.“ Tiesa: būtina gydytojo apžiūra ir profesionalus gydymas, nes savigyda gali sukelti komplikacijas.
• Mitas: „Pasveikus visiškai pašalinamos bakterijos iš organizmo.“ Tiesa: dalis asmenų lieka slaptais bakterijų nešiotojais ir gali užkrėsti kitus.

Išvada

Vidurių šiltinė – rimta infekcinė liga, kurios profilaktika ir savalaikis gydymas labai svarbūs tiek asmeninei, tiek visuomenės sveikatai. Ypač verta į riziką žiūrėti keliaujant į endemines šalis – būtina laikytis higienos, pasiskiepyti, valgyti saugų maistą ir gerti tik patikimą vandenį. Pajutus kovidui būdingus simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis pas specialistą – tik taip galima išvengti sunkių komplikacijų ir užtikrinti gydymo sėkmę. Straipsnyje pateikta informacija skirta bendram informavimui – diagnozuoti ar gydyti ligą turi tik kvalifikuotas medicinos specialistas.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.